„Visas tas istorijas turėjau užgniaužti smegenų stalčiukuose. Nebuvau iš tų rašytojų, kurie sovietmečiu rašė ir slėpė savo kūrybą. Spausdinau tik tuos apsakymus, kurių turinys pereidavo cenzūrą. O išvažiavusi į Malį rašyti nebegalėjau – mano personažai pasislėpė kažkur giliai ir atgijo tik man grįžus į Lietuvą. Sakoma, kad yra rašytojų, kurie gali kurti tik savo šalyje. Matyt, aš viena iš jų.“ – taip sako neseniai pasirodžiusios apsakymų apie sovietmetį kinygos autorė Viktorija Prėskienytė Diawara.

Pirmosios fortepijono pamokos – trisdešimties, baletas – keturiasdešitmies ar dailės pamokos – penkiasdešimties. Apie vis populiarėjantį neįgyvendintų svajonių pildymą jau suaugus. Taigi, rugsėjis – būrelių pasirinkimo metas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Mūsų studijoje – pirmosios fortepijono studijos suaugusiems „TonArt“ įkūrėja Eglė Andrejevaitė, Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos pavaduotoja ugdymui Kristina Stančienė ir Ignas Rusilas, kuris neseniai pradėjo mokytis groti pianinu.


Ved. Rūta Kupetytė.

Kokį žmogų ir kaip ugdo skirtingos pasaulio mokyklos? Laidos svečiai – vaikų ugdymo srityje dirbantys Mingailė Žemaitytė ir Tautvydas Meldaikis, kurie leisis į kelionę per įvairių šalių netradicines mokyklas, o grįžę kurs dokumentinį filmą apie jų filosofiją ir darbo metodus.

Nuo kitos savaitės LRT radijo klausytojai išgirs naujų laidų. Tarp jų – teisinių temų „Radijo byla“ su Artūru Matusu, istorinė „Džiazuojanti istorija“ su Jolanta Karpavičiene ir Birute Rutkauskaite, sporto laida „Čempionų pietūs“, kurią pasikeisdami ves LRT sporto žurnalistai Aivaras Dočkus, Paulius Cubera ir Rytis Kazlauskas. Ką autoriai žada klausytojams?

Ved. Giedrė Čiužaitė.

Tyrimai rodo, kad kelionė į darbo vietą ir namo gali sukelti tiek įtampos, kad net paskatintų darbuotoją keisti darbą. Žmonėms grįžtant iš atostogų ir gausėjant spūstims, tai – ypač aktualu. O kaip biuro aplinka ir kiti su ja susiję faktoriai veikia darbuotojų savijautą ir darbo rezultatus? Kalbėsimės su tyrėja Rūta Kazauskaite.

Filme „Gimtinė“ režisierius iš JAV Tomas Vengris žvelgia į atkurtosios Lietuvos nepriklausomybės pradžią. Režisierius pasakoja užaugęs girdėdamas pasakojimus apie mitinę Amžinojo grožio šalį, o kai po Sovietų Sąjungos griūties, 1992 metais pirmą kartą perskrido Atlantą, Lietuvoje susidūrė su netikėta tikrove. Tomas Vengris – laidos svečias.

Su kokiais sunkumais ir džiaugsmais susiduri, ėmęs ir įkūręs naują teatrą? Laidoje svečiuosis „Vėjų teatro“ atstovai.

Ved. Živilė Kropaitė.

Kaip Vilniui sekasi tvarkyti viešąsias erdves? Ko trūksta, miesto valdžiai ir gyventojams tariantis dėl viešųjų erdvių projektų? Kokios patirties dar reikėtų kraštovaizdžio architektūros srityje? Visus šiuos klausimus užduosime architektams iš Berlyno, atvykstantiems į kasmetines VGTU architektūros studentų dirbtuves.


Kita tema: vietoj grindinio – bulvės. Laidoje viešės dvi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės etnologės, tyrinėjančios pokario vilniečių atsiminimus. Kokie tie pokario Vilniaus gyventojų individualaus modernėjimo siužetai? Kas tuomet vadinosi „tikru vilniečiu“?

Ved. Živilė Kropaitė.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga. Daugiau kaip pusė žmonių galvoja, kad rūpintis vyro buitimi taip pat yra moters pareiga. Kodėl 21-ojo amžiaus Lietuvoje žmonės vis dar taip iškreiptai žiūri į moteris ir kokią žalą jos dėl to patiria?

