„Homofobija ir transfobija apsimoka“, – sako žmogaus teisių aktyvistas, Londono ekonomikos mokyklos magistrantas Simonas Bartulis. Anot jo, šios temos yra itin mėgstamos tingių politikų. Kas nutiktų, jei dingtų šių politikų tingumas? Ar tuomet būtų galima tikėtis konstruktyvaus dialogo su LGBT+ bendruomene? Kas yra tariama Lietuvos homoseksualizacija ir genderizacija, apie kurias iš įvairių visuomenininkų, anti-LGBT+ aktyvistų vis dažniau išgirstame viešojoje erdvėje? Kokius kompromisus priima LGBT+ aktyvistai, bet ne anti-LGBT+ aktyvistai? Kodėl tolerancija, anot Simono Bartulio, buvo didelė LGBT+ bendruomenės Lietuvoje klaida?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Toks konkursas Lietuvoje sukeltų seksualinį sprogimą, sako „Eurovizijos“ apžvalgininkas, eurodiena.lt redaktorius Justas Buivydas. Kaip susiformavo „Eurovizijos“ dainų konkurso kaip LGBT bendruomenės šventės įvaizdis? Kaip „Eurovizijos“ scenoje ir užkulisiuose reiškiasi LGBT atyvizmas? Kokį santykį su šiuo konkursu turi homofobiškos valstybės?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Lyčių lygybė ir religija – draugės ar priešininkės? Kaip skirtingos religinės grupės ir bendruomenės reaguoja į lyčių lygybę? Kokios lyčių lygybės problemos svarbios šioms grupėms? Kaip ir kodėl katalikų bažnyčia dalyvauja lyčių lygybės politikoje? Pokalbis su religijos sociologe, Vytauto Didžiojo universiteto profesore Milda Ališauskiene.

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Lyčiai jautrus kalbėjimas neslypi gramatikoje – akcentuoja kalbininkas Vuk Vokutić. Kokie yra lyčiai, seksualumui jautraus kalbėjimo bruožai? Kaip toks kalbėjimas mus išlaisvina ar suvaržo? Kodėl Lietuvoje jaučiamas pasipriešinimas tokio kalbėjimo skatinimui? Kas yra heteroviršenybė kalboje ir ar apskritai egzistuoja kalbų be heteroviršenybės pėdsakų?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Kodėl šiuo metu šlovinamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriškumas? Kaip karo salygomis keičiasi vyriškumo ir moteriško standartai? Kokios įtampos kyla tarp vyriškumo kariuomenėje ir kasdienybėje? Kaip kariuomenėj jaučiasi moterys, ar čia užtikrinama lyčių lygybė? Pokalbis su karo sociologu, Lietuvos kariuomenės kapitonu Pauliumi Balsiu.

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Marius Gorochovskis savo homoseksualumą viešai prisipažino prieš beveik dešimtmetį. Tuomet jo istorija masiškai patraukė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos dėmesį. Kuo unikalus jo pasakojimas, kokie buvo vaikino pasirinkto viešumo motyvai? Kodėl jo atsiskleidimas sulaukė net pačios LGBT+ bendruomenės kritikos? Kaip šis sprendimas paveikė Mariaus, kaip tuomet aktyvaus pradedančio politiko, karjerą? Kodėl ne tik patiems LGBT+ asmenims, bet ir visai visuomenei naudingas jų atsiskleidimas?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Vasaros pabaigoje jos pusvalandį bučiavosi prie Seimo rūmų, norėdamos atkreipti dėmesį į Lietuvoje neužtikrinamas LGBT+ bendruomenės teises. Deklaruoti savo pilietinę poziciją progų ir būdų atrasti joms nesunku, pavyzdžiui, tą padarė prieš kelis mėnesius iš Kultūros ministro Simono Kairio atsiimdamos premiją už atvirą ir rišlų dialogą tarp scenos menų ir socialinės veiklos. Tuomet aiškią žinutę skleidė merginų apranga – per dvejus švarkus išsitęses užrašas „Love has no gender“ („Meilė be lyties“). Kokius asmeninius ir visuomenės skaudulius savo kūryboje, meninėse akcijose perteikia šokėjų ir choreografių Gretos Grinevičiūtės ir Agnietės Lisičkinaitės duetas? Kodėl dėl menininės ir visuomeninės veiklos turi aiškintis ne tik pačios, bet ir jų artimieji? Nepaisant to, kad laiko save mažais sraigteliais dideliame mechanizme, kokių socialinių pokyčių jos tikisi iš savo veiksmų?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Menininkas, aktyvistas, asociacijos Trans Autonomija bendraįkūrėjas Alex Kochan sako, kad patinka, kai žmonės vadina „juo“, tačiau liūdina, kai net paprašyti kai kurie ignoruoja šį norą. Kodėl jis pasirinko viešumos kelią ir kokia yra atvirumo kaina? Kodėl Alex savo mene translyčius asmenis sąmoningai mitologizuoja ir demonizuoja? Kodėl tą daro visuomenė? Kaip bendruomenės matomumą kūrėjas ketina didinti drauge su asociacija Trans Autonomija? Kokias ambicijas ir lūkesčius kelia ši, savo veiklą dar tik pradedanti, organizacija?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Nemažo pasipiktinimo sulaukęs laidos „Svečiuose pas Editą“ epizodas, kuriame Edita Mildažytė kalbina Beatą Tiškevič, sulaukė LRT etikos kontrolierės Dainos Elenos Andrikienės sprendimo: vedėja pažeidė LRT žurnalistų etikos kodekso nuostatus. Kokį Lietuvos žiniasklaidos simptomą iliustruoja šis atvejis? Ar mūsų šalies žiniasklaida pajėgi kalbėti apie feminizmą, nekurdama nuo realybės nutolstančių interpretacijų? Kodėl neretai apsiribojama siaurą požiūrį į feminizmą pateikiančiais pasakojimais ir stokojama gilios struktūrinių problemų analizės? Pokalbis su Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite ir sąmoningo gyvenimo būdo ženklo moterims „Mieloji“ viena iš įkūrėjų, žurnaliste Ieva Rekštyte-Matuliauske.

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Tai, ką patiria moteris politikė, gali visiškai nepatirti politikas vyras – įsitikinusi politologė Rima Urbonaitė. Kodėl rinkėjai labiau linkę balsuoti už vyrus? Į kokius moteriškumo standartų spąstus papuola politikės? Kodėl moterims politikėms, anot politologės, priskiriami arba mergaitės, arba bobos įvaidžiai, ir neegzistuoja joks tarpinis variantas? Kokios Lietuvos ir užsienio politikės sugebėjo suderinti šiuos opozicinius įvaizdžius ir nepalikti jokių argumentų kritikams?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė