Pandemija, karas Ukrainoje, nuolatinis neapibrėžtumas – atrodytų, kad tokios krizės turėjo stipriai paveikti jaunų žmonių psichikos sveikatą. Tačiau naujas Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų tyrimas rodo kur kas sudėtingesnį vaizdą ir pažvelgus giliau matoma, kad dauguma jaunų žmonių išliko stabilūs ar jautėsi net šiek tiek geriau, o maždaug kas ketvirtas per pandemiją ir karo laikotarpį susidūrė su ryškiu psichikos sveikatos pablogėjimu.

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, tačiau valstybė tam vis dar nėra iki galo pasiruošusi. Nors vyresni žmonės gyvena ilgiau, jų gyvenimo kokybė atsilieka nuo Europos sąjungos vidurkio, o daugiau nei trečdalis patiria skurdo riziką. Valstybės kontrolės auditas rodo ir kitą problemą – senjorai per mažai įtraukiami į visuomeninį gyvenimą: kultūrinėse veiklose dalyvauja mažiau nei pusė, savanoriauja tik apie dešimtadalis, o realias priemones jų aktyvumui didinti planuoja vos kelios savivaldybės.

Stipriai pakilus kuro kainoms Europos Sąjungos atstovai, o ir Lietuvos politikai, siūlo įvairias taupymo priemones – nuo darbo iš namų iki greičio ribojimo keliuose. Taupų vairavimą prisiminė ir patys vairuotojai. Kaip vairuoti ekonomiškai?