Nekinetiniai ginklai – kovos įranga, veikianti jutimus: lazeriai, garso patrankos ir kitos technologijos, galinčios akinti, dezorientuoti ar atstumti be šūvio. Kaip plačiai šios technologijos taikomos karyboje?
Apie tai – KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas dr. Benas Gabrielis Urbonavičius ir atsargos majoras, karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.

Kuo taip žavi šuoliai parašiutu? Šuolininkas parašiutu Martynas Šnioka sako, kad aistra skrydžiui – daug stipresnė už baimę.

Archeologijos paroda „Panaudoti dar kartą“. Joje pristatomi archeologiniai radiniai atskleidžia, kaip žmonės pratęsdavo daiktų „gyvenimą“ – nuo kruopščiai taisytų papuošalų ir įrankių iki objektų, įgijusių visiškai naują funkciją.

Parašiutininkas, sukaupęs tūkstančius šuolių patirties. Ką reiškia pasitikėti savimi, įranga, savimi ir sprendimu kiekvieną kartą atsispirti nuo atbrailos?

Nekinetiniai ginklai – kovos įranga, veikianti jutimus: lazeriai, garso patrankos ir kitos technologijos, galinčios akinti, dezorientuoti ar atstumti be šūvio. Kaip plačiai šios technologijos taikomos karyboje?

Pokalbis su Jurbarko rajone gyvenančiu Arvydu Sviderskiu, kuris turi ir nedidelį verslą, ir aistringai domisi krašto istorija bei Baltų mitologija.

10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Antanas, kuris atkreipia dėmesį, kad neretai verslo centrų ir daugiabučių namų požeminėse stovėjimo aikštelėse stovėjimo vietos asmenų su negalia transportui įrengiamos formaliai, kad atitiktų normatyvą, o vėliau ženklai panaikinami ir vieta parduodama ar išnuomojama.

Šiomis dienomis po Rusijos atakų beveik pusė Kyjivo, spaudžiant keliolikos laipsnių šalčiui, liko be šildymo. Dalis pastatų kairiajame sostinės krante – be vandens. Kaip išgyventi miesto daugiaaukštyje žiemą, kai nėra elektros ir šildymo? Ukrainoje šiuo metu esanti Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Marija Kazanovič.

Ved. Darius Matas

Dėl Rusijos atakų beveik pusė Kyjivo, spaudžiant keliolikos laipsnių šalčiui, liko be šildymo. Dalis pastatų kairiajame sostinės krante – be vandens. Kaip išgyventi miesto daugiaaukštyje žiemą, kai nėra elektros ir šildymo?

Interneto naršyklės renka daugybę mūsų duomenų. Kokie tie duomenys ir kur jie panaudojami?

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Antanas, kuris atkreipia dėmesį, kad neretai verslo centrų ir daugiabučių namų požeminėse stovėjimo aikštelėse stovėjimo vietos asmenų su negalia transportui įrengiamos formaliai, kad atitiktų normatyvą, o vėliau ženklai panaikinami ir vieta parduodama ar išnuomojama.

Nusikelsime į Marijampolę. Šio miesto dramos teatro senjorų trupė kviečia į premjerą – poezijos spektaklį „Žvilgsnis į sielą“.

Auksinio proto atrankos žaidimas.

Auksinio proto aptarimas.

Ved. Darius Matas.

Šiais laikais žmonės dažniau mezga iš storų siūlų ir storais virbalais, sako senojo mezgimo amato puoselėtoja Lina Bartašienė. Laidoje „10-12“ – apie tradicines Pasvalio krašto pirštines: jų mezgimą, raštus. Ir ką žmogui duoda mezgimas?

Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip būti negaliai draugišku kolega ar vadovu? Laidoje „10-12“ – knygą apie tai parašiusi Barbora Suisse ir socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“ direktorė Jurgita Kupryte. Knygoje dvidešimt žmonių, turinčių skirtingas negalias, dalijasi patarimais kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Kas yra smėlio terapija ir kokiais atvejais ji gali būti taikoma? Pasakoja „Smėlio terapijos instituto“ direktorė Asta Liumparienė.

Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai? Diskusija su apie tai knygą parašiusia Barbora Suisse ir socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“ direktore Jurgita Kupryte. Knygoje dvidešimt žmonių, turinčių skirtingas negalias, dalijasi patarimais kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege.

Pokalbis su senojo mezgimo amato puoselėtoja Lina Bartašienė apie tradicines Pasvalio krašto pirštines - jų mezgimą, raštus ir reikšmes ir dar apie tai ką žmogui duoda mezgimas.

Ved. Agnė Skamarakaitė.

Lotynų Amerikoje jau daugiau nei šimtmetį gyvuoja lietuvių rajonai, plyti lietuvių įkurti kaimai ir miestai. Čia stovi didžiulės lietuvių bažnyčios, paminklai Lietuvai ir lietuviams – net ir tiems, kurių vardai pačioje Lietuvoje beveik nežinomi.
Nuo Lituanikos kaimo Brazilijoje iki penkių Lietuvos gatvių Buenos Airėse. Nuo atokiausio lietuvių rajono San Paule, esančio net 11 tūkst. kilometrų nuo Vilniaus, iki dar tolimesnio lietuvių muziejaus vėjuotuose Patagonijos toliuose – už 14 tūkst. kilometrų. Nuo apleistų viešbučių „Lietuva“ Argentinoje iki lietuviškų šokių ir gyvybės pilnų senųjų klubų, kuriuos emigrantų iš Lietuvos anūkai ir proanūkiai šiandien puošia naujais lietuviškais simboliais bei meno kūriniais.
Visa tai aprašoma knygoje „Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika“.
Apie lietuvių pėdsakus už Atlanto – pokalbis su keliautoju, knygų „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“ ir „Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika“ bendraautoriumi Augustinu Žemaičiu.