Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Europos klimato pakto ambasadore, dėvėtų drabužių entuziaste Auguste Barbora Budriene.

Pokalbis apie rinkimus Rusijoje su Laisvos Rusijos forumo bendraįkūrėju Ivan Tyutrin.

2024-uosius Lietuvių tautosakos archyvas paskelbė egodokumentikos metais ir kviečia žmones pasidalyti savo šeimos archyvuose išlikusiais laiškais, dienoraščiais, atsiminimais ir pan.

Ką nacionalinė Lietuvos žurnalistų apklausa atskleidžia apie jų darbo sąlygas ir profesinę etiką? Kiek žurnalistų užsiima savicenzūra, ką sako apie patiriamas įvairias įtakas? Kiek gyvybinga žiniasklaida kaip socialinė institutucija? Apie visa tai rašoma monografijoje „Žurnalistika Lietuvoje. Žurnalistų laisvė, saugumas ir įtakos“.

Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje kalbėsimės apie trijų minučių disertaciją. Prieš daugiau nei penkioliką metų Kvinslando universitete Australijoje buvo pirmąsyk surengtas Trijų minučių disertacijos konkursas, kuriame doktorantai turėjo populiariai papasakoti apie savo tyrimus per 3 minutes ir naudodamiesi tik 1 skaidre. Nuo tada šis konkursas vyksta visame pasaulyje. Ir visai, visai ką tik įvyko Lietuvoje, Vilniaus universitete.

Kaip keitėsi Lietuvos žiniasklaida ir informacinė erdvė 1990 m., kaip buvo ruošiamasi Nepriklausomybė atkūrimui ir kaip vėliau ji įtvirtinta žiniasklaidoje. Pokalbis apie tai po pusvalandžio

Vis daugiau diskutuojama, ar nereikėtų drausti tėvams naudoti savo vaikų nuotraukas ar vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose. Kokia jūsų nuomonė apie tai – skambučių lauksime po vienuoliktos valandos žinių.

Dar viena laidos pašnekovė bus vaizdingose Trakų rajono apylinkėse „Kalvelės ūkį“ įkūrusi Jolanta Jasiūnienė. Ji sako, kad išlaikyti mažą pieno ūkį tapo labai sudėtinga.

Vis daugiau gyventojų negali įpirkti maisto. Tokių Lietuvoje yra apie 14 proc. Tuo metu beveik 20 proc. žmonių trūksta pinigų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Pokalbis su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.

Pavėžėjimo platforma „Bolt“ išrinkto ir apdovanojo geriausiai įvertintus ir daugiausia keleivių vežusius vairuotojus, taip skatindami juos toliau teikti kokybiškas paslaugas. Kaip vertinate „Bolt“ vairotojų darbą? Komantuoja „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.

Ved. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrika. Pokalbis su Birute Grašyte-Black. Poete, lietuvių kalbos mokytoja už Atlanto.

Nuo rudens valstybė finansuos švietimo programas senjorams.

Diskusija apie šunis. Daugėja vietų, kuriose galima ateiti kartu su šunimis. Apie tai praneša prekybos centrai, kai kurios kavinės. Kaip Jūs vertinate, kad augintiniams vis daugiau vietų tampa atviros?

Ved. Urtė Korsakovaitė

Kaip atrodo kasdienybė tų, kurie rūpinasi Lietuvai atstovaujančiais ir ją garsinančiais sportininkais? Kokios šiuolaikinės technologijos pasitelkiamos ir ar tikrai sportas ir skausmas – neatsiejami palydovai. Pokalbis su Lietuvos sporto medicinos federacijos prezidentu Pauliumi Petraičiu.

Apleisti ir iš pirmo žvilgsnio niekam nereikalingi pastatai gali tapti puikia turizmo infrastruktūra. Tuo įsitikinusi Karolina Želvė, kuri kartu su bendraminčiais ir savanoriais siekia nenaudojamus šalies pastatus paversti keliautojams skirtais nameliais.

