Sudėtingi suaugusių vaikų ir tėvų santykiai – neretas reiškinys. Dažnai susiduriame su juo, numojame ranka ir pasakome sau – taip tiesiog yra ir nieko čia nepakeisi. Dar dažnas atvejis, kai santykiai su tėvais kinta suaugusiam vaikui pradėjus psichoterapiją. Dar galima išgirsti, kaip tūlas draugas ar kolega „buvo pas psichologą ir dėl to pradėjo nekęsti savo tėvų.“  Todėl, gali pradėti atrodyti, jog atviresnis, nuoširdesnis, sveikesnis ir dar visoks ...esnis santykis su tėvais – neįmanomas. O gal, visgi, tai tiesa?

Ieškantiems greito atsakymo – tas santykis priklauso nuo labai daug faktorių. Todėl, galima pasakyti „it depends.“ Gali būti, kad tas santykis gali tikrai pagerėti, taip pat įmanoma, kad geriausias santykis – jokio santykio apskritai. Ir, žinoma, bet koks variantas per vidurį. Apie visa tai šiame epizode. Gero klausymo ir susigirdėsime ties 01:03:47.

00:00 Pradžia
02:52 Kaltės ir atsakomybės už tėvų sukeltas psichologines traumas vaikystėje atskyrimas

08:17 Aš nenoriu bendrauti su savo tėvais, bet man „reikia.“ Kaip elgtis tokioje situacijoje?
• Mes niekam nieko neprivalome, todėl „reikia“ – netinkama formuluotė. Mes renkamės, o tada prisiimame atsakomybę už pasekmes.

12:22 Vengiame susidurti su nemaloniomis tėvų emocijomis, todėl konfliktą perkeliame vidun ir sakome „reikia“ arba „privalau.“

15:09 Manęs niekas netraumavo, bet mano santykiai su tėvais nesiklosto. Kodėl?
• Psichologinė vaikystės trauma dažniausiai yra gerokai subtilesnė, nei dauguma mano. Visi esame traumuoti, tik ne visi jas matome, ir ne visada trauma aktyviai veikia. Vaikystėje patirtas smurtas dažniausiai minimizuojamas arba racionalizuojamas, todėl tai neatrodo grėsminga, traumos dažniausiai mus veikia. Potrauminis stresas – nematomas, bet persekiojantis.

22:22 Emocinis apleistumas – apskritai sunkiai matoma psichologinė trauma, stipriai įtakojanti santykius (ir gyvenimą).

26:28 Ką aš galiu padaryti, kad mano santykiai su tėvais pagerėtų?
• Pagerinti santykį su savo „vidiniais tėvais“ – vidinių konfliktų išsisprendimas.

28:58 Santykių testas – kokius jausmus dažniausiai sukelia tėvų skambutis? Ką jaučiame prieš, per, po jo?

• Priimti, kad tai suaugusiųjų
  

43:46 Aš nenoriu psichoterapijos, nes iš ten išėjus „pradedi nekęsti savo tėvų.“ Kodėl taip nutinka? • Neapykanta reikštų, kad santykis su tėvais nėra išspręstas iki galo. Taip galima pasijausti būnant terapijoje,

Epizodas "Ką moterys privalo daryti dėl vyrų?" gimė iš vieno klausytojo paklausimo. O klausimas štai koks:

„Dažnai kalbama apie tai, ką vyrai blogai daro su moterimis ar ko nedadaro joms. Ir visur, kur tik pažiūrėsi ar paskaitysi, tai pagrindas ką ir kaip vyrai turi daryt, elgtis su moterimis. Ypač mažai kalbama ką turi daryti moteris dėl vyro, kad [ji] visa tai gautų, ar net nusipelnytų iš vyrų to, ko nori jos. Tegul pasiklauso ir moterys, ką daryti ir su vyrais.“

Atsakymas, gali būti kaip ir paprastas, telpantis į vieną sakinį, – niekas niekam nieko neturi daryti, išskyrus savanoriškus įsipareigojimus. Taškas, ir būtų temą galima uždaryti. Tačiau joje slypi ir įdomesnė dalis – kodėl taip galima galvoti ir patyti pasaulį dominuojamą moterų. Taip iri gimė šis trumpas epizodas apie santykius. Gero klausymo ir iki susigirdėjimo ties 29:47!

Kiti epizodai apie santykius – čia.

00:00 Pradžia
03:52 Ar tikrai taip, kaip sako klausimą uždavęs klausytojas? Kiek viešojoje medijoje kalbama apie tai, ką moterys turi daryti dėl vyrų?
06:22 Ar teoriškai gali būti, kad moterys reikalauja daugiau iš vyrų, nei vyrai iš moterų?
10:46 Kodėl gali susidaryti įspūdis, kad moterys uždominavusios pasaulį, o vyrai turi tik vykdyti jų nurodymus?
11:47 – kognityviniai filtrai veikiantys šio įsitikinimo kontekste
14:05 – vaikystės patirtys formuojančios požiūrį į santykius
16:35 – pirmųjų santykių patirtys perkeliamos iš vienų į kitus
18:36 Kaip turėtų būti iš tikrųjų, kad santykiai veiktų ir juose partneriai jaustųsi laimingi ir vertingi? Apie privalėjimus, privalymus ir vyro bei moters roles šeimoje.
23:15 Meilė santykiuose – kaip aš tai matau, jei vis kalbu apie susitarimus ir abipusiškumą?
27:24 Atsisveikinimas, artėjančio epizodo anonsas ir padėkos
29:47 Pabaiga

Kitas epizodas bus apie suaugusių vaikų ir jų tėvų santykius – nelengva, tačiau kai kam itin svarbi ir sunki tema. Po jo kalbėsime apie gerus psichoterapeutus ir kaip tokį išsirinkti sau, o tada apie perdegimą ir lėtiniį nuovargį gyvenime ir darbe.

P.S. Mano paminėtas Armėno Radijas – čia.

Atostogaujate? Ruošiatės atostogoms? Jau paatostogavote? Šiame trumpame epizode apžvelgsime psichologinius atostogų aspektus – kaip geriausiai pailsėti per atostogas? Atrodo, kas čia tokio – juk tiesiog ilsiesi ir tiek. Tačiau mūsų psichika poilsį pateiktą būtent taip, kaip jai tinka, virškina geriau. Psichikai patinka vientisas didelis atostogų gabalas, naujumas, aktyvumas ir erdvė naujoms idėjoms užgimti.
Nors epizodo atsiradimo metu atostogų laikas jau eina į pabaigą, ši tema lieka aktuali tol, kol dirbame darbus, ir net, jei ir nedirbame, tačiau gyvename rutinišką gyvenimą, ypač jei jame yra streso (pavyzdžiui studijuojant ar kuriant). Apskritai, gaunasi taip, kad atostogos mums reikalingos iš esmės dėl to, kad rutinos maratonas nesibaigtų perdegimu, ar dar blogiau – lėtiniu nuovargiu. Gero klausymo, tada gero poilsio ir susigirdėsime ties 30:48!

• Ką moterys privalo daryti dėl vyrų, … ir vyrai dėl moterų?
• Suaugusių vaikų ir jų tėvų santykiai
• Kas yra geras psichoterapeutas ir kaip jį išsirinkti?
• Perdegimas ir lėtinis nuovargis
• ... jūsų, mieli klausytojai, pasiūlyta tema...

00:00 Pradžia
02:20 Kodėl mums apskritai reikia ilsėtis? Perkrauti psichiką bei kūną, atrasti įžvalgų ar idėjų!
06:58 Kaip geriausiai pailsėti per atostogas?
07:43 – skirti bent 10 dienų nepertraukiamam poilsiui, dėl mūsų psichikos inertiškumo
10:25 – keliauti ar patirti kažką naujo, rutinai pertraukti
12:18 – skirti laiko sąmoningam nuobodžiavimui, savirefleksijai, įžvalgoms ir idėjoms ateiti
15:59 – aktyvus poilsis laimi prieš pasyvų poilsį
18:24 Ką daryti, jei atostogų negalime turėti?
21:05 – susimažinti darbo krūvį iki minimumo ir griežtai nusibrėžti aiškias darbo valandas
22:01 – mikro nuotykiai / kelionės
23:50 – hobis
25:59 – tikrų atostogų planavimas
26:25 Atostogauti kartu ar atskirai?
28:32 Padėkos ir anonsai
30:48 Pabaiga

P.S. Kaip visada, jūsų nuomonė apie podkastą, jo epizodus, jūsų klausimai ar aktualios temos ­– visada laukiami. Rašykite lizdas[eta]tilvikas.lt ar per socialinius tinklus. O nuo rudens  vidurio laukia daugiau naujienų, kas tai – sužinosite TL Naujienose arba Facebook‘e. Kai sako: Stay Tuned ;)

Kodėl moterys investuoja mažiau? – Šį klausimą man uždavė Kristinos Pyplienė iš Orion Securities investicinio banko. Pasako jos, tik 4% jų klienčių yra moterys. Pirmą kartą išgirdus, reikėjo pasitikslinti – keturi, nulio netrūksta? Taip ir gimė ši tema naujam epizodui, o kartu ir interviu žurnalui IQ. Visa kita – išgirsite.

