Dažnas mūsų mėgstame savo vakarus praleisti ant sofos prieš televizoriaus ekraną. Neretai paskęstame ir video klipuose ar serialuose, kurie mums kelia malonumą, bet apie jų žiūrėjimą pripažinti draugams tampa gėda. Kodėl patiriame „guilty pleasure” (liet. saldžią nuodėmę)? Ar pramogų televizija gali mūsų elgesį veikti teigiamai?

Pirmojoje laidos dalyje kviečiama į pramogų televiziją pažvelgti atsispiriant nuo kritikos ir įžvelgti joje potencialą skatinti visuomenės progresą. Pateikiami pavyzdžiai, kaip pramogą keliantys filmukai ir telenovelės padėjo besivystančioms šalims atitrūkti nuo kvestionuotinų socialinių normų. Antrojoje laidos dalyje savo patirtimi dalijasi pramogų televizijos asas, žurnalistas Rytis Zemkauskas. Su juo aptariama, kas domina šiuolaikinį žiūrovą ir ar tiesa, jog televizijai atėjo galas?
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Diskusijoje apie lyčių skirtumus lig šiol neapsieiname be mitų - vyrai iš Marso, o moterys iš Veneros. Šis laidos „Iracionali būtis“ epizodas kviečia juos kvestionuoti ir ieškoti stereotipų kilmės šaknų. Kuo iš tiesų skiriasi socialinė ir biologinė lytys? Kokias pasėkmes visuomenėje palieka lyčių stereotipai ir kaip jie formuojasi?

Pirmojoje laidos dalyje, remiantis naujausiais tyrimais, pristatoma, kaip lyties akcentavimas paveikia racionalų protą - mąstymą, preferencijas ir elgseną. Vėliau kalbamasi su lyčių lygybės, įvairovės bei įtraukties ekspertu, lyčių studijų dėstytoju Donatu Paulausku. Kartu narpliojamas „72 lyčių“ mitas ir aiškinamasi, kaip vyrų sveikatą veikia visuomenėje gajūs stereotipai lyties pagrindu.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Nėrimas stačia galva į Juodojo penktadienio drabužių išpardavimus sukuria gerą terpę stebėti savo iracionalius sprendimus - kokį santykį kuriu su mada ir jos vartojimu? Iš tiesų, drabužiai mus puošia, tačiau ar 40 milijonų tonų tekstilės atliekų prisideda prie kraštovaizdžio dailinimo? Kodėl, net suvokdami pasėkmes, renkamės greitąją madą?

Pirmojoje laidos dalyje aiškinamasi, kaip mūsų smegenys ir kultūra mus skatina priimti netvarius mados vartojimo sprendimus ir kokias pasėkmes tai turi aplinkai. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su dizainere, teatro kostiumų dailininke Liucija Kvašytė bei mados žurnaliste, LRT radijo laidos Tendencingai autore Deimante Bulbenkaite. Kartu leidžiamasi į mados industrijos užkulisius, siekiant perprasti šiuolaikinės mados tendencijas, dėvėtų drabužių parduotuvių įtaką vartotojiškumui ir apgaulingą, „žaliąją“ greitosios mados politiką.

Ved. Austėja Makarevičiūtė

Kalėdinė pirkimų karštinė – jau čia pat. Ar ir vėl dovanoms išeisite daugiau, nei galite ar norite? Kaip neapsigauti paveikiose reklamos pinklėse? Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki Kalėdų, laida kviečia apmąstyti savo pirkimų įpročius ir ugdyti sąmoningesnį vartotojiškumą.

Laidos pradžioje giliau analizuojama, kodėl mus taip traukia nemokamos prekės, kaip jos keičia vartotojų preferencijas ir kodėl „nemokama“ nėra lygu „vertinga“. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su KTU EVF Verslo Skaitmeninės transformacijos tyrimų centro docente praktike, „Neuromarketingo ir Dirbtinio Intelekto Laboratorijos“ bendraįkūrėja ir vadove Egle Vaičiukynaite. Pokalbio metu aptariama, kaip marketingo ekspertai renka mūsų duomenis apie preferencijas bei kokius triukus naudoja, siekdami sužadinti alkį pirkti.

Ved. Austėja Makarevičiūtė

Menas išgelbės pasaulį. Ar tai tik skambus šūkis, o gal menas iš tiesų yra visuomenės pokyčio receptas? Kaip stebėjimas ir dalyvavimas kūrybinėse veiklose gali ištaisyti mūsų iracionalią būtį?

Laidos pradžioje giliau žvelgiama į teatrą, kaip į priemonę keisti socialines normas ir net spręsti smurto šeimoje problemą. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su performanso menininke Monika Dirsyte ir dailės terapeute Audrone Brazauskaite. Kartu diskutuojama, kodėl performanso menas mus provokuoja ir kaip menas gali padėti išgydyti asmenines traumas?

