Magijos apraiškos žmogaus gyvenime egzistavo dar prieš religiją. Nors garsusis raganų medžioklės laikmetis seniai praeityje, šiais laikais magiško pasaulio matymo gausu ne tik kasdieniuose ritualuose, bet ir populiarioje kultūroje. Juk garsiausi magai mokosi Hogvartse.

Kaip magiją tyrinėja mokslininkai ir ką ji gali pasakyti apie mus?

Minties eksperimentas su Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu filosofu Adu Diržiu.

Ved. Ignas Klėjus

Žmonės išaugo Žemę. Ne tik populiacijos dydis, bet ir technologinė pažanga stumia mus toliau už šios planetos ribų. Tikėtina jau kitą dešimtmetį išvysime pirmųjų žmonių keliones į Marsą. Tai bus ne tik inžinerinis, bet ir egzistencinis išbandymas šiuolaikiniam žmogui. Ar žmogus gali save adaptuoti prie taip radikaliai pasikeitusių sąlygų? O kaip atrodys ateities visuomenė svetimoje planetoje ją apgyvendinus?

Minties eksperimentas apie Marso kolonizavimą su Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku ir Kauno technologijos universiteto mokslininke, sociologe dr. Inga Popovaite.
Ved. Ignas Klėjus

Beveik kas trečias asmuo, kilęs iš Rytų Azijos, netoleruoja alkoholio. Šio unikalumo priežastis - genetinė mutacija, kuri lemia, jog šio regiono žmonių organizme alkoholis skaidomas ypatingai blogai, o tai atsiliepia ne tik labiau išreikštomis pagiriomis, bet ir neigiamu poveikiu įvairiems organams bei padidėjusia vėžio rizika. Deja, net ir didesnė rizika susirgti vėžiu, paraudęs veidas ir stiprūs širdies plakimai išgėrus šio krašto negelbsti nuo priklausomybių alkoholiui.

Kodėl ši priklausomybė tokia stipri? Ką žinome apie ją ir kaip ją gydysime ateityje?

Minties eksperimentas apie ateities vaistus su Vilniaus universiteto neuromokslininke prof. Valentina Vengeliene.
Ved. Ignas Klėjus

Kaip dažnai susimąstome, kad tokius pačius rūbus, įsigytus greitos mados parduotuvėje, dėvi ir žmonės kitame pasaulio kampelyje, o populiariausi greito maisto tinklai dėl savo meniu žmonijos skonių paletę pavertė nuobodžiai vienoda? Globalizacija ne tik teorinė sąvoka, ji slepiasi mūsų pirkinių krepšiuose ir net žodžiuose.

Ar įmanomas vienodas pasaulis su viena kalba, tradicijomis ir skoniais? Galbūt toks pasaulis būtų harmoningesnis ir taikesnis? O gal skirtumų nykimo procese susiformuoja naujos kultūros?

Pokalbis su Vilniaus universiteto filosofe dr. Julija Tuleikyte apie tai, kaip pasaulis tampa bendros kultūros, skonio ir gyvenimo būdo erdve, nors ir yra subraižytas geopolitinėmis linijomis.

Ved. Ignas Klėjus

Žmonijos istorija rodo, jog savo neapykantai skleisti žmogus geba panaudoti moderniausius savo proto produktus: susprogdinti galingas bombas, paštu siuntinėti biologinį užkratą, net keleiviniai lėktuvai gali būti paversti ginklais. Tačiau mes nekenčiame ir baiminamės tik netinkamų smurto formų. Kai aplinkybės palankios, pasikeičia ir mūsų požiūris į smurtą. Galime mokėti pinigus už galimybę stebėti kovą ringe ar nekantriai laukti, kol galėsime išvysti žiaurų siaubo-veiksmo filmą kino teatre.

Kas vyksta mūsų kūne ir smegenyse, kai supykstame, kerštaujame ir smurtaujame?

Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiologu prof. Osvaldu Rukšėnu.

Ved. Ignas Klėjus

Klausa, skonis, uoslė, lytėjimas ir rega - pagrindiniai žmogaus pojūčiai, kuriais suprantame pasaulį. Apie 80 proc. informacijos apie aplinką gauname savo akimis, visa kita papildo mūsų tikrovę.

Ar grožiui ir estetikai suprasti reikalingos visos juslės? Ką neregiai įsivaizduoja, kai girdi apie visų liaupsinamus meno kūrinius, o negirdintieji skaito apie populiariausius muzikos kūrinius?

