LRT TELEVIZIJOJE dirba naujas kolega – žurnalistas, užsienio naujienų redaktorius Augustinas Šulija, kuris, vos atėjęs į redakciją, iškart buvo išssiųstas į kariaujančią Ukrainą. Pažintis su LRT kolega.

Sukanka metai, kai fotografė Laima Penek fiksuoja premjerę Ingridą Šimonytę. Kokį privatų premjerės nuotraukų archyvą yra sukaupusi fotografė? Koks jausmas skristi valstybės vadovus skraidinančiu kariniu lėktuvu „Spartan“ ir apskritai – kaip atrodo Vyriausybės forografo darbas?

„Jaučiuosi išgelbėjusi mažą kruopelytę Ukrainos“, – sako Joniškio rajono Gasčiūnų kaimo gėlininkė Rita Juozapavičienė, priglaudusi dvi ukrainietes iš Donbaso. Kodėl kaimo gyventoja nusprendė priglausti ukrainietes? Kaip moterys dalijasi savo kasdiene buitimi? Ritos Juozapavičienės pasakojimas.

Paaiškės, kuris LRT RADIJO klausytojas šiandien iškovos galimybę dalyvauti intelektualiniame žaidime „Auksinis protas“.

Ved. Edvardas Kubilius

Kaip danai prisideda prie pagalbos ukrainiečiams – aptarsime su LRT RADIJO bendradarbe Aiste Pileckyte-Hoffbeck. Taip pat apie darbdavių pasiūlymą – įprastą ofisą iškeisti į savanorystę ir pagalbą ukrainiečiams už tai gaunant įprastą atlyginimą.

Kaip tapti kinologu? Pokalbis apie meilę šunims ir vienas kitam. Papasakos pareigūnai kinologai – Ina Žukauskė ir Šarūnas Mockus.

Lietuviai organizacijai Blue/Yellow pervedė milijonus eurų. Su koordinatore Žemyna Bliumenzonaite išsiaiškinsime, kokios paramos ukrainiečiams dabar reikia labiausiai.

Kaip Ukrainoje kovoja moterys? Koks jų vaidmuo atremiant rusų pajėgas? Apie tai pokalbis su istorijos mokslų doktorante Migle Lapėnaite.

Ved. Urtė Korsakovaitė

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis kreipėsi į Italijos parlamentą, grupelė deputatų kalbos demonstratyviai neklausė, nes neva vienos pusės palaikymas neveda prie taikos ir tai yra bereikalingas šou. Apie tai kiek Italijoje paplitęs putinizmas pokalbis su LRT Radijo bendradarbė šioje šalyje Daiva Lapėnaite.

Į Lietuvą iš Ukrainos iki šiol yra atvykę per 11,5 tūkst. vaikų, iš jų nelydimų daugiau nei 700. Kokia pagalba teikiama šiems vaikams? Pokalbis su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene.

Apie paauglių globą kalbamės su globos eksperte Rugilė Ladauskiene.

Šie metai paskelbti Romo Kalantos metais, praėjo 50 metų nuo jo susideginimo. Apie Romą Kalantą, laiką po jo mirties ir „nuskustųjų kartą“ pokalbis su filmų „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ ir „Fontano vaikai“ režisieriumi Raimundu Banioniu.

Kur buvome, kur esame ir kur būsime ateityje? Lietuva po rytojaus – LRT.lt portalo projektas, kuriuo siekiama atsakyti į visus šiuos klausimus ir nubrėžti valstybės raidos tendencijas. Šiandien publikuojamas Lauros Adomavičienės tekstas „Juodžiausia realybė Europoje: lietuvio rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 13 kartų didesnė nei Prancūzijoje, ištakos – dar vaikystėje“.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Boriso Džonsono žodžiai sukėlė britų visuomenės pasipiktinimą - karą Ukrainoje premjeras prilygino piliečių pasirinkimui dėl Brexito. Apie tai ir kitas aktualijas - LRT RADIJO bendradarbė Jungtinėje Karalystėje Viktorija Rinkevičiūtė.

Kaip Lietuvos įmonėms pasiruošti integruoti darbuotojus iš užsienio ir užtikrinti jau dirbančių rusakalbių darbuotojų saugumą, kai priešiškumas jų atžvilgiu gali būti padidėjęs?

Sankt Peterburgą palikusi žurnalistė, dėstytoja Angelina Davydova: žurnalistai Rusijoje iki šiol darė per mažai, kad suvienytų susiskaldžiusią visuomenę ir labiau priešintųsi Kremliaus spaudimui.

