Homo cultus. Iracionali būtis

Pastarasis mėnuo pažėrė daugybę progų apmąstyti savo politinius įsitikinimus. Minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį svarstėme, ar jaučiamės europiečiai. Prezidento rinkimai paskatino galvoti, kokios mūsų politinės preferencijos. Tad šioje laidoje keliamas klausimas - kaip formuojasi mūsų politinės ideologijos ir tapatybė?

Pirmojoje laidos dalyje pristatomi tyrimai, atskleidžiantys kaip mūsų politinius įsitikinimus veikia nacionalinės šventės ir protestai. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Lietuvos socialinių mokslų centro vyresniąja mokslo darbuotoja Lilija Kublickiene. Kartu nagrinėjama, kokią reikšmę Lietuvos atmintinos dienos vaidina mūsų tapatybės ir politinių pažiūrų formavimuisi.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Nuo romėnų laikų žinoma - žmogui reikia duonos ir žaidimų. Tačiau kaip šiuolaikiniai kompiuteriniai žaidimai keičia žmonių būtį? Kodėl prisėdę pažaisti pusvalandžiui, pametame laiko nuovoką?

Pirmojoje laidos dalyje apžvelgiami moksliniai tyrimai, atskleidžiantys kompiuterinių žaidimų poveikį kognityviniems gebėjimams. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros doktorantu, filosofu Benediktu Gelūnu, tiriančiu priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų. Laidos svečias atskleidžia, kodėl būtent vyrai yra labiausiai linkę šiai priklausomybei ir kaip kompiuteriniai žaidimai prisideda prie vyriškumo stereotipų konstravimo visuomenėje.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Žmogus pirmiausia yra gyvūnas, tačiau kaip mes būname su kitais gyvūnais? Kuo mūsų būtį papildo interakcijos su keturkojais, paukščiais, graužikais ir kitais augintiniais?

Pirmoji laidos dalis kviečia susipažinti su mokslo atradimais, aiškinančiais kaip mūsų fizinę ir psichologinę gerovę veikia įvairūs gyvūnai. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su kaniterapeute, vaikų psichologe Joana Grygutis, kuri veda terapinius užsiėmimus kartu su savo keturkojais specialistais. Kartu diskutuojama, kaip gyvūnas padeda įveikti sunkumus terapijos metu ir ko reikia siekiant sukurti artimą ryšį tarp žmogaus ir gyvūno?

Ved. Austėja Makarevičiūtė

Šis laidos epizodas kviečia atsakyti į jau nuo XIX a. Antano Baranausko keltą klausimą - ko miške verkia lietuvis? Uždarant Žemės mėnesį, verta pareflektuoti apie savo santykį su gamta. Kaip buvimas gamtoje veikia mūsų smegenis ir bendrą savijautą? Ką daryti, jei urbanistinėje gyvenvietėje progos išeiti į mišką neturime? Kodėl kartais bijome gamtos?

Pirmojoje laidos dalyje žvelgiama į naujausius aplinkos neuromokslo tyrimus ir pasakojama, kaip ir kodėl gamta bei jos atvaizdai veikia žmonių savijautą, kognityvinius gebėjimus. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su miško terapijos gide Sonata Leknickaite. Kartu aptariama, kas yra miško maudynės ir kokie jausmai aplanko žmones giliau pasinėrus į miškus.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Įpusėjus pavasariui ir atgyjant gamtai, pokyčius pastebime ir savyje. Tačiau kodėl mus taip stipriai veikia sezonų kaita? Kaip neužmigti žiemos miegu šaltojo sezono metu? Ar įvedamas vasaros laikas keičia mūsų smegenis?

Pirmojoje laidos dalyje klausytojai supažindinami, kaip klimatas veikė mūsų protėvių kultūrą. Taip pat pasakojama, kokių pokyčių savyje galime tikėtis vis neslopstant klimato kaitai. Pokalbio su neuromokslininke dr. Laura Bojarskaite aptariama, kaip mus paveikia laiko, šviesos ir temperatūros pokyčiai Lietuvoje.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Nuo XVI a. Lietuvoje gyvenantys romai išlieka viena labiausiai diskriminuojamų grupių šalyje. Balandžio 8 d. minimos tarptautinės romų kultūros dienos proga, laida kviečia permąstyti savo santykį su etninėmis mažumomis ir kelia klausimą - kodėl nesame atviri šiai tautai?

Pirmoje laidos dalyje pristatomi elgsenos ekonomikos tyrimai, pasakojantys kas padeda visuomenei sugyventi multietninėse valstybėse. Taip pat pristatomas romų tautos Lietuvoje istorinis kontekstas. Vėliau kalbamasi su multikultūrinio vaikų ir jaunimo centro „Padėk pritapti“ vadove Inga Kreivėnaite. Kartu aptariama su kuo susiduria romų tauta Lietuvoje, kaip jie išgyveno taboro nugriovimą bei kokia švietimo rolė romų integracijai visuomenėje.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Daugiau nei pusė pasaulio žmonių naudojasi socialiniais tinklais. Kaip šios programėlės, revoliucionavusios pasaulį prieš dvidešimtmetį, veikia mūsų šiandienos būtį? Ar dar gebame patirti gyvo pasaulio akimirkas?

Pirmojoje laidos Iracionali būtis dalyje apžvelgiama socialinių tinklų vartojimo statistika bei aptariama, kokie socialiniai tinklai žalingiausi mūsų psichikai. Diskusijos su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu metu aiškinamasi, kaip socialinius tinklus naudoti sąminingiau ir nuo kokių nepatogių emocijų bėgamė slėptis į savo išmaniuosius telefonus.

Ved. Austėja Makarevičiūtė

Dirbdami praleidžiame trečdalį savo gyvenimo laiko. Tad kaip dirbti, jog laisvalaikio nereikėtų aukoti savo energijos atkūrimui? Kas yra tylusis atsitraukimas ir kodėl po atostogų norime dar vienų atostogų?

Laidos epizodas kviečia permąstyti savo santykį su darbu. Pirmojoje dalyje, remiantis neuromokslų studijomis, žvelgiama, kaip turėtų atrodyti produktyvumą ir motyvaciją gerinančios darbovietės ir jų dizainas. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Vilniaus universiteto (VU) organizacijų psichologe, socialinių mokslų daktare Jurgita Lazauskaite Zabielske. Kartu aptariama kodėl nutinka taip, jog vis perdegame ir kaip susikurti tokią rutiną, kurioje norisi gyventi tam, kad galėtume efektyviai dirbti?
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Mokomės visą savo gyvenimą – nuo pirmųjų žingsnių iki naujų kompetencijų bei įgūdžių darbe. Tačiau kaip šį procesą pastiprinti? Ar galima mokytis greitai, bet žinias išlaikyti ilgam? O kaip mokymasis vyksta Danijoje?

Pirmojoje laidos dalyje žvelgiama į Suomijos patirtį bei aiškinamasi, kas svarbiausia ankstyvojo ugdymo metu. Kartu, apžvelgiamos neuromokslininkų rekomenduojamos strategijos, padedančios žinias įsisąmoninti efektyviau. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Danijos Højskole mokyklos mokytoju Darium Kinderiu bei švietimo konsultantu Aurimu Ražanausku, taikančiu Danijos patirtį Švenčionėliuose. Pašnekovai atskleidžia, kuo ypatinga švietimo sistema Danijoje ir papasakoja, kokias neformalaus ugdymo ypatybes svarbu pritaikyti kiekvienoje šalyje.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Bendraujame kasdien – rašydami žinutes, gyvai, emocijas perteikiame ir savo kūnu. Tačiau kodėl vis atsiduriame situacijose, kuriose jaučiamės nesuprasti? Ar galime išmokti sklandžiai bendrauti?

Pirmojoje laidos dalyje aptariama, kaip mes patiriame kasdienę komunikaciją skaitmeninėje erdvėje ir kuo čia pasitarnauja „emoji“ jaustukai. Pokalbio su psichiatru-psichoterapeutu prof. Eugenijumi Laurinaičiu metu diskutuojama, kaip mes bendraujame vieni su kitais, kodėl kyla barniai ir nesusikalbėjimai bei kaip efektyviai iškomunikuoti savo tikrąsias mintis.
Ved. Austėja Makarevičiūtė