Juos sunku atpažinti iš karto. Jie gali būti

Jie meluoja, apgaudinėja, apkalba,

Atrodo baisiai? Taip ir yra. Tai sociopatai. Jei atsidūrėte tokio žmogaus glėbyje, ir laiku neištrūksite, gresia lėta psichologinė ir emocinė mirtis. Apie sociopatus, kaip juos atpažinti ir ką su jais daryti. Gero klausymo ir susigirdėsime ties 41:39!

Beje, kitu epizodu pradėsime kabinti narcisizmo temą, nes atrodo, kad artėjant Šventėms ji kažkaip aktualizavosi ;)

Ir priminimas, turite klausimą, norite pasiūlyti temą, pasidalinti pastebėjimais? Darytikte tai komentaruose, parašykite el. paštu lizdas [eta] tilvikas.lt, užsukite į FB puslapį.

00:00 Įžanginė istorija
05:17 Pagrindinė tema – lėta mirtis sociopato glėbyje
06:53 Kas yra sociopatas? Apibrėžimas.
11:42 Dažnai girdime kartu su sociopatija minint ir psichopatiją. Juo jos skiriasi ir kuo panašios?
18:03 Kaip atpažinti sociopatą?
28:39 Apie blogą sociopatinio santykio poskonį liekantį pabendravus
32:59 Skirtingi chameleoniški sociopato veidai
35:40 Ką daryti jei jau esate Sociopato glėbyje?
41:15 Atsisveikinimas ir naujos temos anonsas
41:39 Pabaiga

Epizode paminėta sociopatais itin pažeidžiamų žmonių grupė – visiems geri žmonės. Apie juos galima paklausyti čia.

Jį visi atpažįsta

Jie iš tikro yra

Visiems malonus žmogus = diagnozė? – turinys

00:00 Pradžia – istorija

05:48 Pagrindinė epizodo tema – visiems visada malonus žmogus (angl. nice guy)

07:18 „Malonaus žmogus“ bruožai ir savybės, apibrėžkime jį

08:32 Tai turėtų būti labai geras žmogus, kas čia blogo tokiu būti?

14:47 Kas vyksta tokių žmonių viduje? Kaip jie sprogsta, o

24:13 Kaip nustatyti, ar esi "tas malonybinis žmogus"?

• į visus stipresnių paklausimus aš turiu atsakyti taip, kitaip mane nubaus;
• į visus draugų ir man svarbių žmonių paklausimus turiu atsakyti taip, nes nuo manęs nusisuks;
• į visus silpnesnių paklausimus aš galiu nereaguoti arba juos versti elgtis man tinkamai, kaip kad verčia mane.

• apsispręsti tokiu nebebūti
• išsiaiškinti baimių sakyti NE priežastis įvairiose situacijose ir įvertinti jų pagrįstumą
• pradėti nedideliais žingsneliais, bet būtinai pradėti sakyti NE
• plėsti savo asertyvumo zoną
• pageidautina – psichoterapijoje paieškoti giluminių, tikrųjų priežasčių.

40:19 Ką daryti jei šalia esantis žmogus yra "malonybinis"

44:23 Pabaiga

Garsai:

https://freesound.org/people/akelley6/
https://freesound.org/people/cbakos/
https://freesound.org/people/mshahen/

Apie vienatvę nesinori kalbėti, kai nesijaučiame vieniši. Bet, kai prabylame, neretai išgirstame pasakymą „vieniems vienatvė – vargas, kitiems – privilegija.“ Na ir daugybę paguodimų bei nuraminimų, kaip viskas yra gerai ir kaip nereikia jaustis vienišiems. Visgi, spartėjant mūsų gyvenimui ir vis labiau užsidarant savo socialinių tinklų salose, jaučiamės vienišesni nei bet kada anksčiau. Kodėl taip ir ką su tuo dalyku (vienatve) daryti. Geri klausymo ir susigirdėsime ties 53:25!

"Didelio žmogaus skaisčią širdį vienatvė dar labiau nuskaidrina, o kieta mažo žmogaus širdis vienatvėje pasidaro dar šiukštesnė."