Robotika užsiimantys Lietuvos moksleiviai ne tik pasižymi tvirtomis vertybėmis ir palaikymu nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai. Šalies jaunuoliai skina laurus įvairiose itin reikšmingose tarptautinėse varžybose. Kiek dėmesio robotikai tenka šalies švietimo sistemoje ir ko trūksta, kad ją užsiimti galėtų daugiau moksleivių?

Pozityvaus nusiteikimo nestokojanti Simonos ir Mariaus Maračinskų šeima dabar įsikūrę Pasvalio rajone, nors dar prieš daugiau nei keletą metų teko gyventi pagal miesto taisykles – skubėjimas ir triukšmas buvo kasdienybė. Kaip pasikeitė Maračinskų šeimos gyvenimas persikėlus į kaimą domėjosi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.

„Auksinio proto“ atrankos žaidimas

Ved. Darius Matas

Kovo 15 d. Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaroma paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 metų kovos už laisvę“.

Kovo 12-ąją minima kovos su smurtu prieš medikus diena. Kokios šios problemos priežastys ir kaip ji sprendžiama Lietuvoje?

Ar žvejai turėtų paleisti ne tik mažas, bet ir dideles žuvis? Kodėl svarbu jas saugoti? Siūlomi mėgėjų žvejybos taisyklių pakeitimai įpareigotų žvejus paleisti ne tik mažas (iki 50 cm) bet ir dideles lydekas (virš 80 cm), starkius reiktų paleisti, jei jų ilgis nesiekia 50 cm ar viršija 65 cm, ešerius, viršijančius 30 cm ilgį bei visus marguosius upėtakius.

Kokie lietuviški žemės ūkio produktai gali būti paklausūs Japonijoje? Ką tik pasirašytas Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo žemės ūkio srityje memorandumas, o Japonijoje kaip tik šiuo metu vyksta lietuviškų ekologiškų produktų paroda.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Į LRT GIRDI kreipėsi Jonas, klausiantis, ar normalu, kad baseinuose, kuriuose vaikai mokosi plaukti, dušai atviri – be užuolaidų, durų, nerakinami. Jonas taip pat klausia, ar atviri dušai nepažeidžia vaikų privatumo ir ar jiems nedaroma žala, matant kitus nuogus žmones? Ar persirengimo kambariuose baseinuose dušai turėtų būti uždari? Diskutuoja Vilniaus Lazdynų baseino vadovas, plaukikas olimpietis Vytautas Janušaitis, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė bei Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

Ar reikėtų uždrausti motociklus kurortuose? Tokį klausimą keliame Druskininkų merui pareiškus, kad jeigu motociklininkai ir toliau taip triukšmaus vakarais, jam teks imtis drastiškų priemonių ir motociklus uždrausti.

Koks Stelmužės ąžuolo – seniausio Lietuvos medžio – likimas, pablogėjus jo būklei? Padėtį komentuoja VSTT vyriausioji patarėja Rūta Baškytė ir Arboristikos centro vadovas Algis Davenis.

Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien Seime bus pristatomas Lietuvos žvalgybos tarnybų metinis grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimas.

Vaikų priežiūra ir užimtumas – opus klausimas tėvams. Kai kurie vaikai negauna vietos darželiuose, o ne kiekviena šeima gali sau leisti auklių paslaugas. Vėliau, vaikams augant, iškyla ir užimtumo po pamokų klausimas. „LRT ieško sprendimų“ komanda šį mėnesį domisi, kaip Belgijoje veikia vaiko priežiūros paslaugų modelis, kuo išsiskiria bendruomeniniai darželiai ir kaip bandoma pasiekti Naujininkų vaikus ir jaunimą.

LRT RADIJAS buria garso ir istorijų pasakojimo profesionalus bei skelbia atranką į pirmą kartą rengiamą „LRT radijo akademiją“. Mentorystės programoje dalyviai išmoks įtraukiančiai pasakoti istorijas garsu, o su jais patirtimi dalinsis patyrę radijo dokumentikų kūrėjai, dramaturgai ir istorijų pasakotojai iš Lietuvos bei užsienio.

„LRT radijo akademijoje“ raginami dalyvauti įvairių profesijų atstovai, dirbantys su istorijų pasakojimu bei kultūros lauko profesionalai, norintys išmokti geriau dirbti su garsu. Per tris mėnesius programos dalyviai ne vien įgaus žinių, bet ir turės galimybę įgyvendinti savo kūrybines idėjas. LRT Kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė ir LRT dokumentikos skyriaus atstovė Vaida Pilibaitytė

Ved. Živilė Kropaitė

Lietuvos golbolininkai po 24-erių metų pertraukos liko už paralimpiados borto ir šiemet nepasirodys Paryžiuje rengiamose sporto žaidynėse. Kaip šį laikotarpį išgyvena sportininkai? Apie golbolą, meilę sportui ir gyvenimo kasdienybę, pokalbis su Lietuvos golbolo rinktinės nariu, daugkartiniu čempionatų prizininku Mantu Brazauskiu.

Taršius automobilius sunaikinę gyventojai šiemet vėl gali gauti kompensaciją už mažiau taršaus ar elektrinio automobilio įsigijimą, taip pat už visuomeninio transporto bilietus, dalijimosi paslaugas, elektrinius dviračius ar kitas judumo priemones. Kada galima kreiptis dėl tokios kompensacijos? Ar aktyviai tokia galimybe naudojasi gyventojai?

Nors kai kurie ekspertai pabrėžia, kad vyresnio amžiaus, patirties savo profesiniame lauke sukaupę darbuotojai verslo organizacijoms yra tarsi lobis, darbo rinkoje jiems tenka susidurti ir su neigiamu darbdavių požiūriu.

Ar menas gali prisidėti sprendžiant patyčių problemą? Vaikams skirto spektaklio „5 sekundės šlovės“ kūrėjai įsitikinę, kad taip. Jame vaidinančių aktorių teigimu, atviras ir lengvas dialogas šiomis temomis, kritiškai svarbus vaikams patiriant pirmuosius susidūrimus su savo ar aplinkos kitoniškumu.

„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.

Ved. Darius Matas

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai, kas yra žalieji pastatai. Apie juos pasakoja Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius.
kari
„Turėjome garbę ginti Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę nuo 1990 metų. Suprantam, kad gali tekti ginti ir vėl. Atsižvelgiant į suprastėjusią saugumo situaciją regione bei kylantį grėsmių lygį, su dideliu susirūpinimu stebime Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Kariuomenės vadovybės neatsakingumą ir veikimą, nepilnai įvertinant, dalinai ignoruojant akivaizdžius karybos ir technologijų pokyčius, bei jų poreikį modernaus karo atveju“, taip kreipimesi į šalies vadovybę rašo Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą. Studijoje 2 iš jų - Jonas Užusienis ir Saulius Guzevičius.

Projekto „LRT ieško sprendimų“ kolegos šįkart domisi vaikų priežiūros ir užimtumo tema. Bendruomenių darželiai, kurių daugiausia galima pamatyti Šiaurės Amerikoje, veikia kiek kitaip nei tradiciniai darželiai. Juos dažniausiai įkuria bendruomenės, kurios samdo darbuotojus, tačiau įsitraukia ir pačios. Toks darželis – pigesnis, nes vaikų priežiūra ar kitais darbais užsiima ir čia savanoriaujantys tėvai. TOkiu darželio modeliu pasidomėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Ką žinome apie savo protėvių kasdienį gyvenimą? Kokius būstus statė? Ką ir kaip valgė? Kaip augino vaikus? Kaip jautėsi? Į šiuos klausimus bando atsakyti Zigmo Vitkaus knyga „Lietuvos kasdiena. Nuo akmens amžiaus iki šių dienų“.

Ved. Agnė Skamarakaitė