"Gyventi Tikėjimu" Pastoriaus Artūro mikrofonas

Artėjant trijų žymių šventimų savaitgaliui, nepamirškime to kas yra svarbiausia. Žvilgsnis į Jobo knygą. 

Visi mes bene visą gyvenimą grumdamiesi su dvejomis prigimtimis – kūniškąja ir dvasine. Jeigu mūsų sudvigubintos kūno dalys atlieka papildomą, arba atsarginę funkciją, tai su dviejomis prigimtimis yra visiškai kitaip, nes jos tarpusavyje jos yra tapusios priešiškos, o turėtų būti suvienytos. Visada viena iš jų dominuoja labiau. Supratimas man apie savo prigimtį yra reikalingas dėl kelių priežasčių. Pirmoji, tai manyje veikia įgimtoji kūniškoji prigimtis ir, kaip Raštas teigia, per ją aš gyvenu Dievo rūstybėje. Antra, tai kad man reikia patirti išsilaisvinimą iš kūniškosios prigimties, ir tai yra įmanoma, nes esu dieviškosios prigimties dalininkas.

Keliais aspektais iš savo žmogiškosios pozicijos noriu pažvelgti į tai, ką vadiname pažinimu ir ką turėtume pažinti iš Šventojo Rašto perspektyvos. Kuomet mes pakeliame savo mintis į tą pažinimo kryptį, kuri yra aukščiau materijos ir organinių organizmų, tuomet suprantame – apskritai mes nei ką žinome nei ką pažįstame. Šiuo atveju norint kažką pažinti, reikia pradėti tikėti, nes tikėjimas yra raktas pažinti tai kas yra už materijos ribų, tačiau tą raktą reikia susirasti, paimti ir atrakinti tinkamas duris, pro kuriąs yra įėjimas į anapusio pasaulio, į Dievo Karalystės ir paties Viešpaties pažinimą. Mąstydamas apie pažinimo perspektyvas dabar pažvelgsiu į kelis pažinimo aspektus – kūno, proto ir sielos.

Apie laisvę, kurios man reikia ne iš pasaulio, bet iš Dievo, kalbame tiktais dvejais (nors jų yra ir daugiau) aspektais, „Pasaulis ir laisvė; Dievas ir laisvė“. Iš tiesų, o kodėl kiekvienam iš mūsų reikia Dievo dovanojamos laisvės?

Pamokslas apie Reformacijos idėjų kelius - Dievo malonę. 

Pastoriai Artūras ir Styvas kalba apie Dievo malonę.

Įrašas iš VLKB pamaldų. 

Pokalbis su pastoriumi Styvu apie Šventą Raštą ir jo įtaką.

Paveiktas patarlių skaitymo noriu pažvelgti į du didelius žmogaus gyvenimo dalykus, - puikų gyvenimą ir laimę. Tai yra žmonių siekiamybės, į kurias dedame daug pastangų. Biblija apie šiuos dalykus kalba, kaip apie kiekvieno individo asmeninį siekimą suprantant, kad šiems dideliems dalykams pasiekti reikia ir nuolatinių ilgalaikio darbo ir pasitikėjimo pastangų.

Bažnyčia gimė per Sekmines, ir jau maždaug du tūkstančiai metu pasaulyje egzistuoja tokia bendruomenė žmonių, kuri garbina trejybės Dievą, ypač paryškindama Jėzų, skelbia Evangeliją, tiki Biblija, tarnauja pasaulio žmonėms.

Aš sau ir jums šią dieną užduodu klausimą – kodėl man yra reikalinga bažnyčia? Dėl šios priežasties šiandien paryškinsiu tiktais dvi priežastis, o jų yra daug daugiau, kodėl man yra reikalinga bažnyčia. Šias tiesas kalbėsiu žvelgdamas į tą pirmutinę apaštališkąją bažnyčią gimusią Sekminių dieną.