00:00 Pradžia
04:09 Kas yra vienatvė? Vienatvės jausmas ir būsena.
09:12 Kai esame iš tikro vieni ­– fizinė atskirtis ir vienatvė bei jų pasekmės
12:50 Ryšys su žmonėmis – svarbu ne jo buvimas, o kokybė. Vienatvės pojūtis su skirtingais žmonėmis.
13:49 Keturios pagrindinės ryšio su žmonėmis (ir mažesnio vienišumo pojūčio) dedamosios:
14:25 Fizinis artumas
20:16 Emocinis ryšys
22:50 Vertybinis santykis
25:32 Minios fenomenas
28:34 Pažeidžiamumas – vienas iš esminių vienatvės priešnuodžių, padedantis tiesti bendravimo tiltus
35:40 Apie vienatvę ir disociaciją – kai bėgame į ekranus, svaiginimąsi ir stimulus ir vis nepabėgame

• Į kurį laiką / įvykius mūsų istorijoje anksčiausiai mus nuveda vienatvė? Ką ji mums parodo ten?
• Atsakymai slypi mūsų viduje – kiekvienam savas raktas ir vaistas nuo vienišumo
• Mokymasis būti pažaidžiamais – visapusiai naudingas įgūdis

44:50 Rūpestis kitais – būdas įveikti savo vienatvę
49:03 Egzistencinė vienatvė – nuo gimimo iki gyvenimo pabaigos mus sekiojantis jausmas
50:25 Apibendrinimas apie vienatvę
51:51 Padėkos, atsisveikinimas
53:25 Pabaiga

P.S. VIenatvės suvokimas labai siejasi ir su kitomis emocijomis bei santykiais. Apie emocijas klausykite čia. Visi epizodai apie santykius – kategorijoje Santykiai.

Garsai panaudoti iš https://freesound.org/

„Nežinau ką kalbėti psichoterapijoje,“ o tada įsivyrauja tyla tarp krėslų. Įdomu, kad terapija ir toliau vyksta ir kad ir kaip neturėtume ką kalbėti, vis atsiranda... Bet jei tas „nežinau ką kalbėti“ neretai pasigirsta jūsų psichoterapijos sesijose, greičiausiai šiame epizode atrasite sau kažką, kas tiks. Jau įrašęs pagalvojau – tai ne vien apie psichoterapiją, tai gali būti ir apie sudėtingus pokalbius, problemų sprendimą ir savirefleksiją apskritai. Gero klausymo ir susigirdėsime ties 01:16:04!

Kas mūsų laukia priešaky? Vienatvės baimė, štai kas laukia kitame epizode. Ir taip, kaip visada – jūsų pasiūlytos temos!

00:00 Pradžia

03:47 Kai turime apie ką kalbėti psichoterapijoje tipiškai tai būna:

• Daug emocinio turinio;
• Kažkas įvyko / neįvyko, ko buvo
  

• Nesijaučiame saugiai
• Jaučiame beviltiškumą
• Baisu / gėda / liūdna prisiliesti prie aktualių ir reikalaujančių darbo temų
• Trūksta įgūdžio dalintis savo vidiniu turiniu
• Jaučiamės nereikšmingi ir nesvarbūs, ar nereikšmingi ir nesvarbūs mūsų jausmai
• Viskas klostosi gerai, todėl nėra reikalo kalbėti
• Nepadarėme progreso (ar namų darbų)
• Mums pernelyg patinka terapeutas ir baisu sugadinti santykius
• Pykstame ar jaučiame pasipriešinimą psichoterapijai ar specialistui
• Abejojame terapeuto kvalifikacija
• Neramu, kad neužteks laiko, arba jo atrodo per daug
• Daug svarbių temų ir neaišku nuo kurios pradėti (pasirinkimo paradoksas)