Dėl Putino karinių veiksmų Ukrainoje dar labiau nukentės skurdžiausi Afrikos ir Vidurio Rytų regionai, kils maisto tiekimo problemų, paaštrės kariniai konfliktai visame pasaulyje, sako organizacijos „Germanwatch“ atstovas Oldag Caspar. Jo teigimu, jau dabar Maskvos kariniai veiksmai netiesiogiai lemia vaikų žūtis ir sausros kankinamame Somalyje. Pokalbis apie tai, kokią įtaką karas Ukrainoje turės ateities sprendimams dėl klimato kaitos.

Ved. Karolina Panto

LRT RADIJO laidų vedėją Agnę Skamarakaitę, ko gero, galima drąsiai vadinti daugiausiai žmonių šiuo metu esančių Ukrainoje pakalbinusia vedėja. Kodėl svarbu kalbini Ukrainoje esančius žmones?
„Yra tiek daug informacijos, kad norint šitą karą galima stebėti kaip tiesioginę transliaciją” — apie Rusijos karą prieš Ukrainą sako atvirų šaltinių analitikas Lukas Andriukaitis. Jis su kolegomis iš visiems prieinamų šaltinių internete — kaip kad vaizdo įrašų ir nuotraukų socialiniuose tinkluose, žemėlapių, satelitinių nuotraukų — renka informaciją apie karinių dalinių judėjimą, naudojamus ginklus, nuostolius ir archyvuoja medžiagą, kaip būsimus Rusijos vykdomų karo nusikaltimų prieš Ukrainą įrodymus. Apie tai su Luku Andriukaičiu, JV-ų analizės centro „Atlantic Council“ Skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotu direktoriumi, kalbasi Sigita Vegytė.
Į Lietuvą kasdien plūstant tūkstančiams pabėgėlių iš Ukrainos. Jų priėmimas neįsivaizduojamas be šimtų savanorių. Kaip šiuo metu atrodo darbas ukrainiečių registracijos centre?
Lietuva kol kas džiaugiasi gyventojais, kurie ukrainiečius priima į savo būstus. Šį rytą socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pranešė, kad karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį. Ar kitų šalių gyventojai taip pat priima ukrainiečius į savo namus?

Ved. Rūta Kupetytė

Du Vilniaus Jėzuitų gimnazijos abiturientai Radvilas Pelanis ir Justinas Balbieris įkūrė investicinį fondą, kuris nuolat uždirbs pinigus ir kurie bus skiriami mokyklai – moksleivių stipendijoms bei jų idėjoms įgyvendinti. Manoma, kad bent jau Europoje tai pirmoji mokykla, kuri turi tokį fondą. Pokalbis su vienu šio fondo įkūrėjų, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos abiturientu Justinu Balbieriumi.

Neseniai Lietuvą apskriejo senjoro Vytauto iš Grabijolų istorija, kai ant jo namo užvirto milžiniškas uosis ir visiškai sugadino stogą. Kaimynai, draugai iškart puolė padėti, žmonės suaukojo 13 tūkst. eurų ir stogas jau beveik sutvarkytas. Kas turi rūpintis žmonių sveikatai bei jų turtui pavojingais medžiais ir kokiais atvejais tokius medžius galima nukirsti?

Minima Tarptautinė miego diena. Kiek šiuolaikinis žmogus geba normaliai išsimiegoti, kaip miegą veikia nerimas dėl Rusijos karo Ukrainoje ir kiek prastas miegas gadina mūsų sveikatą?

Vakarų pasaulis ateityje – toliau senstanti visuomenė, dėl to besikeičianti darbo rinka ir didėjanti atskirtis tarp miestų ir regionų. Tokią ateitį brėžia portalo LRT.lt žurnalistų analizė.

Ved. Edvardas Kubilius

Suomijoje auga pritarimas galimai narystei NATO. Šalies kaimynei Rusijai užpuolus Ukrainą, 62 procentai respondentų atliktose apklausose pasisako už šalies narystę Aljanse. Prieš - tik 16 proc. Šios ir kitos aktualijos iš Suomijos - su LRT radijo bendradarbe ten Aurelija Kaškelevičiene

Paramos Ukrainai mastai Lietuvoje ir gretimose valstybėse - didžiuliai. Nors kai kurie kritikai jau sako, kad tai - emocinė savanorystė, t.y. nebūtinai pagalvojama apie ilgalaikius įsipareigojimus padėti, tačiau bent jau Lietuvoje sunkiai rastum žmonių, kurie dar nepasiūlė vienokios ar kitokios pagalbos. Paramą pinigais, daiktais, būstais ar darbais nori suteikti ne tik šito regiono žmonės. Šiaurės Airija - viena iš valstybių, kurioje to irgi labai daug. Ten gyvenantis tortų čempionatų nugalėtojas Andrius Zubernis kaip tik ketino atidaryti restoraną, tačiau, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, nusprendė pirmiausia patalpas naudoti paramos surinkimui ir paskirstymui. Kaip jam sekasi? Kodėl Šiaurės Airija, esanti Jungtinės Karalystės sudėtyje, taip solidarizuojasi su Ukraina?

Laidos svečias - knygos „Oranžinis romanas“ autorius kovo 11-osios akto signataras, ambasadorius, rašytojas Algirdas Kumža.

Organizacija „Niekieno vaikai“ per dieną pabūna su keliais šimtais vaikų ukrainiečių registracijos centruose; sako, kad savanorių trūksta mažesniuose miestuose. Kokie ukrainiečių vaikų poreikiai ir jausenos? Kaip galima prisidėti?

LRT faktai.

Auksinio proto viktorina.

Ved. Živilė Kropaitė

Latvijos televizijos laidos „Kas vyksta Latvijoje?“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 22 proc. Latvijos rusakalbių palaiko Ukrainą, 21 proc. Rusiją, o didžioji dalis nepalaiko nei vienos pusės. Kodėl tokie apklausos rezultatai? Apie tai su Latvijos universiteto docentu Romualdu Ražuku.

Grupė „Skylė“ rengia paramos koncertą Ukrainai „BROLIAI-БРАТТЯ”. Apie šį koncertą ir artimus grupės ryšius su Ukraina ir ukrainiečiais pokalbis su Aiste Smilgevičiūte.

Ką kiekvienas iš mūsų turėtume žinoti apie Ukrainos istoriją? Pasakoja
Istorikas Alfredas Bumblauskas.

Ketvirtadienį prasidedančio hakatono„TechHub Hack for Ukraine“ dalyviai ieškos sprendimų, kaip padėti Ukrainai – kurs įrankius kaip kovoti su dezinformacija, administracines priemones, padedančias organizuoti humanitarinę pagalbą. Apie hakatoną kalba TechHub pre-akceleratoriaus vadovas, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prodekanas Gediminas Rumšas ir tvarių inovacijų ekspertė, ChangeMakersON vadovė ir TechHub pre-akceleratoriaus mentorė Simona Šimulytė.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip kazachai žiūri į Rusijos karą Ukrainoje ir kiek rusai iš Rusijos bėga į Kazachstaną? Pokalbis su Kazachstane gyvenančiu verslininku Audriumi Jozėnu.

Praeities žvalgas - Šarūnas Jasiukevičius su bendražygiais organizuoja pagalbą ukrainiečiams - veža medicinines priemones, šarvines liemenes, termovizorius, generatorius ir kitą įrangą. Savaitgalį visą pagalbą jie nuvežė iki pat fronto linijos.

Kolegė Živilė Kropaitė išleido labai aktualią knygą – „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę. Partizanų ryšininkės ir politinės kalinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istorija“. Iš Živilės močiutės galima ne tik šmaikštumo pasimokyti, bet ir kaip tikėti savo šalimi, ją mylėti ir būti atsidavusiai jos laisvei – vertybių, kurios šiandien Rusijai tęsiant karą Ukrainoje itin svarbios.

Lenkijos – Ukrainos pasienyje ukrainiečiams pabėgėliams padeda ir savanoriai – juos pasitinka, nukreipia teisinga linkme, padeda panešti daiktus ir daro kitus svarbius darbus. Vienas tokių savanorių – Deividas.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip atrodo užsienio naujienų redaktorių darbas karo metu? Kaip rasti patikimus šaltinius, kai tikslios informacijos iš karo nėra daug, apie tai pasikalbėsime su LRT TELEVIZIJOS užsienio naujienų redaktoriais, kurie dar visai neseniai dirbo ir čia pas mus radijuje – Indrė Urbaitė ir Lukas Kivita.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo lyderystė, retorika, asmenybė jau dabar lyginama su garsiausių istorijoje pasaulio politikų. Kokios lyderystės reikia karo metu, kalbamės su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovo retorikos ir komunikacijos modulio vadove ir Vytauto didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.
„Man dar niekada nebuvo šitaip gėda, kad esu iš Rusijos“, – sako Rusijos pilietė, mokslų daktarė Liza, šiuo metu gyvenanti Australijoje. Liza teigia, kad Rusijos gyventojai jau dabar jaučia dideles tarptautinės izoliacijos pasekmes, o išgirdusi, kad Rusija pradėjo pulti Ukrainą, tuo iš pradžių tiesiog negalėjo patikėti.
Kaip atrodo gydytojų darbas karo metu? Apie tai Rusijos karo Ukrainoje fone pasikalbėsime su kao medicinos gydytoju, dvejus metus tarnavusiu Afganistano kare, knygos “Afganistano daktaras” autoriumi Viliumi Kočiubaičiu.

Ved. Rūta Kupetytė