Sveikata – tai didžiausias mūsų turtas. Tačiau kodėl juo susirūpiname tik ištikus rimtai bėdai? Kodėl taip sunku imtis prevencinių priemonių? Ar gebame suvokti emocijų ir psichikos įtaką mūsų kūnui? 

Šis laidos epizodas kviečia giliau pasinerti į save - savo kūną, psichiką ir sveikatą, bei pasvartyti, kodėl mums nevisada pavyksta tinkamai savimi pasirūpinti. Pirmojoje laidos dalyje aptariamos priežastys, dėl kurių rūpinimuisi savo sveikata skiriame mažesnį prioritetą, nei iš tiesų norėtume. Antrojoje laidos dalyje kalbama su šeimos gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos terapeute Juste Latauskiene. Kartu diskutuojama kaip emocinė sveikata veikia mūsų kūną ir ką reikia daryti, jog gyventume pilnavertišką bei sveiką gyvenimą.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nenorėtų kaiminystėje gyventi su iš įkalinimo įstaigų išėjusiais asmenimis. Ar tokiame kultūriniame fone nuteistieji gali sėkmingai grįžti į visuomenę? Kaip įkalinimo įstaigos veikia asmenų kokybinį pokytį?

Šis laidos epizodas kviečia nusikelti ten, kur mažiau pažįstama ir atvirai pažvelgti kiauriai pro kalėjimo sienas. Laidoje kalbamasi su Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto socialinių mokslų daktare, kriminologe Jolanta Aleknevičiene bei Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausiaja specialiste, socialinio darbo organizatore Gintare Gerybaite. Iš skirtingų perspektyvų - akademinio lauko ir tiesioginio socialinio darbo patirties - bandoma suprasti, kaip Lietuvoje vykdomas nuteistųjų resocializacijos procesas. Žvelgiama ir į pamatines polinkio pažeisti egzistuojančias elgesio normas priežastis - kokią įtaką tam turi socialinės, ekonominės ir šeimos aplinkybės?
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Keturiasdešimt procentų mūsų elgesio per dieną sudaro įpročiai. Deja, ne visi jų padeda mūsų sveikatai. Kaip į savo kasdienybę įtraukti sveikus įpročius ir kodėl taip sunku atsikratyti žalingųjų?

Šis laidos epizodas pasakoja, kaip žalingi įpročiai atliepia mūsų būtinuosius poreikius - saugumą, įvairovę, pripažinimą, bei kaip juos patenkinti naudingesniais įpročiais. Pirmojoje dalyje kalbama, kaip įpročiais galime prailginti savo gyvenimo trukmę. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su pasaulinio pripažinimo sulaukusia neuromokslininke Dr. Gabija Toleikyte, dirbusia su tokiomis organizacijomis, kaip Financial Times ir Google. Neuromokslininkė padeda suprasti, kaip į pokyčius reaguoja mūsų smegenys ir dalijasi patarimais, padedančiais keisti savo gyvenimo būdą.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Mokslininkų teigimu, santykiai su žmonėmis yra tiesiausias kelias į sveiką ir laimingą gyvenimą. Tačiau šalia kokių žmonių grupių lietuviai nė nenori gyventi savo kaiminystėje? Kaip visuomenėje pasirenkame, kas vertas mūsų empatijos ir atjautos?

Pirmojoje laidos dalyje aiškinamasi, kodėl empatija mums yra gyvybiškai svarbi. Taip pat atskleidžiama, kokie faktoriai lemia ar į nelaimingą atsitikimą reaguosime jautriai, su atjauta, ar praleisime jį pro pirštus. Antrojoje dalyje išgirsite pokalbį su organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadove Karile Levickaite. Ji padės geriau suprasti, kaip selektyvi empatija gali prisidėti prie atskirties bei stigmos visuomenėje bei patars, kaip empatiškai išklausyti kitą.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Laidos epizodas nagrinėja vieną opiausių Lietuvos problemų - alkoholio priklausomybę, bei klausia, kur mes, kaip visuomenė, dedame kablelį: SMERKTI nereikia ATJAUSTI. Tačiau kur dedamas kablelis vestų prie reikšmingų pokyčių bei priklausomų asmenų ir jų artimųjų gyjimo?

Pirmojoje laidos dalyje į temą kviečiama pažvelgti iš naujos perspektyvos, nagrinėjant stigmatizaciją. Kaip visuomenės stigma paveikia patį nuo alkoholio priklausomą asmenį ir kiek giliai stigmatizacija vyrauja Lietuvoje? Antrojoje laidos dalyje savo jautria istorija augant su priklausomu asmeniu šeimoje dalijasi priklausomybių konsultantė Gabija Vitkevičiūtė. Kartu ji padeda atskleisti, ką patiria kopriklausomas asmuo ir kodėl visuomenė neturėtų ligos atsakomybės permesti tik pačiam sergančiąjam.
Ved. Austėja Makarevičiūtė
(O. Posaškovos nuotr.)

Laidos epizodas kviečia nagrinėti, kaip veikia mūsų bene svarbiausias organas - smegenys ir koks mūsų protinės veiklos potencialas. Keliami klausimai, kodėl vieni mokosi greičiau už kitus ir kodėl taip skirtingai patiriame stresą.

Pirmojoje laidos dalyje apžvelgiama, kaip lietuviams sekasi matematinio raštingumo testuose ir kodėl mokyklinių žinių nepavyksta pritaikyti realiame gyvenime. Į pokalbį antrojoje laidos dalyje prisijungia neuropsichologė Dr. Ramunė Dirvanskienė, kuri atskleidžia, kas yra smegenų plastiškumas ir pateikia patarimų, kaip gerinti savo protinę veiklą.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Ar ir vėl sutikote dirbti viršvalandžius, net jei darbotvarkė kaista nuo planų? Ar ir vėl negalėjote atmesti pasiūlymo prisijungti į vakarėlį, net jei noro tam visai nebūta? Šis laidos epizodas kviečia atidžiau pažvelgti į savo asmenines ribas ir klausia - kaip neprarasti savęs santykyje su kitais?

Pirmojoje laidos dalyje siekiama suprasti, kodėl mums taip sunku pasakyti „ne“. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su organizacijos Ribologija įkūrėjomis, edukuojančiomis visuomenę seksualinio smurto prevencijos bei ribų temomis - Reda Jureliavičiūte ir Rugile Butkevičiūte. Specialistės aiškina, kaip atpažinti savo asmenines ribas ir pažeria patarimų, kaip išmokti efektyviai sakyti „ne“.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Prisipažinkite, kiek kartų šią savaitę pamelavote? Ar į klausimą „Kaip jautiesi?“ atsakėte „gerai“, net jei iš tiesų jaučiatės prislėgti? Šiame Iracionalios būties epizode analizuojamas mūsų polinkis sakyti melagienas - kodėl taip darome ir ar iš tiesų melas yra tokia didelė nedorybė?

Pirmojoje laidos dalyje aptariama, kaip gebėjimas meluoti formuojasi ankstyvame amžiuje ir kokie būdai padeda efektyviausiai ugdyti moralę. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su elgsenos ekonomikos eksperte dr. Agne Kajackaite, tyrinėjančią moralę ir melą. Ji padeda suprasti, kodėl kartą pamelavus, sakyti netiesą tampa vis lengviau ir lengviau.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

Šventes praleidus prie gausių vaišių stalų, naujiesiems metams pasižadame – maitinsiuosi sveikai. Tačiau kodėl mums taip retai pavyksta laikytis šio pažado? Kaip toks tikslas gali padėti mums sustiprinti savo sveikatą?

Pirmojoje laidos dalyje narpliojama, kodėl mums taip sunku pasirinkti sveiko maisto alternatyvas. Antrojoje laidos dalyje į pokalbį prisijungia natūropatinės mitybos specialistė Goda Zajauskaitė. Ji pateikia būdų, kaip išmokti sveikai maitintis, nekeliant sau streso ir paaiškina, kaip kūnas, padedamas tinkamos mitybos, geba pats save išsigydyti.
Ved. Austėja Makarevičiūtė

(L. Jaraminaitės nuotr.)

Kūrybiškumas yra viena svarbiausių sąvybių šiandienos ir ateities darbo rinkoje. Nepaisant to, siekiant suvokti savo iracionalią būtį, mums neišvengiamai reikia mąstyti už dėžutės ribų. Tačiau ar kiekvienas turime potencialo perprasti ir generuoti naujas idėjas? Kaip namų sąlygomis galime ugdyti kūrybiškumą?

Pirmojoje laidos dalyje klausytojai kviečiami įsivertinti savo kūrybiškumo lygį, sudalyvaujant dviejuose psichologiniuose eksperimentuose. Tačiau net jei šie testai pasirodė neįveikiama užduotis, liūdėti neverta. Antrojoje laidos dalyje kalbamasi su kūrybiškumo eksperte, kūrybiškumo laboratorijos Creativity Lab įkūrėja dr.Ievą Martinaityte, kuri pataria, kaip kūrybiškumą ugdyti namų sąlygomis ir atskleidžia, kas yra didžiausi kūrybiškumo žudikai.
Ved. Austėja Makarevičiūtė