Apie žmonių sukeliamus klimato kaitos padarinius žinome kiekvienas, tačiau kodėl negebame užkirsti jiems kelio? Šiame epizode kviečiama narplioti šių dienų opiausios problemos – klimato kaitos šaknis – savo pačių elgsenoje.
Pirmojoje laidos dalyje elgsenos ekonomikos tyrimai padeda atskleisti, kaip evoliuciškai susiformavęs mąstymas užkerta kelią imtis reikšmingų veiksmų ir kryptingai siekti klimato tikslų. Antrojoje laidos dalyje mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa į paviršių iškelia naftos industrijos monopoliją komunikacijoje apie klimatą, o Vilniaus Universiteto geomokslininkas, prof. Andrej Spiridonov nupiešia realistišką pasaulį – kas mūsų laukia, jei nebandysime spręsti savo iracionalios būties.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Istorija mus išties moko, tačiau ar praeities įvykiai gali mums įteigti istoriškai susiformavusius standartus? Šio epizodo tema skatina permąstyti šiandienos visuomenę ir jos iššūkių šaknų ieškoti praeityje.
Pirmojoje laidos dalyje aptariami du visuomenės fenomenai - lyčių lygybė ir pasitikėjimo lygis vienas kitu. Naujausi elgsenos ekonomikos tyrimai padeda suprasti, kaip iš pirmo žvilgsnio nesusiję istoriniai įvykiai nuklojo kelią šių reiškinių formavimuisi.
Antroje laidos dalyje kalbama apie vienus reikšmingiausių Lietuvos istorijos epizodų - tarpukario ir sovietmečio laikus. Kaip juos suvokiame ir kokią įtaką jie padarė šiuolaikinei šalies visuomenei, diskutuojama su istorikais Norbertu Černiausku ir Valdemaru Klumbiu.

Ved. Austėja Makarevičiūtė

Šiame laidos epizode griauname mitus apie skurdą. Tema skatina laidos klausytojus permąstyti klausimą, kas yra kaltas dėl skurstančiųjų padėties? Ar nepriteklius yra asmeninės atsakomybės pasėkmė? Kodėl taip sunku išeiti iš užburto skurdo rato?

Pirmojoje laidos dalyje pristatomi elgsenos ekonomikos tyrimai, kurie atskleidžia kaip skurdo aplinka veikia žmonių psichologinę būseną ir kognityvinius gebėjimus. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene bei Lietuvos socialinių mokslų centro vadovu, profesoriumi Boguslavu Gruževskiu. Pokalbio metu aiškinamasi, kaip skurdas pasireiškia žmonių gyvenime ir ar gerovės valstybės modelis atliepia skurstančiųjų padėtį.

Ved. Austėja Makarevičiūtė

Pirmajame laidos „Iracionali būtis“ epizode – svarstymai, kaip formuojamas mūsų realybės suvokimas. Įvadinė tema skatina klausytojus permąstyti savo mąstymo autonomiją ir atidžiau pažvelgti į priežastis, kodėl renkuosi vieną, o ne kitą alternatyvą. Pietums valgyti vištą ar papūgą? Būti individualistu ar integruotis į bendruomenę? Kaip kultūra bei socialinės normos veikia šiuos pasirinkimus?

Pirmojoje laidos dalyje susipažįstama su elgsenos ekonomikos tyrimais, siekiančiais suvokti, kaip giliai žmogaus realybės suvokimą veikia išorės veiksniai bei kultūra. Antrojoje laidos dalyje, pokalbio su sociologu, mokslų daktaru Karoliu Jonučiu metu gilinamasi į tai, kaip šiuolaikinėje kultūroje keičiasi socialinės normos bei kaip ugdyti atvirą, laisvą mąstymą.

Ved. Austėja Makarevičiūtė