Laidoje filosofinėmis įžvalgomis dalijasi Vytauto didžiojo universiteto prof. Dalius Jonkus, o neregės patirtimi edukologijos doktorantė Ugnė Žilytė.

Ved. Ignas Klėjus

Nors nuolat girdime apie dirbtinio intelekto proveržius ir galimas grėsmes, jos vis dar primena mokslinę fantastiką. Dar visai neseniai buvo prognozuojama, kad skaitmeniniai tekstai išstums fizines popierines knygas, tačiau taip neįvyko. Vis dėlto pasaulio pokyčiai akivaizdūs - šiuo metu populiariausia visų laikų kada nors egzistavusi poetė savo tekstus rašo instagrame, o nauja grožinės literatūros forma „chatfiction“, istorijas pateikianti kasdieninio susirašinėjimo formatu, sugriovė teksto pateikimo standartus.

Kaip atrodytų šiuolaikinis pasaulis, jei staiga nebeliktų interneto ir algoritmų, kurie kasdien socialiniuose tinkluose siūlo įvairų turinį?

Minties eksperimentas su naujųjų medijų ir dirbtinio intelekto tyrinėtoju, Kauno technologijos universiteto prof. Sauliumi Keturakiu.


Ved. Ignas Klėjus

1926 metais rašytoja, filantropė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir knygnešė, visuomenininkė, slaptosios masonų organizacijos narė Felicija Bortkevičienė buvo pasiūlytos į Lietuvos prezidento postą. Nors tą kartą prezidentu tapo Kazys Grinius, jei istorija būtų susiklosčiusi kiek kitaip, Lietuva būtų pirmoji valstybė pasaulyje išrinkusi valstybės vadove moterį. Tuo metu prezidentą rinko Seimas, o Gabrielė Petkevičaitė ir Felicija Bortkevičienė gavo po 1 balsą.

Kas, jeigu būtume tapę pirmieji istorijoje išrinkę valstybes prezidente moterį? Kaip galėjo susiklostyti kiti svarbūs Lietuvos istorijos vingiai? Kaip tai jaustume ir šių laikų Lietuvoje?

Istorinę vaizduotę sužadinantis minties eksperimentas su tarpukario tyrinėtoja Vilniaus universiteto, Kauno fakulteto prof. Virginija Jurėniene.

Ved. Ignas Klėjus

Už tai, kad šiandien galime suvirškinti pieno produktus ar bulves, turime būti dėkingi evoliucijai, kuri veikia ne tik kokius nors miško gyventojus, bet ir žmones. Ir jei pati gamta šiuo metu mažai kontroliuoja žmonių evoliuciją, mūsų sukurta nenatūrali aplinka, kaip kultūra, technologijos, miestai, sukuria naują spaudimą keistis. Nors mokslininkai spėja, kad žmogaus išvaizda ateityje pakis, galbūt būsime ne tokie aukšti, o rankų pirštai taps gerokai ilgesni, tyrinėtojai taip pat svarsto, kaip pasikeis psichologinės žmogaus savybės.

„Minties eksperimentų“ laidoje pokalbis su Vilniaus universiteto docente, neuropsichologe Ramune Dirvanskiene apie tai, kaip vykstanti žmogaus evoliucija pakeis mūsų smegenis, bendravimą ir socialinį gyvenimą.


Ved. Ignas Klėjus

Praėjusiame amžiuje neuropsichiatras Džordžas Dearbornas atrado sindromą, kurį pavadino įgimtu nejautrumu skausmui. Šia reta liga sergantys žmonės visiškai nejaučia skausmo, todėl jie gali lengvai nusikramtyti liežuvį ar net susilaužyti kaulus ir nepastebėti sau padarytos žalos. Šio mokslininko atradimas sugriovė įsivaizdavimą, kad skausmas ir jo patirtys yra racionaliai paaiškinamos.

Ką sužinotume, jeigu galėtume patirti vienas kito skausmą? Kas, jeigu savo kūne išvis nejaustume šio vieno iš nemaloniausių pojūčių? Klausimai, kurių įprastai savo gydytojui neužduodate, todėl kviečiame į minties eksperimentą su Honkongo universiteto profesoriumi Sauliumi Geniušu, tyrinėjančiu skausmo patirtis.

Ved. Ignas Klėjus