„Reklama labai dažnai veikia kaip veidrodis visuomenei, kurioje gyvename“, – sako reklamos komunikacijos strategė, agentūros „Autoriai“ įkūrėja ir vadovė Giedrė Ona Šileikytė. Kaip reklamose reiškiasi akivaizdus ir slaptas seksizmas? Kokią reputacinę žalą dėl netaktiškų, stereotipiškai lytį vaizduojančių reklamų gali patirti prekės ženklai? Kokią galią seksistinės komunikacijos prevencijoje turi vartotojai? Kokių pamokų dėl socialiai atsakingos, lyčiai pagarbios komunikacijos dar neišmoko prekės žėnklai?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Poliamorija yra mano gyvenimo ir kasdienybės dalis“, – sako Rasa Kavaliauskaitė ir priduria, kad poliamorija – tai jausmas, atvirkščias pavydui. Rasos, Elenos ir Justės santykių istoriją trumpametražiame filme „

Filosofas Algis Davidavičius šiame epizode save įvardija kaip „patyrusį 18-19 amžiaus žmogų jaunuolio kūne“, „serijinį monogamą“ ar tiesiog vidutinio amžiaus vyrą. Kodėl vyrus ištinka vidurio amžiaus krizė? Su kokiomis krizėmis apskritai susiduria šiuolaikiniai vyrai ir kodėl jos per pastaruosius dešimtmečius iš esmės nepasikeitė? Anot A. Davidavičiaus, jungiamoji vyrų krizių grandis yra priešiškumas moterims. Norėdami jo atsikratyti, vyrai lankosi krizių centruose, tačiau tokių vyrų tikslas neretai būna ne pasikeisti, o gauti įrankius, kurie padėtų įtvirtinti laimintį, valdantį vyriškumą. Kaip kapitalistinė sistema, rinkos ekonomika prisideda prie supervyriškumo kulto, sustiprina vyrų laimėjimus ir pralaimėjimus?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Neseniai „stand up“ komedijos scenoje įsitvirtinusi Vita Žiba sako nevengianti paauklėti kartais seksistines replikas svaidančius kolegas vyrus. Ji priduria, kad jaučia įrodžiusi savo vertę, todėl nebesulaukia replikų, jog moterys nejuokingos. Kokias neišnaudotas temas komedijoje gali pasitelkti moterys? Kaip pašiepiant specifines vyrų ar moterų patirtis, neįžeisti vienos ar kitos lyties? Kaip hiperbolizuojami lyčių stereotipai prisideda prie normų kaitos? Ar augant komikės žinomumui ir drąsai, plečiasi humoro ribos?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Kai valstybės vadovas pasako, kad padarys viską, jog mano vaiko mama negalėtų įsivaikinti savo vaiko, tai sukelia be galo daug pykčio ir visokių kitokių jausmų“, – sako su savo partnere Lietuvoje šeimą sukūrusi ir vaiką auginanti moteris. Anot jos, nereikia laukti, kol visuomenė bus pasiruošusi priimti tokią šeimą, reikia, kad politikai demonstuotų lyderystę ir patys ruoštų visuomenę. Su kokia įtampa, žeminančiomis situacijomis kasdienybėje susiduria ši šeima? Kokius sprendimus motinos turi priimti, kad sau ir vaikui kurtų aplinką, kurioje JIE jaustųsi saugiau ir į juos „nebūtų žiūrima kaip į kosmonautus“?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Kaip savo asmenines, neretai skausmingas patirtis į savo kūrybą įpina tarpdiscplininio meno atstovas, žmogaus teisių, LGBT+ aktyvistas Denisas Kolomyckis? Kiek autobiografiškumas susijęs su kūrėjo autentiškumu ir terapija? Ar menininė kūryba padeda apmąstyti savo, kaip homoseksualaus žmogaus, gyvenimą? Ar vaikystėje seksualinį priekabiavimą patyręs Denisas ryžtasi šią patirtį pasitelkti mene? Kodėl kūryba jam yra priemonė siekti socialinio teisingumo?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Modestas Endriuška

Kaip uždaruose vienos lyties ratuose vyrai gali užsiimti saviugda? Kodėl stiprinant vyrų tarpusavio ryšį galima pagerinti santykius su moterimis? Kokie vyrai ir dėl kokių priežasčių buriasi į tokius emocinės pagalbos, saviugdos ratus? Kaip jų gyvenimas pasikeičia grįžus į plačiąją, neretai toksišką visuomenę? Pokalbis su psichologu, vyrų saviugdos ratų „Gentys“ bendraįkūrėju Antanu Grižu.

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Linas Bielinis

Su kokiomis tradicijomis ir taisyklėmis atsisveikina šiuolaikinė mada? Kaip į mados pasaulį įsiliejo „queer“ kultūra, kokias vertybes, požiūrį ir pareiškimus ji įnešė į šią industriją? Kaip ne LGBT+ bendruomenės nariai „savinasi“ „queer“ madą ar jos simbolius? Iš ko anksčiau ir šiandien „queer“ mada semiasi įkvėpimo bei kokia jos ateitis? Pokalbis su mados žurnaliste, tinklaraštininke Deimante Bulbenkaite.

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Leonas šiuo metu gyvena Izraelyje ir beveik 3 dešimtmečius puoselėja romantinius santykius su vyru. Jis Lietuvą paliko gūdžiame sovietmetyje, dar būdamas paauglys. Kokia buvo Leono paauglystė Lietuvoje? Kaip jo kasdienybė pasikeitė išvykus ten, kur seksualiniai santykiai tarp vyrų nelaikyti nusikaltimu? Kokius LGBT+ bendruomenės pasaulėžiūros, teisių ir vertinimo visuomenės akyse pokyčius Leonas išgyveno per savo gyvenimo dešimtmečius Lietuvoje, Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje? Ką jis šiandien galvoja apie Lietuvą, kuri, pasak paties, „neišlaikė egzamino“ ir vis dar gyvena Tarybų Sąjungoje?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Kai kurie Lietuvos politikai galėtų puikiai reikštis Talibano parlamente“, – sako sociologas Liutauras Labanauskas, parengęs pirmą tyrimą apie tos pačios lyties šeimų padėtį Lietuvoje. Kodėl mūsų šalyje negirdimi argumentai dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo? Kaip Lietuvos politikai paverčia LGBT+ bendruomenę „atpirkimo ožiais“ ir didina savo populiarumą? Kokius neformalius santykių įteisinimo būdus pasitelkia vienos lyties šeimos, kurdamos „pseudo sutuoktinių“ gyvenimą? Kodėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas mažintų visuomenės susipriešinimą?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė