Verslo tribūna

Gerai pastatyti nebėra naujovė ar privalumas, tai standartas, o į priekį varo skaitmenizavimas,
technologijos, tvarumas ir konkurencija, sako generalinės rangos bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis. „Skaitmenizacija, kritinių vietų identifikavimas duomenų pagalba ir komanda, kurioje visi vienodai mato tą pačią stiklinę“, – šiuolaikiškai valdomos įmonės požymius vardija bendrovės R.Paliulis. Vadovo tikslas identifikuoti problemą ir išspręsti per minimaliai trumpą laiką – šiandien statybos įmonėje analizė atliekama nebe kartą į ketvirtį, o nuolat, pokyčius, pastebi bendrovės „Gilesta“ vadovas.

Standartiniai logistikos centrai nebeatliepia visų klientų ar el. prekybininkų poreikių ir negarantuoja to, ką gali pasiūlyti „fulfillment“ arba visapusiško užsakymo išpildymo paslauga, sako „Venipak“ šios paslaugos vadovas Mantvydas Kaukėnas.
„Kai pardavimo srautai pradeda augti, prireikia patalpų, žmonių, įrangos, pakavimo medžiagų, kokybinių sprendimų ir pamatai, kad tai atskiras verslas, o tu nori tik parduoti prekes ir užsidirbti. Tada į pagalbą ateinam mes ir augančiam verslui pasiūlom sprendimą, kad viso šio galvos skausmo jie nebeturėtų.“ – apie galimybes pasakoja M. Kaukėnas. 
„Mes pasirūpinam viskuo nuo to momento, kai prekė pasiekia mūsų sandėlį, taip visada aišku, kas atsakingas už galutinę produkto pristatymo kokybę.“ – „Verslo tribūnai“ pasakoja M. Kaukėnas.
Klausykitės plačiau.

2023-ieji agroverslui ir toliau nestokojo iššūkių – ekspertai sako, kad jų netrūks ir artimiausiu metu. Vis tik laiku priimti sprendimai, pagrįsti ne tiek emocijomis, bet duomenimis bei įžvalgomis, leidžia ir sunkiais laikais  pasiekti neblogų rezultatų. Tam svarbu analizuoti rinkų duomenis, įsiklausyti į ekspertų įžvalgas ir į ateitį žiūrėti plačiau.   
„Lietuvos pranašumas visada buvo aukštesnės kokybės grūdai. Ir vis dar už aukštą kokybę yra mokama gera premija. Reikia apie tai galvoti ir investuoti, kad išlaikytume šį savo išskirtinumą. Kitu atveju čia mums yra didelė grėsmė, nes „išeisime“ į tiesioginę konkurenciją su lenkais, kitomis didelėmis rinkomis“, – sako skandinaviško kapitalo agroverslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas.    
„Žiūrint į priekį, technologijos gali padėti taupyti: naudoti priemones – trąšas, augalų apsaugos priemones ir kitas – tikslingiau, ten kur tikrai reikia. Čia yra nemaži sutaupymai. Tam reikia investicijų į technologijas ir šiuo keliu tikrai bus žengiama“, – apie profesionalaus žemės ūkio valdymo svarbą sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  
Klausykitės „Verslo tribūnos“ diskusijos apie žemės ūkio rinkos iššūkius ir ateities kryptis.

Darbdavių galimybės išsiskirti rinkoje gimsta ne spėliojant, o remiantis duomenimis, teigia „Verslo tribūnos“ pašnekovai. „Dažniausiai  žaidimas „aš atspėsiu“ žaidžiamas įmonės viduje, vengiama išorės specialistų, jei perkami tyrimai, tai kartą per dešimt metų“, – vienodų komunikacijos kampanijų priežastis ieškant darbuotojų vardija komunikacijos strategas Andrius Skalandis.
„Amžius, lokacija ir netgi lytis – duomenys gali padėti kuriant kampaniją organizacijai daug kryptingiau, greičiau susifokusuoti, žvelgiant tiek iš įmonės vidaus, tiek iš rinkos pozicijų“, – svarbiausių parametrų pavyzdžius pateikia sprendimus siūlančios bendrovės „WitMind“ direktorė Živilė Valeišienė.
„Mes siūlome unikalumą, siūlome įgalinti visas kompetencijas“, – praktinius savo įmonės pavyzdžius pateikia Giedrė Morkūnė, „Elektrum Lietuva“ personalo vadovė. 
Klausykite „Verslo tribūnos“ diskusiją.

„Mes turim iš ko mokytis, kolegos dirba dešimtmečius, tačiau būdami jauni turim energijos nešti inovacijas visai įmonei“, – apie galimybes naujovėms itin brandžioje įmonėje pasakoja „Yara“ Europos verslo centro vadovė Zuzana Matonienė. „Yara“ vykdo savo veiklą nuo 1905 metų 60-yje pasaulio valstybių, įmonėje dirba apie 18 000 darbuotojų. „Tam kad būtų ilgalaikė sėkmė, reikia ir ambasadorių, ir komunikatorių, ir tų, kurie nesipriešins pokyčiui arba įkalbės savo kolegą“, – apie būdus įtraukti žmones „Verslo tribūnoje“ pasakoja Z. Matonienė.

Tikslas 4% nuo BVP skirti Lietuvos gynybai labai geras ilgalaikėje perspektyvoje, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovai SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė. Ekonomistai siūlo atkreipti dėmesį į tuos mokesčius, kurie daro mažesnę įtaką ekonomikai, ir nepamiršti galimybės pasiskolinti, jeigu siekiama greito rezultato.

Priimtas Gamtos atkūrimo aktas, Ukrainos grūdai, keliaujantys per Lietuvą, geopolitinė padėtis lemia didesnį neapibrėžtumą, tačiau galimybių yra, teigia SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu.    Svarbiausi 2024-ųjų iššūkiai Lietuvos ūkininkams – likvidumas, t. y. pinigų poreikis, nes pinigai reikalingi viskam, kas lems būsimą derlių, ir investicijos – ar jos skiriamos dabartinei veiklai palaikyti, ar ilgalaikei, atsižvelgiant į  poreikius ateityje, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovė.    „Dabar, jei ūkininkas turi traktorių ir kombainą, ypač gerai apsvarsto, ar pirkti naują, ar turint senąjį dar galima tinkamai atlikti darbus, o gal racionaliau techniką išsinuomoti“, – tendencijomis dalinasi R. Gucu.

Jei keliai būtų tokie kaip Lenkijoje, darbuotojų mobilumas ir konkurencija Lietuvoje, o kartu ir galimybės lyderiams augti, galėtų būti daug didesni, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovas. „Pasiekėm tą lygį, kai tu gali pakeisti darbą ir renkiesi, o jei susisiekimas būtų geras, tai būtų daug lengviau“, – neabejoja bendrovės „Vita Baltic International“ generalinis direktorius Renatas Degulis.   Anot jo, lyderystei reikalinga tinkama aplinka ir galimybės žmonėms augti. Plačiau klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su R.Deguliu.

Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ bendruomenė išskiria penkis investuotojų tipus.  Kuo jie skiriasi, kaip elgiasi krizinėse situacijose, kam tinkamiausias toks investavimo būdas ir koks verslas investuoja į SFP – „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Profitus“ marketingo vadove Monika Lenčickaite ir ryšių su investuotojais vadovu Aurimu Satkūnu. „8 iš 10 investuotojų po pirmojo pabandymo grįžta ir investuoja toliau, tai yra aiškus pasitikėjimo signalas“, – pastebi M.Lenčickaitė.