15:11 Ką daryti, kai įsivyrauja tyla tarp krėslų?
21:14 Kai nesijaučiame saugiai psichoterapijoje
25:18 Beviltiškumas trukdantis atsiverti
30:45 Nekalbėjimas, kai baisu / gėda / liūdna
33:42 Apie įgūdžių stoką kalbėti apie save
36:24 Kai jaučiamės nereikšmingi arba nesvarbūs
39:07 Apie gerus dalykus psichoterapijoje ... nekalbame?
41:39 Kai jaučiamės kaip mokykloje, nepadarę namų darbų
46:24 Tyla tarp krėslų dėl baimės sugadinti santykį su patinkančiu psichologu
51:12 Pyktis kaip tylos priežastis
56:48 Kai psichoterapeutas atrodo nepakankamai kvalifikuotas
01:04:25 Tyla, jei laiko atrodo per daug arba per mažai
01:07:10 Pasirinkimo paradokso išprovokuotas nekalbėjimas
01:09:03 Tyla laukiant, kol psichoterapeutas padarys darbą už klientą
01:13:22 Apibendrinimas, anonsai, padėkos
01:16:04 Pabaiga

Laikrodžio Garsas:
Samuel Strågefors https://freesound.org/people/straget/

Neištikimybė. Neatsiejama daugybės meno kūrinių dalis. Ji skaudina ir traukia. Kokia ji? Neištikimybės anatomija, – tai epizodas, kuriame pabandžiau neištikimybę išpreparuoti įvairiais pjūviais, ir parodyti iš tų, pačių svarbiausių pusių. Kodėl ji įvyksta, kodėl skauda, ką daryti, kad nevyktų... Dar pasidalinti trupučiu statistikos ir galiausiai – tikromis, klausytojų atsiųstomis istorijomis. Gero klausymo ir susigirdėsime ties 49:35!

00:00 Pradžia

02:46 Tema – neištikimybės

07:01 Kas yra neištikimybė? Tai tiesioginio arba menamo susitarimo neįsitraukti į emocinį ar seksualinį

09:34 Kodėl neištikimybė taip skaudina?

12:22 Kodėl moterys ir vyrai skirtingai

14:56 Kokios būna neištikimybės priežastys?

• Paslydimas
• Sąmoninga neištikimybė
• Tikslinė neištikimybė
• Smalsumas
• Išmoktas elgsenos modelis
• Konkurencija

23:34 Neištikimybę adaptavome į

• Moterų savarankiškumas iškilo nei bet
  

Nepaisant to neištikimybė dar skaudina

28:36 Neištikimybės anatomija aiški. Ką daryti, kad jos nebūtų poroje? Vertybės, emocinis ryšys, seksualinis patrauklumas.

Klausytojų

35:07 Kodėl būna neištikimi vyrai ir

35:54 Ar verta duoti antrą šansą

39:02 Kiek neištikimybės atveju atsakingas

40:45 Į ką atkreipti dėmesį priimant

42:12 Dėl psichologinių kompleksų pvz.

44:25 Neištikimybės anatomijos istorijos

49:35 Pabaiga

Muzika iš https://filmmusic.io
"I Knew a Guy" – Kevin MacLeod (https://inc...

Vaikystės trauma. Kaip ją matau aš, psichologas nuolat su tuo susiduriantis ir dirbantis šioje srityje jau daugiau nei aštuonerius metus. O matau ją kaip visuotinį, kiekvieną žmogų paliečiantį reiškinį. Tai nėra geras reiškinys, – pasekmės skausmingos, kartais pasibaigiančios net savižudybe. Visgi paanalizavus, be demonizacijos, kaltinimų, vertinimo, o tiesiog kaip fenomeną, geriau supratus ir įsigilinus, galime atviriau apie jį kalbėti apskritai, ir atviriau kalbėti ir (tikėtina) imtis ir spręsti savas problemas, jei dar to nepadarėme.

Tapdami sveikesniais, sumažinsime tą ydingą ir besikartojantį vaikų žalojimo ratą, patys jausimės geriau, nekalbant jau apie mūsų ateinančios kartos gerovę. Apie tai šis epizodas – kas trauma yra, kaip ji atsiranda ir ką su ja daryti. Gero klausymo ir susigirdėsime ties 01:09:21!

