72 atspalviai

„Kraštutinė dešinė nori išlaikyti toksišką vyriškumą kaip status quo, kad jis ir toliau gyvuotų drauge su moterų priespauda ir smurtu. Problemiška yra skirtingų politinių grupuočių reakcija į toksišką vyriškumą ir baimė jį prarasti“, - svarsto sociologas Artūras Tereškinas. Kas yra toksiškas vyriškumas ir kaip jis siejasi su „tikruoju“? Kokie pasaulio ir Lietuvos politikai įkūnija šią vyriškumo formą? Ar Lietuvos Respublikos prezidentas atstovauja toksiškam vyriškumui? Kokie įvykiai ir procesai paskatino dažną šio problemiško termino vartojimą? Ar yra vaistų, galinčių „išgydyti“ toksišką vyriškumą ir retai aptariamą toksišką moteriškumą?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Klausimų „Kiek dar kursi tą feministinį teatrą?“ ir replikų, kad tai – tik kūrybinė fazė – sulaukianti režisierė Uršulė Bartoševičiūtė teigia, kad feministinis teatras tūrėtų būti status quo ir pagrindas, nuo kurio reikia atsispirti visiems menininkams. Kodėl feminizmas yra kūrybinė strategija? Ar feministinio meno mėgėjais gali būti tik feministai? Kodėl teatro apolitizavimas, anot Uršulės Bartoševičiūtės, yra pavojingas?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Lytiškumo ugdymas pasmerktas būti pakilime ir nuopolyje“, – teigia lytiškumo ugdymo ekspertė Akvilė Giniotaitė. Anot jos, lytiškumo ugdymo programa mokyklose yra abstrakti ir tuščia. Kodėl seksas ir seksualumas nuolatos demonizuojami, siejami su gėda ir rizikomis, o ne malonumu ir intymiu tarpusavio ryšiu? Kaip seksualumo ugdymą lemia panikos ir dezinfomacijos prisunktas politinis diskursas, koks šiame procese yra Bažnyčios vaidmuo? Ką turi akcentuoti seksualumo ugdymas – vienas kito papildomumą ar lyčių lygybę?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Tradicinės „drag“ karalienės turi daug arogancijos. „Drag“ suteikia daug galios, man svarbu, kaip ją panaudoju“, – sako menininkas Povilas Bastys, scenoje žinomas „drag“ karalienės Miss Plastica vardu. Kaip šiame kūrėjuje sugyvena skirtingos lyties raiškos? Ką Povilui reiškia „drag“ ir kokius vertybinius kriterijus sau kelia „vilkta karalienė“ Miss Plastica? Kaip „drag“ karalienės virsta autoritetais, kokią galią visuomenėje gali įgyti bei kokiems tikslams ją išnaudoti? Kiek pačioje „drag“ kultūroje yra tolerancijos, atvirumo ir įvairovės? Kodėl visi tam tikra prasme esame „drag“?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Esu kūrėjas savo noru ir aktyvistas ne savo noru“, – sako kino režisierius Romas Zabarauskas. Spalio 9 dieną Majamyje „Harvey Milk Foundation“ renginyje jis atsiims LGBT+ lyderio apdovanojimą. Ar menininkas brėžia skirtį tarp savo kūrybos ir aktyvizmo? Kaip jo požiūrį į kiną formuoja Lietuvos kontekstas? Į kokius šiandieninės Lietuvos ir LGBT+ bendruomenės reprezentacijos kine spąstus jis nuolat pakliūva ir kokiais kūrybiniais, etiniais principais vadovaujasi, siekdamas iš jų ištrūkti? Kodėl Romas Zabarauskas įsitikinęs, kad net šiomis dienomis, kuomet visuomenės susipriešinimas ypač paaštrėjęs, aktyvizmas ir protestai privalo tęstis ir nevalia pasiduoti „nuosaikumo diktatui“?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Nebūk boba, neverk!“ – ši frazė, anot lygių galimybių eksperto Donato Paulausko yra tipinis seksizmo pavyzdys. Kokiomis formomis, veiksmais ir žodžiais kasdienybėje reiškiasi seksizmas? Kodėl neretai seksistinės replikos svaidomos kaip komplimentai? Nors dažniau akcentuojamas prieš moteris nukreiptas seksizmas, tačiau kaip jį patiria vyrai bei kitos lyties tapatybės žmonės? Kaip mūsų visuomenėje reiškiasi kraštutinės seksizmo formos – mizoginija ir mizandrija? Ar yra kultūros sferų, kur seksizmas – leistinas ir priimtinas? Galiausiai, kokios iniciatyvos keičia situaciją ir kaip prie pokyčio galime prisidėti patys?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Visuomenės pažeidžiamiausi – taip žmones įkalinimo įstaigose apibūdina sociologė, kriminologė Rūta Vaičiūnienė. Apie dešimtmetį tyrimų tikslais Lietuvos kalėjimuose besilankanti mokslininkė aiškinasi, kaip kalėjimo aplinka lemia lyties raišką ir akcentuoja, kad šioje subkultūroje ryški vyriškumų ir moteriškumų hierarchija. Kokį vyriškumo ir moteriškumo fasadą susikuria „išlikimo sąlygomis“ gyvenantys kalintieji? Kurie vyriškumo ir moteriškumo modeliai ir kodėl gali būti laikomi problemiškiausiais? Kaip lyties raišką lemia trumpa bausmė, o kaip ją keičia nuosprendis iki gyvos galvos? Kokie sisteminiai pokyčiai reikalingi, kad įkalinimo įstaigose nebūtų skatinama problematiška lyties raiška?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė.