Aš esu griežčiausias savo kritikas. Taip ar ne? O ar galiu būti geriausias savo draugas? Atjauta sau yra vienas kelių į šį tikslą.

Atjauta sau veda į augimą, tobulėjimą, tačiau visai kitu keliu. Kai mums kažkas nepasiseka, kai mes padarome klaidą, tiesiog blogai jaučiamės, atjauta sau yra elgesys su savimi, mąstymo būdas, gebėjimas neužplakti savęs, o gebėti atjausti save, būti švelniu su savimi, priimti jausmus, kuriuos tuo metu išgyvenu ir iš šito taško priimti situaciją, iš jos pasimokyti, tobulėti pasiėmus pamoką.

Susidūrę su sunkumais, mes dažniausiai pasirenkame neigimą/ aplinkos kaltinimą arba saviplaką. Prisiminkime paskutinį kartą, kai buvome panašioje situacijoje (tarkim suklydome, gavome neigiamą grįžtamąjį ryšį, nuvylėme save) ir kaip reagavote mes. Tuomet įsijunkime šį epizodą ir stabtelėję pagalvokime, kaip galime atjausti ir palaikyti save.

Support the show