Kitas epizodas – „Neištikimybės anatomija“

#17 Kaip tėvams bendrauti su suaugusiais vaikais?
#14 Sudėtingi suaugusių vaikų ir tėvų santykiai
#15 Kaip išsirinkti gerą psichologą ar psichoterapeutą?
#8 Kaip atleisti?

00:00 Pradžia
02:13 Kodėl kalbame apie vaikystės traumą – ne vien todėl, kad man patinka, bet todėl, kad tai daug pasako apie mus ir labai stipriai įtakoja šiandienos gyvenimą.
03:35 Teigiamas pasekmes sukėlusios vaikystės patirtys, tai: gebėjimai, įgūdžiai, savivertė, psichologinis atsparumas, emocinis intelektas.
04:04 Neigiamas pasekmes sukėlusios vaikystės patirtys, tai: psichologiniai kompleksai ir problemos (kartais ir sveikatos problemos).
05:54 Perspėjimas, kad kalbame be kaltinimų ar siekio iššaukti emocines reakcijas, nors taip gali įvykti.

• Atsitiktinės aplinkybės – į kokią šeimą gimė vaikas, kokioje epochoje, kokioje geografijoje;
• Truputį genetikos įtakos
• Daugiau epigenetikos (kokie genai įsijungia priklausomai nuo gimimo ir vystymosi aplinkybių);
• Aplinka, kurioje formavomės ir augome – fizinė ir psichologinė.

11:54 Evoliucinis žmogaus iššūkis – gimstame gerokai pažeidžamesni nei kiti gyvųnai, dėl to vystymasis ir gali nukentėti.
16:01 Visi patyrė vienokią ar kitokią traumą, tai gal nėra reikalo apie tai kalbėti? Reikia, nes situaciją galime gerokai pagerina ir ji tikrai gerėja.
19:58 Ar gali būti, kad patyrus psichologinę vaikystės traumą ji neveikia mūsų? Gali. Bet didelė tikimybė, kad veiks. Kaip veikia apsaugos nuo pakartotinės traumos sistema (migdolinis kūnas).
24:55 Kas yra psichologinė vaikystės trauma? „Psichologinė trauma, tai įvykis (jų seka) kurio psichika negali perdirbti ir įsisąmoninti.“

• Vienkartinė – įvykis ar jų seka
• Lėtinė trauma – silpnas, ilgas ir nuoseklus traumuojantis poveikis
• Apleistumai – fizinis ar psichologinis

• Fizinis
• Psichologinis
• Seksualinis 
• Fizinis ir psichologinis apleistumas

Nesenas klausimas: Kaip tėvams bendrauti su suaugusiais vaikais? Ypač, jei santykiai sudėtingi? Jis gimė iš ankstesnio, sudėtingų suaugusių vaikų ir tėvų santykių epizodo. Gavosi labai ilgas, vietomis sunkus ir daugialypis pakalbėjimas. Ką čia bepridursi... Gero klausymo ir susigirdėsime ties 01:17:27!

00:00 Pradžia
01:48 Truputį apie vaikų ir tėvų santykių dinamiką bei jos pokyčius vaikams augant.
04:02 Norint, kad santykiai keistųsi, reiks pastangų ir naujų bendravimo įgūdžių.
05:35 Perspėjimas – epizodas gali kelti emocijas, ir noras išjungti. Ką su tuo daryti?
07:42 Perspėjimas Nr. 2 – tai nėra tikslus gidas kaip ir ką daryti. Tikslas – parodyti situaciją įvairiais rakursais, kad galėtumėte patys ką ir kaip daryti.
09:23 Svarbios nuostatos kuriant bet kokį brandų santykį
10:20 Vaikai nesirenka patys ateiti į šeimą – atsiradimas buvo tėvų veiksmų rezultatas. Sąmoningų veiksmų, ar ne –  čia jau kitas klausimas.
11:51 Vaikai nėra mūsų nuosavybė, nieko mums neskolingi ir nieko neprivalo.
16:15 Apie pagarbą – jausmas, kylantis kaip reakcija į sąmoningą, etišką ir moralų elgesį. Jei stimulai yra kaltė, baimė ar gėda, – tai ne pagarba, tai manipuliacija.
18:49 Vaikai yra savarankiški suaugę žmonės darantys savo gyvenimo klaidas, ir neretai jas reikia leisti jas padaryti, kad vaikai išmoktų savarankiškumo, atsakomybės, taptų atsparesni. Vaikų problemų sprendimas už juos stumia į neatsakingumą, pasipriešinimą ir priklausomybę.
21:44 Tėvų ir suaugusių vaikų bendravimo scenarijai – santykio, naudos, sąmoningumo lygio

