Rubrikoje „Keturi milijonai" - Vokietijoje gyvenanti Akvilė Kalinaitė - Kaufmann.

Gynybai ir civiliams skirtų produktų plėtrą skatinantis SVALEWOLF fondas investuos 17 milijonų į Lietuvos įmones, kuriančias inovacijas gynybos ir saugumo srityje. Ką tai pasako apie karinių technologijų rinką apskritai? Kiek dažnai kuriasi gynybos startuoliai ir kaip jiems sekasi? Kokios tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje? Su mumis Scalewolf vadovas, verslo atsparumo ekspertas Edvinas Kerza

Kelias gali tapti ir psichologu, ir kunigu, ir gydytoju, sako žurnalistė Jurgita Lieponė, neseniai išleidusi knygą "Kelias, pingvinai ir aš", kuriame pasakoja patirtis kelyje Camino Lituano ir kodėl vis daugiau žmonių išsiruošia piligriminiais keliais.

Ved. Živilė Kropaitė

„Šiuo metu Rusija yra poimperinėje situacijoje. Nemažai istorikų teigia, kad Rusijoje, kaip ir daugelyje kitų imperijų, yra žmonių, kurie nori atsukti laiką atgal - į imperijos laikus. Šiandien tai ir matome, tai ir motyvuoja Putiną ir jo komandą kariauti karą Ukrainoje. Bet manau, kad imperija baigėsi, ir vienu ar kitu būdu Rusija prieis galą“, sako buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje, Sakartvele, Ukrainoje ir Rusijoje John Tefft.

Rugsėjo 29 d. kino teatruose pradedamas rodyti filmas „Bučiuoju, Juozas“ apie aukščiausio rango Lietuvos karininką, pulkininką leitenantą Juozą Vitkų-Kazimieraitį, pasirinkusį kovoti už Lietuvos laisvę ir tapusį vienu partizanų vadų. Pokalbis su filmo scenarijaus autore, režisiere Agne Zalanskaite ir anūku Gintaru Vitkumi.

Istorikas Dalius Žygelis partizaną Kazimierą Pyplį-Mažytį, kurio gimimo šimtmetį šiais metais minime, pavadino Lietuvos partizano etalonu. Apie jį pasakoja partizano dukterėčia Rima Karpavičienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Dalius Žygelis ir knygos „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“ autorė Rita Pauliukaitienė.

Užsienio naujienų redaktorius Žygimantas Kapočius keliavo po Centrinę Aziją - Kirgiziją, Tadžikiją, Uzbekiją ir Kazachstaną, pokalbis su juo apie tų šalių kultūrą, santykius su Rusija ir požiūrį į karą.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Šeši jauni portugalai kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl nepakankamų 32 valstybių pastangų bandant stabdyti visuotinį atšilimą. Pasak jaunuolių, per didelės anglies dioksido emisijos visų pirma pažeidžia teisę į gyvybę bei privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Aplinkosaugos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kovos su klimato kaita aktyvistai vis dažniau kreipiasi į teismus. Ar tokios priemonės gali atnešti norimų pokyčių?

Lygiai prieš metus dujotiekiuose „Nord Stream“ užfiksuoti sprogimai. Švedijos tyrėjai analizę žada baigti iki metų galo. Tyrimą atliko ir Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ kartu su Vokietijos visuomeniniu transliuotoju. Praėjusį mėnesį pasirodžiusioje publikacijoje teigiama, kad įtarimai krinta Ukrainai. Kas žinoma?

Propagandos ir dezinformacijos tyrėjai atkreipia dėmesį, kad vis dažniau visuomenės nuomonę veikia klaidinga socialiniuose tinkluose plintanti informacija. Taip pat pažymi, kad pastaruoju metu stebimas didžiausias botų atakų ir pavogtų profilių skaičius per pastaruosius šešerius metus. Kaip nuo to apsisaugoti?

Minima Europos kalbų diena. Pokalbis apie užsienio kalbų mokėjimo reikšmę ir jų mokymosi tendencijas.

Auksinio proto atranka.

Ved. Darius Matas

COVID-19 pandemija tapo tikru išbandymu politiniams lyderiams ir jų valdymo strategijoms. Politiniai lyderiai skubėjo priimti sprendimus, kurie prisidėtų prie daugelio prigimtinių laisvių ribojimo. Viena iš tokių pareiškimo formų buvo pirmasis kiekvienos šalies vadovo kreipimasis į tautą, siekiant užtikrinti žmonių palankumą ir vykdant visuomenės sveikatos politikos uždavinius krizės metu. Ar pavyko politiniams lyderiams įtikinti savo rinkėjus, kad jų laisvės ribojimai per COVID-19 pandemiją yra tinkamiausias būdas spręsti rimtas su visuomenės sveikata susijusias problemas? Kaip tai buvo padaryta?

Svajonė gauti butą tapo vyraujančia sovietų okupuotos Lietuvos materialiojo gyvenimo dalimi, o buto gavimas – vienu reikšmingiausių žmonių gyvenimo įvykių. Būstas sovietų šalyje buvo ne įsigyjamas už uždirbtas lėšas, bet skirstomas partiniais-administraciniais nurodymais. Tai pavertė jį socialinės kontrolės įrankiu ir iškraipė jo architektūrinę prigimtį. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku monografijoje Jūs gaunate butą siekia išsiaiškinti, kaip politinis projektas paveikė gyvenamąją aplinką.

Sklandi integracija ne tik naujoje darbo vietoje, bet ir naujoje šalyje – iššūkiai, su kuriais neišvengiamai susiduria į Lietuvą atvykę dirbti specialistai iš užsienio. Kalbos barjeras, ne visada aiškūs relokacijos procesai, daugybė kitų praktinių aspektų – visa tai gali būti išsprendžiama, jei organizacijos viduje iš anksto bus numatytos reikiamos priemonės.

Vienerius metus LRT žurnalistė, visuomenininkė Urtė Karalaitė vedė kūrybinio rašymo dirbtuves nuteistiesiems bei nuteistosioms. Projektui „Neišgirsti balsai“ pasibaigus, U. Karalaitė dalysis savo įžvalgomis apie tai, kokią įtaką kūrybinės veiklos turi nuteistiesiems, kokias baimes jai pačiai padėjo nugalėti šis projektas ir kaip visuomenė reagavo į nuteistųjų mintis apie save bei išorinį pasaulį.

Kazlų Rūdos meras siūlo savaitę nuo Kalėdų iki Naujųjų metų nedirbti. Mero teigimu, tarpušvenčiu darbas dažnai tik imituojamas. Ar reikėtų tarpušvenčiu nedirbti?

„Lūžusi koja, smegenų sutrenkimas, keletas nulūžusių dantų, nedidelis įskilimas virš dantų. Tiek kainavo mano vienas vakarinis lėtas pasivažinėjimas paspirtuku“, – sako atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Tokių atvejų – šimtai, o gal ir tūkstančiai. Ar reikėtų didmiesčiuose visiškai uždrausti paspirtukus?

Lietuvos žmonės aktyviai stato suoliukus muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti – netrukus jų stovės jau 12, o Nemakščiuose atidengta ąžuolinė skulptūra, pasakojanti vieną konkretų nutikimą. Kokį?

Šilalės rajone esantis miestelis Pajūris garsėja baidarių verslu bei statomu kariniu miesteliu. Tačiau bočių pirmininkė Birutė Kuizinaitė negaili kritikos politikams. Pokalbis su ja.

Ved. Edvardas Kubilius

Mielės, gaminančios elektrą, kiek tai realu? Su tuo dirba Fizinių ir technologijos mokslų centro Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriaus doktorantas, jaunesnysis mokslo darbuotojas Kasparas Kižys.

Ved. Agnė Skamarakaitė

XVIII a. sukilimo vadas Dovbušas – ukrainietiškas Tadas Blinda. Lietuvos kino ekranus pasiekė brangiausias visų laikų ukrainietiškas filmas, pasakojantis šio herojaus istoriją.

Dainininkė, atlikėja Eglė Radavičiūtė ir dainininkas, aktorius Vaidas Bartušas nusprendė atvirai kalbėti apie menininkų psichologinės sveikatos iššūkius. Rugsėjo 20 d.startuojanti jų tinklalaidė „Kažkas čia nedera“ būtent tam ir skirta.

Nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 4 d. MO muziejus ir LRT jau ketvirtus metus kviečia dalyvauti virtualaus modernaus meno žaidime „Modisėja“, viktorinoje, kurioje daug visko susžinosite apie meną ir jo kontekstus.

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su istoriku, Klaipėdos universiteto profesoriumi Vygantu Vareikiu apie 1260 m. rugsėjo 20 d. prasidėjusio prūsų sukilimo žymiausią vadą Herkų Mantą.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Europos Komisija šią savaitę įspėjo, kad Europos Sąjungai skubiai reikia daugiau lėšų reaguoti į klimato kaitos sukeltas krizes, po to, kai 2021 ir 2022 m. buvo išnaudotas skubios pagalbos rezervas, o šiais metais padaugėjo stichinių nelaimių.

Į atsinaujinančios energetikos projektus investuoti panorę verslininkai pasakoja susiduriantys su problemomis. Ir pažymi, kad geros Vyriausybės idėjos ir verslininkų pinigai bei laikas toliau skęsta biurokratinėse džiunglėse.

Italijai sulaukiant vis daugiau migrantų, vietos tarnybos skelbia nespėjančios visiems suteikti reikalingos pagalbos. Būtinybę spręsti migracijos keliamus iššūkius ragina ir Italijos premjerė Giorgia Meloni bei Europos Komisijos pirmininke Urzula von der Lejen. Kokios migracijos politikos turėtų laikytis Europa?

Amerikiečiai ukrainiečiams perdavė „sunkvežimio dydžio“ 3D spausdintuvą, kuris mūšio lauke gali pagaminti kokią nors sugedusią karinės įrangos detalę. Kokios šiuolaikinės technologijos gelbsti karo lauke? Pokalbis su karybos ekspertu.

Auksinio proto atranka.

Ved. Darius Matas

Mokslo rubrikoje pokalbis apie naujausią Jameso Webbo teleskopo atradimą - aptikta užuomina, kad tolimoje egzoplanetoje galimai egzistuoja gyvybė. Apie gyvybės paieškas kosmose kalbėsime su Vilniaus universiteto astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku.

Kiek vėliau su gydytoja dietologe aptarsime rudens gėrybių - daržovių - naudą, apdorojimo būdus. Kaip po vasaros susikaupusias cukinijas, moliūgus ir kitas daržoves tinkamai paruošti, kad jos ir šaltuoju metų laiku turtintų ir džiugintų mūsų organizmą.

Ką daryti, jeigu darbdavys vėluoja ir nesumoka Jums atlyginimo? Atsakys ekspertai.

Paskutinį laidos pusvalandį Jūsų lauks pokalbis su policininku, kuris 14 metų dirbo po priedanga su narkotikų platinimu.

Ved. Urtė Korsakovaitė

Netrukus „Keturių milijonų“ rubrikoje kalbėsime su Austrijoje gyvenančia pianiste Kamile Zaveckaite. Ji - pirmoji, kuriai suteiktas „Yamaha“ artistės vardas.

Kiek vėliau su istoriku pakalbėsime apie buvusį Nyderlandų garbės konsulą Kaune Janą Zwartendijką. Jis šiandien apdovanojamas aukso medaliu už vaidmenį gelbėjant tūkstančius žydų nuo persekiojimo ir mirties.

Antrąją laidos valandą kalbėsime, ką daryti jeigu socialiniuose tinkluose radote anketą, kurioje naudojamas Jūsų atvaizdas. Ką daryti ir kur kreiptis - papasakos ekspertai.

Pasibaigus pasaulio krepšinio čempionatui, operatorių komandai vadovavęs transliacijų režisierius Tomas Skamaročius, papasakos apie patirtį žiūrovams pateikiant aukščiausio lygį krepšinį visame pasaulyje.

Ved. Urtė Korsakovaitė