Ved. Austėja Makarevičiūtė

Į klausimą „Labas, kaip tu?“ per dieną atsakome keletą kartų, bet ar susimąstome, kas slypi po atsakymu? Ar tai, kad jautiesi laimingas, yra individuali, o gal visuomenės sukonstruota būsena? Kokius sprendimus esame linkę priimti išgyvendami džiaugsmą ar susierzinimą?

Šiame epizode emocijų pasaulis tyrinėjamas iš dviejų perspektyvų. Laidos pradžioje kalbama apie afekto būsenos įtaką mūsų elgesiui. Ar praeityje įtūžio metu priimti sprendimai gali lemti mūsų vėlesnius veiksmus? Antrojoje laidos dalyje keliamas klausimas, ar emocijos, kurias patiriame, yra iš tiesų mūsų? Į šį klausimą atsako laimės tyrėja, sociologė Giedrė Plepytė-Davidavičienė, pasakojanti apie tai, kaip mūsų visuomenėje konstruojamas laimės suvokimas.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Obuolys nuo obels netoli rieda, sakome pabrėždami tėvų įtaką vaikams. Tačiau ar taip teigdami neprisiimame per didelės atsakomybės už vaiko pasiekimus? Ar šeimos padėtis būtinai nusprendžia vaiko likimą?

Laidos pradžioje siekiama susipažinti, kaip formuojasi asmens kognityviniai gebėjimai vaikui dar nė neturint išorės veiksnių kontrolės. Antrojoje laidos dalyje apie tėvystę kalbamasi su edukologe, „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos įsteigėja dr. Austėja Landsbergiene. Pašnekovė atskleidžia, kokią įtaką tėvai ir jų auklėjimo būdai turi vaiko vystymuisi ir ar švietimo sistema geba sumažinti skirtumus tarp vaikų iš skirtingų socialinių klasių gebėjimų.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Socialinė klasė, kuriai priklausome, mus veikia stipriau, nei susimąstome. Ji turi įtakos tam, ką galvojame, kuo užsiimame, net kokią muziką mėgstame klausytis ar kokiomis vertybėmis vadovaujamės. Tad kaip skirtingos socialinės klasės veikia pačius asmenis? Kokius šansus dirbančiosios klasės asmenys turi įgyti galios pozicijas ir tapti prezidentais?

Pirmojoje laidos dalyje klausytojai kviečiami sudalyvauti trijuose eksperimentuose, aiškinantis, kokią įtaką socialinis statusas turi jų kasdieniams pasirinkimams. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su London School of Economics nelygybių ir socialinių mokslų magistrante, socialinės atskirties temos entuziaste Auguste Dudutyte bei Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorantu Tautvydu Venciumi. Kartu skaldomi meritokratijos idėjų mitai bei diskutuojama apie socialinį mobilumą.

Ved. Austėja Makarevičiūtė

Vinstono Čerčilio žodžiais - „Mes formuojame savo pastatus, o vėliau šie pastatai formuoja mus“. Pastatai ir aplinka išties veikia mūsų elgseną ir savijautą, tačiau kokiais būdais? Kodėl vienos erdvės mus sukausto, kai kitose jaučiamės žvalūs ir energingi?

Pirmojoje laidos dalyje tyrinėjamas architektūros poveikis sveikatai ir elgsenai.
Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su psichologe, psichoterapeute, tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėja Irma Skruibienė bei architekte, viena iš bendruomenės „Miško uostas“ bendraįkūrėjų Švenčionėliuose, Guoda Bardauskaite. Su pašnekovėmis aptariama, kaip aplinkos dizainas veikia mūsų emocinę sveikatą ir ar įsivaizduojame savo buitį be technologijų ir patogumų?
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Istorijas mėgstame visi - nuo išgalvotų filmų scenarijų iki Biblinių mitų. Tačiau ar gali būti taip, jog sukonstruoti pasakojimai atsigręžia prieš mus pačius? Kaip naratyvai formuoja mūsų elgseną karo prieš Ukrainą metu?

Laidos pradžioje apžvelgiama, kokią rolę naratyvai vaidina visuomenėje ir kaip jie lemia mūsų elgseną. Antrojoje laidos dalyje ukrainietė sociologė Alla Marchenko pasakoja, kaip Rusijos konstruojami naratyvai veikia karo prieš Ukrainą dinamiką, kviečia permąstyti kultūrą bei atskleidžia, kaip kinta šiuolaikinė Ukrainos visuomenė.

Ved. Austėja Makarevičiūtė