Kaliningrado aktualijos – kaip ten gyvena žmonės ir kaip atrodo Rusijai priklausanti Kuršių nerijos dalis?

Ved. Edvardas Kubilius.

Transliacija iš Mosėdžio – Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Pokalbiai su mosėdiškiais apie kultūrą bei kasdienybę. Skuodo rajono aktualijos su meru Petru Pušinsku. Diskusija apie LRT – kokio visuomeninio transliuotojo nori mosėdiškiai?

Ved. Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius.

Ar kada nors vilkėjote drabužį iš kanapių, jūržolių ar durpių pluošto? Apie tekstilę, kuri laikoma draugiška gamtai, tačiau yra vis dar reta – su Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesore Daiva Mikučioniene.

Vieną rašytoją radijo klausytojai dažnai vadina dvigubu vardu – Domas ir Tomas – ir vienguba pavarde – Dirgėla. Neseniai išleista šio rašytojo, Tomo Dirgėlos, ir iliustratorės Ingos Dagilės knyga „Man tėtis rašo knygą“. Apie vaikų auginimą rašant knygas, vedant radijo laidas, dainuojant ir užsiimant kitomis veiklomis – pokalbis mūsų laidoje. Tomas Dirgėla dirbęs ir darželio auklėtoju.


Ved. Giedrė Čiužaitė.

Tipinis sovietinis naratyvas, kai iš nieko buvo sukuriamas kai kas, o kiekvienas abejotinos vertės daiktas ar filmas tapdavo legendiniu, drabužiams pritaikomas sunkiau, sako moterų drabužių kultūrą sovietmečiu tyrinėjusi istorikė. Anot jos, mados srityje Sovietų sąjunga Vakarų “nepavijo ir neplenkė”, o nuolat atsilikdama prastai nusikopijuodavo.
Ar mada apskritai egzistavo sovietmečiu? Su kokiais jausmais apie ją kalbamės šiandien? Ir kaip šnekėjimas apie drabužius, apsirengimo kultūrą sovietmečiu padeda suvokti to meto emocijas? Studijoje pokalbis su istorike Indre Novopašinaite ir Vilniaus dizaino kolegijos dėstytoja Rasuole Bereniene.


Baigiantis vasarai, tinka apžvelgti ir švenčių tendencijas. Mergvakaris neturi būti banalus, neturi pasimesti tarp pigių blizgučių, tinklinių kojinių ir gėdingų užduočių, sako prekės ženklo Pintuvės.lt kūrėjos. Kokių mergvakarių dažniausiai nori būsimos nuotakos?

Ved. Živilė Kropaitė.

Daugybė žmonių bent kartais jaučiasi perdegę darbe. Tai norma norint pasiekti gerų rezultatų ar sveikatos ir ekonomikos problema, kurią reikia spręsti greitai ir plačiu mastu? Studijos svečiai – naują perdegimo darbe nustatymo metodą studijuodami Vilniaus universiteto Verslo mokykloje sukūrę medicinos srities mokslininkė Marija Jakubauskienė, teisininkė Inga Juozapavičienė, inžinierius Marius Sugentaitis ir VU Verslo mokyklos vadovė Birutė Miškinienė.

Kiek užtrunka restauruoti vieną freskos kvadratinį metrą? Tą žino restauratorius Juozas Algirdas Pilipavičius – vadovaujantis Vilniaus Bernardinų bažnyčios freskų atkūrimui. Apie pagrindinius atkūrimo principus ir tai, kuo ypatingos šios gotikinės freskos, jį kalbino kolegė Giedrė Trapikaitė.

Ved. Giedrė Čiužaitė.

Turbūt ne vienam karts nuo karto tenka išgirsti, kad Lietuvos moksleiviai iš vieno ar kito dalyko olimpiados grįžo su medaliais. Kaip vyksta pasaulinės olimpiados, pasikalbėsime su ką tik iš geografijos olimpiados grįžusisias lietuviais.

Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga. Knyga tokiu pavadinimu ryt bus pristatoma Seime. O kodėl raudonoji knyga ir kas gresia humanitariniams mokslams dabar kalbamės su trimis knygos autoriais, jų yra ir daugiau: Seimo nariu Mantu Adomėnu, VU TSPMI docente Nerija Putinaite, ir VU Istorijos fakulteto dekanu, profesoriumi Rimvydu Petrausku.


Ved. Rūta Kupetytė.