Į LRT girdi kreipėsi klausytoja, kuri papasakojo savo sesers istoriją: „Atnaujinant Molėtų plentą ViaLietuva ant įvažiavimų į sodybas sumontavo kelio saugumo priemones - horizontalius barjerus apsaugoti nuo gyvūnų. Tokiuose spąstuose šį savaitgalį mūsų žirgas nusilaužė (ne susilaužė, o nusilaužė) tris kojas. Pasirodo, kad ten didžiulė duobė po tomis grotomis. Kaip suprantame iš ViaLietuva atsakymo, tokie spąstai sudėti visuose išvažiavimuose. Mūsų žirgas kankinosi pora valandų, kol atvyko veterinaras užmigdyti. Bet kokį pragarą išgyvena laukiniai kanopiniai, kokia kankinanti mirtis nulaužtomis kojomis? O jeigu ten koją įkištų vaikas, senjoras?“ Kaip suderinti ir gyvūnų saugumą, ir vairuotojų apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais?

Mieli klausytojai laukiame ir jūsų prisijungiant prie pokalbio. Ką jūs manote apie kelio saugumo priemones, kurios turėtų apsaugoti nuo gyvūnų?

Šiandien kalbėsime apie patirtį, kurią sunku įgyti bet kur kitur – darbą ligoninėje karo sąlygomis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydytojų komanda neseniai grįžo iš stažuotės Ukrainoje, Lucko ligoninėje, kur vienu metu gydomi tiek sužeisti kariai, tiek civiliai gyventojai. Ką jie ten pamatė, ko išmoko ir kaip ši patirtis gali padėti Lietuvai pasirengti galimoms krizėms?

Valstybės gynybos fondui senjoras skyrė trisdešimt tūkstančių eurų. Tai viena didžiausių iki šiol gautų gyventojų savanoriškų įmokų. Plačiau apie gynybos fondą, kam skiriami pinigai kalbamės su krašto apsaugos viceministru Karoliu Aleksa.