Kelionės kai kuriems mūsų yra didelė gyvenimo dalis. Tai nuotykis, tai poilsis, tai pažinimo džiaugsmas, tai pabėgimas, atsitraukimas nuo kasdienybės. Kai kurie, pavyzdžiui, gidai, gyvena iš kelionių. Lankyti svečias šalis, pasakoti apie nematytas vietas, dovanoti keliautojams atradimo, naujo patyrimo malonumą – tai jų duona. Tad be kelionių gyvenimo jie net neįsivaizduoja. Ir kaip visada mums žmonėms būna – sunku įsivaizduoti, jog gali būti kitaip.

Bet juk daliai mūsų kelionės yra kažkas varginančio ir sunkaus: viešbučių paieška, daiktų krovimas. Daliai, tai nėra prioritetų sąrašo viršuje ir tas lėšas bei laiką tiesiog nukreipia kitur: filmui, spektakliui ar tiesiog sofai. Galima būtų teigti dar stipriau: nemaža dalis mūsų keliautų mažiau, bet gliancinės instagramo nuotraukos ir bendradarbių pasakojimai apie Tailandą verdant kokosų sriubą rodos verčia išvykti. Žmogus krauniesi lagaminą, nes nekeliaudamas atrodai lyg nenormalus. O tu tenori puodelio kavos savo kavinėj. Apie visa tai – pokalbis su studijos svečiu klasikinės filologijos dėstytoju, vertėju Pauliumi Garbačiausku.

Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius