Pasaulio lyderių rubrika: lėlė Barbė. Šią savaitę filmo „Barbė“ premjera. Tad lyderių rubrikoje aptarsime gal kiek apie neįprastą lyderę - Barbę. Daugiau nei prieš šešiasdešimt metų sukurta lėlė tapo ne tik mėgstamiausia ir populiariausia lėle, bet ir grožio standartu bei įkvėpimo šaltiniu mergaitėms. Vis dėlto Barbė kritikuota dėl nenatūraliai lieknų kūno formų, kultūrinės, socialinės, rasinės įvairovės trūkumo. Tačiau jau keletą dešimtmečių Barbė skatina laužyti stereotipus. Plačiau apie ją - pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.

Dirbtinės mėsos perspektyvos. Jau dviem JAV įmonėms šią vasarą suteiktas leidimas tiekti dirbtinę mėsą. Apie tokios mėsos perspektyvas, kainas ir poveikį sveikatai pakalbėsime su KTU mokslininke Aelita Zabulione.

Socialiniuose tinkluose sklinda žinutės, kad žmonės dažnai išmeta gautą maisto paramą, nors norimus produktus gali išsirinkti patys. Apie maisto švaistymo ir atsakingumo problemą pokalbis su „Maisto banko“ Komunikacijos vadove Migle Petronyte.

Gliukozės kiekio pokyčius kraujyje užuodžiantis šuo. Cukrinį diabetą ir regėjimo negalią turinti Ieva Krivickaitė dabar visur žengia su savo šuniu-vedliu Fėja. Ji ne tik padeda Ievai judėti aplinkoje, bet ir užuodžia gliukozės kiekio kraujyje svyravimus.

Ved. Urtė Korsakovaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūte apie tai, kad Europos Parlamentas nedidele balsų pervara pritarė Gamtos atkūrimo reglamentui, pagal kurį šalys įpareigojamos atkurti buveines, kurių būklė vertinama kaip prasta.

Mergaičių krepšinis Lietuvoje – kokia dabartis ir perspektyvos?
Pokalbyje dalyvauja Adomaitytės tarptautinės krepšinio akademijos įkūrėja, Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidentė Alina Adomaitytė.

Kokia situacija miškuose su grybais ir uogomis? Pasakoja botanikas iš Dzūkijos Mindaugas Lapelė.

Į lietuvių kalbą verčiamas ir netrukus skaitytojams turėtų būti pristatytas 1588 metų Trečiasis Lietuvos statutas. Jis laikomas vienu svarbiausių teisynų Lietuvos istorijoje. Apie tai kalbamės su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės instituto direktoriumi dr. Rūsčiu Kamuntavičiumi.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Klaipėdos universitetas, atsižvelgdamas į mokslininkų rekomendacijas ir gerąsias tvarumą propaguojančių pasaulio miestų patirtis, nusprendė, kad vasarą, kol šalyje vyrauja aukštos ir augalijos gyvybingumui nepalankios temperatūros, nebešienauti KU miestelio teritorijoje esančių žaliųjų plotų ir leisti čia formuotis pievoms. Kokie mokslininkų argumentai?

Pasaulyje, kuriame dažnai sprendžiama pagal išvaizdą, labai svarbu atpažinti ir suprasti nematomų negalių egzistavimą. Nematoma negalia – tai sutrikimai ar būsenos, kurios nėra iš karto akivaizdžios kitiems, tačiau gali kelti iššūkių bendraujant su kitais žmonėmis, lankantis viešose vietose, o ypač keliaujant. „Nematomos negalios saulėgrąžos“ juostelę turintis žmogus, siunčia žinutę apie savo turimą ypatumą. Neretai tokia informacija gali padėti išgelbėti gyvybę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvių kilmės studentai iš JAV ir Kanados, tarp jų ir Prezidento Aleksandro Stulginskio proanūkis, penkias savaites stažavosi įvairiose Lietuvos įmonėse, gydymo ir mokslo įstaigose bei valstybinėse institucijose, susitikinėjo su Lietuvos politikais.

„Trečius metus einu ten, kur esu gyvenęs arba kur yra mano šeimos šaknys. Tikrinu erdvę ir vietas tarp savo dabarties ir praeities. Nebraižau genealoginio medžio, jį žingsniuoju”, - sako Silvestras Dikčius. Pokalbis apie šių metų keliones.

Keturių milijonų rubrika: Geografijos mokytoja dirbusi Kamilė Butkevičiūtė persikėlė gyventi į Švediją. Čia baigė miestų planavimo studijas. Kodėl ji paliko mokytojos darbą Lietuvoje ir kuo ypatingi Švedijos miestai?

Alkoholio ir sveikatos tyrimas. Demografas Daumantas Stumbrys kartu su kolegomis atliko tyrimą, kaip pasikeitė Lietuvos vyrų mirtingumo statistika, sutrumpinus alkoholio pardavimo laiką. Rezultatai džiuginantys: sumažėjo mirčių nuo išorinių mirties priežasčių sekmadieniais ir nuo kraujotakos sistemos ligų pirmadieniais. Tyrimo rezultatus aptarsime ir su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinąja vadove Gražina Belian.

Kiek jaunimui aktualus NATO ir šalies saugumas? Prieš NATO viršūnių susitikimą su organizacijos veikla socialiniuose tinkluose savo auditoriją bandė supažindinti tokie nuomonės formuotojai kaip Paulius Mikolaitis, geriau žinomas kaip Paul deMiko, irkluotojas Aurimas Valujevičius. Kiek žmonėms aktuali NATO veikla - pokalbis su komunikacijos ekspertu Arijumi Katausku ir Pauliumi Mikolaičiu bei Aurelija Plioplyte.

Šią savaitę vadinamiems plainspotteriams buvo, kur paganyti akis. Vilniuje nusileido JAV prezidento Džo Baideno lėktuvas, kitų šalių lyderių orlaiviai. Apie lėktuvų fotografų kasdienybę, ką jiems pavyko užfiksuoti NATO viršūnių susitikimo metu pokalbis su Dominyku Ambrasu.

Ved. Urtė Korsakovaitė

Pasaulio lyderių pozicijoje pokalbis apie NATO ir šios organizacijos istoriją, svarbiausias asmenybes ir lyderystę pasaulyje. Pasakoja Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininkas Audrius Skaistys.

Aktorius, publicistas Arkadijus Vinokuras Rusijai pradėjus didelio masto karą Ukrainoje Vilniuje pradėjo organizuoti pirmadienio mitingus, kurie skirti Ukrainai remti ir turėtų tęstis iki jos pergalės. Jau yra įvykę 62 tokie mitingai. Liepos 3 d. mitingas pavadintas „Ukrainai NATO narystę be jokių išlygų“. 1990-1991 metais, Lietuvai vaduojantis iš Sovietų Sąjungos, tokie mitingai buvo organizuojami Švedijos sostinėje Stokholme.

Pokalbis su organizacijos „Blue/Yellow atstovais Jonu Ohmanu ir Žemyna Bliumenzonaite apie situaciją fronte, akciją „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“, NATO susitikimo rezultatus ir kt.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip Lietuvos gventojai linkę elgtis taupydami pensijai. Ar žmonės linkę kaupti savarankiškai, o galbūt viską palieka valstybei ir privalomiems pensijų fondamas? Kokia Lietuvos gyventojų elgsena kaupiant pensiji savo disertacijoje aiškinosi Vilniaus universiteto ekonomimos fakulteto daktarė Inga Blažienė.
Didelė dalis kraujo donorų, kurie galėtų gauri valstybinę antrojo laipsnio donorų pensiją, nepasinaudoja šia galimybe. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, šiuo metu kraujo donorų, kurie dar nėra sulaukę pensinio amžiaus, bet jau gali tvarkytis reikiamus dokumentus, kad jo sulaukę galėtų gauti papildomą pensiją yra daugiau nei keturi šimtai, bet iš jų tik trylika yra pasinaudoję šia galimybe.
Jau rytoj Vilniuje prasideda NATO viršūnių susitikimas. Be daugybės šalių delegacijų į Lietuvą atvyksta ir per 2000 žurnalistų. Kiek tai proga Vilniui parodyti save?

Po 10 metų nuoširdaus darbo mokyklą palikusio lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo Aliaus Avčininko istorija sulaukė didžiulio ažiotažo – daugiau mokytojų prakalbo apie sunkias sąlygas mokykloje, kiti kaip tik kritikuoja mokyklą palikusį mokytoją ir sako, kad jis nuėjo lengviausiu keliu, patiems mokytojams reikia nusileisti ant žemės. Mokytojo Aliaus Avčininko akistata su LRT RADIJO klausytojais.

Vairuotojai skundžiasi, kad kitų automobilių tamsinti langai kenkia matomumui – pavyzdžiui, dėl to sunkiau išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, orientuotis važiuojant miestų gatvėse. Kokios automobilių stiklų tamsinimo taisyklės ir ar tamsinti stiklai gali trukdyti saugiam eismui?

Vasara įsibėgėja. Kaip keičiasi Jūsų mitybos įpročiai – ar jie palankesni sveikatai, nes valgote daugiau vaisių ir daržovių? Komentuoja mitybos specialistas Mantas Liekis.

Ved. Edvardas Kubilius

Rubrika „Keturi milijonai“. Jau penkerius metus Norvegijoje organizuojami „Atvirų skaitymų susitikimai“, kur puoselėjama literatūrinės lietuvių kalba, randami bendraminčiai, diskutuojama įvairiausiomis temomis. Kaip pastebi dalyviai, skaitomi tekstai suartina, leidžia paatvirauti, išsipasakoti apie savo patirtis.

Kernavėje prasideda keturias dienas truksiantis archeologijos festivalis, kuris lankytojus nukels į viduramžius. Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovu Ramojumi Kraujaliu.

Naujausia apklausa rodo, kad darbuotojai vis dažniau nori suderinti darbą ir šeimą, nenaudoti šeimai skirto laiko darbiniams skambučiams, turėti lankstesnį darbo grafiką, jog galėtų pasirūpinti senstančiais tėvais ar nuvežti vaikus į mokyklą. Į besikeičiančius darbuotojų poreikius reaguoja ir verslo organizacijos, kurios ieško būdų, kaip padėti darbuotojams suderinti darbą ir šeimą. Tačiau dalis ekspertų pastebi, kad tai daroma vangiai, dažniausiai apsiribojama lanksčiu darbo grafiku ar kitomis formaliomis procedūromis. Pokalbis su VDU Psichologijos katedros doktorantu, organizaciniu psichologu Tadu Vadvilavičiumi.

Įvairiais skaičiavimais – 17 per minutę, 1000 – per valandą bei 25 000 – per dieną – toks komunistų 1932–1933 m. sąmoningai sukelto Holodomoro ukrainiečių aukų skaičius, pagrindžiamas istoriniais duomenimis. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje Okupacijų ir laisvės kovų muziejus sostinės svečiams ir gyventojams atidaro lauko stendų parodą „Badas kaip ginklas: 1932–1933, 2022”. Pokalbis su istoriku, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktoriumi Remigijumi Černiumi.

Ved. Darius Matas

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Lietuvos karalių Mindaugą.
Apie jį pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas.

Apie Lietuvos laivininkystės situaciją kalbamės su Lietuvos pramoginių laivų asociacijos prezidentu Karoliu Valenta ir Vidaus vandens kelių direkcijos generaliniu direktoriumi Vladimiru Vinokurovu.

Pasirašytas pirmasis visuotinis Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodeksas. Ar dėl to keisis vaistininko ir kliento santykis? Pokalbyje daluvauja Vaistininkų profesinės sąjungos atstovė, kodekso rengimo darbo grupės vadovė Vaiva Bražinskienė.

Anoniminių alkoholikų judėjimui Lietuvoje – 35 metai.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie plastikinius maišelius. Lietuvos prekybos centruose nebegalima dalyti jų nemokamai, o Naujoji Zelandija tapo pirmąją šalimi pasaulyje uždraudusia plonus plastikinius maišelius.

Kas skatina emigrantus grįžti į Lietuvą? Vilniaus universiteto sociologė dr. Irma Budginaitė-Mačkinė savo tyrime aiškinosi Lietuvos gyventojų mobilumo motyvus ir patirtis.

70 tikinčiųjų ragina bažnyčią sukurti nepriklausomą komisiją tirti dvasininkų seksualinio smurto atvejus.

Kaip su vaikais kalbėtis apie jų ribas ir kūno integralumą? „Ribologijos“ įkūrėjos Reda Jureliavičiūtė ir Rugilė Butkevičiūtė pristato knygą šia tema „Paskui ribas“.

Ved. Agnė Skamarakaitė