28:36 Atsakomybės už savo jausmus prisiėmimas (tas pats galioja ir kitai pusei).
31:46 Niekas niekam nieko neprivalo. Nes mes renkamės ir atsakome už savo pasirinkimus. (Tačiau pasirinkimai gali būti riboti dėl resursų stokos.)
33:13 Kiti nėra tokie pat kaip mes, o mes – ne kaip jie. Galime skirtis pažiūromis, įsitikinimais, gebėjimais, poreikiais ir norais
36:10 Yra daugybė dalykų, kuriuos darome bet neįsisąmoniname. Leiskime kitiems mums tai parodyti.
37:21 Kaltę ir gėdą dedame į šoną
38:39 Apie tai, ką jaučiame ir ką galvojame atvirai geriau kalbėti kuo atviriau
40:41 Gerbti vienas kito priimtus sprendimus, net jei tai ir nepatinka.
41:58 Kaip reaguoti į jausmus?

50:44 Suprasti vaiko situaciją, pavyzdžiui perskaityti – Suzan Forward „Toksiški tėvai“54:14 Besiruošiant rekomenduotinas pokalbis apie tai su psichologu, savo psichoterapeutu ar žmogumi gebančiu nešališkai įvertinti.
59:23 Pokalbis nebus nei lengvas ir jų bus, greičiausiai ne vienas, o pakrypus nuo pagrindinės temos, svarbu grįžti atgal. Išklausykime (!) ką sako pašnekovas.
01:04:19 Priimkime, kad poreikiai ir norai gali skirtis.
01:05:39 Pokalbis gali būti emocingas, tai normalu. Tiesinimasis supriešina arba sukelia kaltę.

Gyvenant didėjančio pagreičio gyvenimą, aktualėja klausimas: perdegimas – kaip išvengti ir gydytis? Apie tai ir kalbame šiame epizode. Čia sudėjau viską, ką svarbu žinoti apie perdegimą. Kokie jo simptomai, ką daryti kad neperdegtume, kaip gydytis kai jau perdegėme ir galiausiai – kuo gresia negydomas perdegimas. Beje, jei nemanote, kad tai rimta, geriau manykite, nes Pasaulinė Sveikatos Organizacija perdegimo sindromą traktuoja rimtai. Jei PSO apie tai galvoja rimtai, kodėl neturėtumėte galvoti jūs? Galvokit, klausykit ir susigirdėsime ties 50:24!

00:00 Pradžia
01:31 Kas yra perdegimas? Ir kaip jo nesumaišyti su depresija? – Simptomai juntami ilgiau nei dvi savaites:

• Beprasmybės, prislėgtumo jausmas
• Didėjantis pesimizmas
• Kylantis psichologinės įtampos lygis
• Stipriai padidėjęs raumenų tonusas
• Pasipriešinimas veiklai
• Nuolat juntamas nuovargis
• Motyvacijos stoka
• Cinizmas

*Pastaba – čia minėtas video kuriame kalbėjau apie perdegimą.

