72 atspalviai

Menininkas Dominykas Vaitiekūnas save vadina neheteroseksualiu ir pasakoja, kad su savo lytine tapatybe niekada neturėjo konflikto: „Kiti man klijavo etiketes, kad esu per mažai berniukiškas ar vyriškas.“ Lyties tapatybę kaip kultūrinį konstruktą jis mėgsta dekonstruoti savo kūryboje per filosofinę ir žaidybinę prieigą, auditorijai pristatydamas savo vidines danguoles is sandrutes. Tačiau atlikėjas prisipažįsta, kad vardan žmonių susimąstymo jam tenka paaukoti saldžius aplodismentus. Su kūrėju kalbamės apie vidinius „gėjų ratelius“, kuriuose jis pastebi daug toksiško vyriškumo, neheteroseksualaus žinomo vyro sunkumus, bandant susirasti romantinį partnerį, ir frazės „gėjus gali atpažinti iš išguldytų laukuose rugių“ interpretacijas.

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Kodėl svarbu išsklaidyti mitus ir prietarus apie seksualinio darbo industriją? Kas moteris gali paskatinti imtis tokio darbo? Kaip tokia veikla įgalina moterį, padeda save realizuoti? Kita vertus, kokios rizikos ir pavojai slypi seksualinio darbo industrijoje, kaip toks darbas gali neigiamai paveikti psichologiškai? Savo patirtimi dalijasi buvusi striptizo šokėja, edukacinės socialinių tinklų paskyros „Paleistuvės“ autorė Monika Staugaitytė. (S)

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

„Moterys sportininkės nenori nukonkuruoti vyrų. Jos nori būti šalia, tokios pačios stiprios“, – sako „Moterų krepšinio lygos“ vadovė Rima Valentienė. Šiemet Lietuvos jaunių merginos Europos krepšinio čempionate laimėjo aukso medalius, o vyrų krepšinio rinktinė užėmė penkioliktą vietą. Pastariesiems pralaimėjus svarbias rungtynes, girdime, kad rinktinė turi potencialo. Ar panašioje situacijoje taip sakytume apie moterų krepšininkes? Kodėl aukštus pasiekimus karjeros pradžioje demonstravusios sportininkės ar moterų komandos staiga dingsta iš sporto žemėlapio? Kas lemia dešimtis kartų siekiantį atotrūkį tarp moterų ir vyrų sportininkų atlygio? Kaip keliaujama lygių galimybių ir sąlygų sportininkėms link? Pokalbis su LRT sporto žurnaliste Dovile Šeduikyte ir „Moterų krepšinio lygos“ vadove Rima Valentiene.

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

„Mūsų subjektyvi nuomonė yra objektyvi, mokslu pagrįsta tiesa“, – sako iniciatyvos „Žemiau bambos“ autorės, gydytojos Aivara ir Aurėja. Jų kuriamos iniciatyvos tikslas – kalbėti apie moters kūną be tabu, paprastai ir suprantamai, tačiau remiantis mokslu. Kaip joms sekasi dorotis su Lietuvoje jaučiamu pasipriešinimu seksualumo, lytinio švietimo temoms? Kaip stiprūs, neretai mokslui prieštaraujantys visuomenės moraliniai įsitikinimai ir vertybės veikia jų kuriamą turinį?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

„Galbūt mano tiramasis darbas yra seksualinės autobiografijos paaiškinimas“, – svarsto sociologas Artūras Tereškinas, kurį galima laikyti vienu pirmųjų ir pagrindinių LGBT+ lygybės, seksualumo temas Lietuvoje plėtojančiu mokslininku. Kodėl, anot jo, homoseksualūs tyrėjai turi didesnę laisvę kalbėti apie seksą ir seksualumą? Kokią seksualinę biografiją atskleidžia Artūro Tereškino moksliniai tyrimai?

Ved. Indrė Kaminckaitė

„Nustebtumėte sužinoję, kokie žmonės pas mus apsiperka“, – sako erotinių prekių parduotuvės fantazijos.lt vadovas Povilas Klusaitis. Koks yra tipinis sekso žaislų pirkėjas? Kas šiuo metu madinga erotinių prekių rinkoje? Kokia yra Lietuvos, seksualinės revoliucijos nepatyrusios valstybės, erotinių prekių rinka? Ką ji pasako apie lietuvius ir jų seksualinę laisvę bei fantazijas?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose lyčių lygybės apdovanojimą pelnė Rugilė Butkevičiūtė. Ji apdovanota už smurto jaunimo romantiniuose santykiuose problemos analizę ir priemones jai spręsti. Kas yra romantinė meilė? Ar paauglių suvokimas apie romantinius santykius skiriasi nuo suaugusiųjų? Kodėl ir kaip mylėdami žmonės smurtauja? Kokiomis heteroseksualios meilės fantazijomis gyvena Lietuva? Ar tos fantazijos nors kiek pasikeitė per pastaruosius tris dešimtmečius? Kodėl esame spaudžiami mylėti, turėti romantinius partnerius?

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Nenorėdamas toliau taikstytis su ant LGBT+ žmonių „pilamu purvu“ ir nepagarba moterims, grupės „Twisted Possessor“ vokalistas Matas Miliauskas nusprendė organizuoti pirmus Lietuvoje LGBT+ bendruomenei draugiškus metalo muzikos koncertus. Kodėl, anot jo, Lietuvos sunkiosios muzikos scena pasaulėžiūros atžvilgiu nedaug pažengusi nuo 90-ųjų? Kaip homofobija ir seksizmas reiškiasi sunkiojoje ir alternatyviojoje muzikoje?Kaip patys atlikėjai gali prisidėti prie didesnio LGBT+ ir moterų matomumo šioje muzikoje? Pokalbis su Matu Miliausku ir „shishi“ grupės nare Giedre Nalivaikaite.

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Kuo skiriasi moterų ir vyrų smegenys? Ar neuromokslas gali pagrįsti mitus ir stereotipus apie skirtumus tarp vyrų ir moterų? Kodėl mokslu įrodyti skirtumai vėliau dažnai paneigiami? Kodėl ir kam naudinga tų skirtumų ieškoti? Ką iš tiesų apie moteris ir vyrus gali pasakyti smegenys – itin neuroplastiškas organas? Kas yra neuroseksizmas ir kaip jis reiškiasi? Pokalbis su neuropsichologe Ramune Dirvanskiene.

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė

Kas ir koks yra „queer“ naktinis gyvenimas Lietuvoje? Kuo jis svarbus LGBT+ bendruomenei ir kodėl vilioja jai nepriklausančius žmones? Kokią funkciją LGBT+ klubai ir barai atlieka homofobiškose visuomenėse? Pokalbis su įvairias „queer“ naktinio gyvenimo iniciatyvas organizuojančia Vika Matuzaite ir DJ, „Soho“ klubo komunikacijos specialistu Vytautu Juzėnu.

Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė