72 atspalviai

Anot intymumo koordinatorės Irmos Pužauskaitės, Lietuvos kine daugiau prievartos, o ne sekso scenų, o tai daug ką pasako apie mūsų visuomenę ir jos požiūrį į seksą. Ką kino aikštelėje daro intymumo koordinariai? Apie moralinę ir ekonominę šios profesijos prasmę, galios santykius, aktorių asmenines ribas ir būtiną komunikaciją kino aikštelėje – pokalbis su režisiere, intymumo koordinatore, „Baltic Intimacy Professionals“ įkūrėja Irma Pužauskaite.

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Lyčių psichologijos ekspertas, LGBT+ žmones konsultuojantis psichoterapeutas Jokūbas Gružas akcentuoja: į LGBT+ žmones nukreipta visuomenės neapykanta ilgainiui paveikia šią bendruomenę, ji ima tikėti, kad nėra „normali“ ir pakankama. Su kokiais psichologiniais sunkumais susiduria LGBT+ asmenys? Kaip visuomenės požiūris skatina suicidišką LGBT+ žmonių elgesį?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Vaida Tamoševičiūtė kuria performansus motinystės tema, yra įkūrusi S MOM performanso meno platformą, savo kūryboje tiria gėdos ir kaltės jausmus, kvestionuoja normalumo ir savižalos sąvokas. Kaip performansai keitė jos santykį su kūnu? Kaip savižalos elementų turinčią kūrybą vertina jos performansų auditorija? Kaip per meną išlaisvinti savo kūnišką, atsikovoti visuomenės nusavintą kūną?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Laura Zaveckaitė

Daug kas iš LGBT+ bendruomenės nesutinka į ją priimti aseksualius žmones, sako aseksuali moteris Ugnė Mikalajūnaitė. Ji save laiko ir „queer“ bendruomenės nare. Kokia buvo Ugnės kelionė, stengiantis suprasti savo seksualinę tapatybę? Kaip jos gyvenimą pakeitė suvokimas, kad ji yra aseksuali? Koks, anot jos, yra mūsų visuomenės santykis su seksu ir kokį spaudimą patiria aseksualūs asmenys? Ką žinome apie aseksualumą, kokie stereotipai jį gaubia, su kokiais skirtingais iššūkiais susiduria aseksualūs vyrai ir moterys?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Seksas negali išspręsti lyčių nelygybės, tačiau bet kokia emancipacijos politika yra įkūnyta – akcentuoja menotyrininkas Adomas Narkevičius, vienas iš MO muziejaus parodos „Šito pas mus nėra“ kuratorių. Kaip seksualumas inspiruoja menininkus? Kokį pėdsaką sovietmečiu Baltijos šalyse vyravusi seksualumo cenzūra paliko šių dienų mene? Kaip „queer“ menas gali prisidėti prie platesnių pokalbių apie socialinį teisingumą ir lygybę?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

„Kai sakau, kad dirbu moterų sveikatos srityje, visi iškart galvoja, kad tai – reprodukcija arba ligos, kuriomis serga tik moterys, pavyzdžiui, krūties vėžys ar PMS. Bet aš žiūriu į ligas, kurios neproporcingai paveikia moteris“, – sako neuromokslininkė, Oksfordo universiteto doktorantė, kompanijos „Samphire Neuroscience“ vadovė ir bendraįkūrėja Emilė Radytė. Ji pastebi, kad medicinos srityje kur kas dažniau investuojama į problemų, kurios neproporcingai paveikia vyrus, sprendimą, tad daugybė moterų yra nusivylusios sveikatos apsaugos sistema. Kaip susiklostė tokia situacija? Kokių pokyčių turėtų imtis politikai ir medikai bei farmacijos kompanijos, ką gali pakeisti pačios moterys? Kokios moterų sveikatos problemos yra įsisenėjusios ir vangiai sprendžiamos? Kokių proveržių šioje srityje pastebima?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Rašytoja, leidėja, viena iš „book.duo“ tinklaraštininkių Patricija Tilvikaitė teigia – įvairovės temos literatūroje, nors ne visi skaitytojai sutinka, nėra „mados reikalas“. Bent 150 knygų per metus perskaitanti Patricija mano, kad dabar yra moterų laikas literatūroje, jai vis sunkiau susitapatinti su balųjų heteroseksualių autorių balsais, o LGBTQ+ autoriai džiugina kur kas įdomesnėmis perspektyvomis. Kada, anot jos, galima pateisinti seksizmą literatūroje?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Švedijoje vaiko priežiūros atostogų išėję tėčiai jau tapę norma, juos su savo atžalom sutikti taip įprasta, kad net susiformavo „latte tėčių“ fenomenas. Tačiau Lietuvoje kavą dienos metu gukršnojančių tėčių su vėžimėliais vaizdinys vis dar neįprastas. Kaip skiriasi visuomenės požiūris į motinystę ir tėvystę, į dirbančias mamas ir dirbančius tėčius? Apie darbo ir šeimos derinimą persidirbimo visuomenėje ir diskriminaciją darbo aplinkoje lyties pagrindu – pokalbis su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadove Mintaute Jurkute.

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Nuotr. aut. Martynas Ambrazas

Viena yra būti matomiems, kita – kurti savo matomumą, akcentuoja fotografė, kuratorė Janina Sabaliauskaitė. Ji šiuo metu sostinėje pristato pirmąją savo asmeninę parodą „Pasitikėjimas“, kurioje pristato LGBT+ bendruomenės portretus ir leidžiasi į kūniškumo paieškas gamtoje. Kaip kūrėja siekia kurti LGBT+ bendruomenės matomumą? Kaip ji išlaisvina savo žvilgsnį į heteronormatyvumo standartų? Kaip kūrėja save įprasmina LGBT+ bendruomenėje?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Negalią turinti aktyvistė Rūta Kupčinskaitė pasakoja – sudėtinga būti mama, nes turi įrodyti, kad gali ja būti, negali susimauti. Kodėl moterys mūsų visuomenėje spaudžiamos turėti vaikų, tačiau į motinas su negalia žvelgiama visai kitaip? Koks ryšys tarp negalios ir moteriškumo, seksualumo, motinystės ir moterų reprodukcijos teisės? Pokalbis su Rūta Kupčinskaite ir Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadove Simona Aginskaite.

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas