„Kiekviena pasaka – tai stebuklingas veidrodis, kai kuriais atžvilgiais atspindintis mūsų dvasinį pasaulį ir žingsnius, kuriuos būtina žengti, kad iš nebrandžių taptume brandūs“, – savo knygoje „Kodėl mums reikia stebuklo. Pasakų reikšmė ir svarba“ rašė vaikų psichologas ir psichiatras Bruno Bettelheimas. Anot jo, pasakos vaikui suteikia tai, kas jam labai svarbu bręstant – įrankius suvaldyti savo vidinį pasaulį, orientyrus suvokti sudėtingas gyvenimo situacijas ir pagalbą ieškant iš jų išeities. Tačiau ar pasakos tik vaikams? Gal kaip tik problema yra ta, kad mes, suaugusieji, į pasakas imame žvelgti ciniškai manydami, kad nebe mums tie stebuklai, o gyvenimas toks jau yra – reikia su juo susitaikyti?
Apie tai kalbamės su sese Rima Malickaite, kuri išleido savo antrąją knygą „Dvi karalienės“, pasakojančią apie berniuko Rapolo, jo naujosios sesutės Tėjos ir bičiulės Lukos kelionę į paslaptingą akmenuigių karalystę ieškoti Tėjos, kuri į Rapolo šeimą atvyko iš vaikų namų, mamos.

Ved. Donatas Puslys