08:41 Pasaulinės Sveikatos Organizacijos požiūris į perdegimo sindromą yra rimtas. Mano požiūris – perdegimas, visgi, gali vykti ir santykiuose, jei jie kelia nuolatinį stresą. Video apie perdegimą – čia. Apie santykius – čia.
11:35 Trys perdegimo sritys

11:47 Fizinė:

• Nuolat juntamas nuovargis
• Padidėjusi raumenų įtampa, dažni ar nuolatiniai galvos, nugaros, raumenų skausmai
• Sutrikę mitybos ir miego įpročiai, ritmai
• Susilpnėjęs imunitetas dažnai susergama

14:21 Elgsenos:

• Atsakomybės vengimas, atidėliojimas
• Izoliacija, atsiribojimas (net ir) nuo artimų žmonių
• Padidėjęs noras svaigintis, persivalgyti, nekontroliuojamai rizikuoti
• Padidėjęs ir nekontroliuojamas irzlumas
• Įsipareigojimų nevykdymas

• Nuolat persekiojantis nesėkmės ir neadekvatumo jausmas
• Bejėgiškumas
• Motyvacijos stoka, nejuntamas pasitenkinimas pasiekus pasiekimą
• Padidėjęs cinizmas, pasibjaurėjimo kitais jausmas
• Sustiprėjęs negatyvumas

21:28 Geras (wow!) ir blogas stresas – kuo jie skiriasi?

Perdegimas yra besikartojantis blogo streso ciklas. Be pertraukų, nes pertraukos padeda pailsėti ir nebesikaupia nuovargis

26:34 Kas bus jei perdegsiu? Ilgalaikis perdegimas gresia baigtis lėtiniu nuovargiu.

30:06 Ką daryti pajutus perdegimo simptomus?

• Kuo greičiau sustoti
• Atsitraukti ir pažvelgti į situaciją iš toliau
• Kalbėti apie perdegimą su artimais ir patikimais žmonėmis
• Kreiptis profesionalų pagalbos
• Keisti prastus darbo ir poilsio įpročius geresniais

34:05 Kas padeda atsistatyti perdegus?

• Lėtesnis gyvenimas 
• Palaikymas iš artimųjų
• Prioritetų, (asmenybinių) vertybių ir nuostatų įvertinimas iš naujo

26:30 Kaip padėti sau kad nenutiktų perdegimas?

Kaip išsirinkti gerą psichologą ar psichoterapeutą? Nes... gera psichoterapija, kai kurių klientų žodžiais, yra vienas reikšmingiausių įvykių jų gyvenime. Kitų atsiliepimai priešingi – dirbo, dirbo psichoterapijoje o naudos nedavė – veltui išmestas laikas, pinigai, emocijos... Būna ir viduriukas „nu gal ir neblogai tos konsultacijos pas psichologą.“

Pasirinkti sau tinkamą psichikos sveikatos specialistą – svarbi ir nelengva užduotis. Čia pasidalinau įžvalgomis apie tai, kas, mano akimis, svarbu renkantis terapeutą sau, kriterijus, kuriais galima įsivertinti jo tinkamumą ir ką daryti, jei jūsų psichoterapija jums netinka.  Susigirdėsime ties 01:07:37!

Artėjančios epizodų temos:

• Perdegimas ir lėtinis nuovargis
• Vaikystės trauma
• ... jūsų, klausytojai, pasiūlyta tema...

00:00 Pradžia

01:52 Perspėjimas – tai mano asmeninis požiūris paremtas asmenine, kolegų ir klientų patirtimi

02:49 Apie būsimus interviu – ką reikia

05:20 Koks psichologas ar psichoterapeutas yra

07:03 Empatija – gebėjimas suprasti savo

09:57 Drąsa – gilintis į labai tamsias kliento

11:37 Kūrybingumas – gebėjimas modifikuoti

16:16 Darbo patirtis. Kuo seniau psichoterapeutas

20:55 Gyvenimo patirtis – tikėtina, kad

24:15 Išsilavinimas – ne visada krūvą diplomų ir

31:01 Talentas – gebėjimas panaudoti visa, suminėta

32:32 Tai kaip išsirinkti tą tinkamą sau

35:13 Nekontaktinis tinkamumas – aprašymai, ką jei rašo medijoje, kalba, duoda interviu, filmuojasi. Jų mintys ir požiūris.

36:37 Kontaktinis tinkamumas – konsultacija ar