Dar apie kitų epizodų temas, jos tokios:

• Kaip tinkamai ilsėtis ir atostogauti?
• Ką moterys privalo daryti dėl vyrų, … ir vyrai dėl moterų?
• Suaugusių vaikų ir jų tėvų santykiai.

Iki susigirdėjimo ties 35:40!

P.S. Nutiko gyvenimas ir šis epizodas vėluoja. Atsiprašau!

00:00 Pradžia
01:47 Epizodų anonsas
02:47 Kodėl moterys neinvestuoja – istoriniai veiksniai
06:05 Išmokto bejėgiškumo fenomenas
07:40 Informacijos trūkumas – dažniausiai minima neinvestavimo priežastis
09:32 Grupės efektas – „Jei nematau, kaip mano pažįstamos moterys investuoja, reiškia moterys neinvestuoja.“
10:34 Prieinamumo euristika – „Visi kalba, kad investavimas sudėtinga ir rizikinga veikla. Reiškia taip ir yra.“
13:12 Patvirtinimo efektas – „mano būdas tvarkytis su pinigais yra puikus, o kiti būdai turi labai daug minusų“
14:23 Juoda-balta mąstymas – „investavimui reikia didelių pinigų, arba geriau išvis neinvestuoti; o tada arba labai daug uždirbama, arba viskas prarandama.“
15:45 Orientacija į čia ir dabar, vaikai kaip investicija, žiniasklaidos įtaka
18:45 Ar tikrai vyrai masto racionaliai, o moterys remiasi vien emocijomis?
21:40 Kiek vyrai stipriau rizikuoja už moteris?
23:53 Ką daryti, kad moterys daugiau investuotų?
31:10 Kaip moterims pradėti investuoti?
34:05 Padėka ir atsisveikinimas
35:40 Pabaiga

Šiame epizode aiškinamės kaip suprasti jausmus ir emocijas. Kas jie tokie yra, kuo emocijos skiriasi (o gal nesiskiria) nuo jausmų ir koks jausmas ką reiškia. Dalinuosi savo asmenine praktika – kaip pats suprantu ir klientams aiškinu kokie jausmai ką simbolizuoja mūsų psichikoje, todėl manau, kad tai truputį vyriškas priėjimas prie emocinių klausimų – per logikos prizmę. Taip pat išsiaiškinsime kaip tinkamiau raguoti tiek į savus, tiek į svetimus jausmus. Norintiems mokslinio priėjimo prie emocijų kilmės ir emocinių teorijų analizės bei kritikos – geras resursas čia. Iki susigirdėjimo ties 50:25!

00:00 Pradžia ir TL Naujienų anonsas
04:03 Podkasto rėmimo klausimas
06:02 Kuo skiriasi emocijos, jausmai, jutimai (pojūčiai)?
11:11 Kodėl jausmus vadinti teigiamais arba neigiamai – klaidinga?
15:06 Jaučiuosi gerai / blogai / normaliai – nieko nesakantys emocijų vertinimai
16:41 Kaip auklėjimas įtakoja mūsų emocijas
19:06 Jausmų abėcėlė – pyktis, baimė, liūdesys, nerimas, džiaugsmas, apmaudas, kaltė, gėda, pavydas, smalsumas
31:48 Kaip teisingai pamatuoti jausmų stiprumą
35:44 Kaip valdyti savo emocijas – įsivardinti jausmą, nustatyti jo stiprumą, išsiaiškinti priežastį, nustatyti ar priežastis atitinka realybę, paklausti savęs – ką galiu padaryti situacijai pagerinti. Jei galiu – daryti, jei negaliu – leisti jausmui praeiti
40:56 Kai jausmais reaguojame į praeities įvykius
42:38 Kaip tvarkytis su kitų žmonių emocijomis – neprisiimti atsakomybės už jausmus, atspindėti žmogui jo jausmus, paklausti ar galime padėti, nedaryti reagavimo klaidų (raminimo, siūlyti sprendimą, kritikuoti, intelektualizuoti ir / ar psichologizuoti, kaltinti ar smerkti, ignoruoti)
46:37 Kodėl nesame atsakingi už kitų žmonių jausmus?
48:56 Padėka ir atsisveikinimas

• Pyktis – reakcija į neteisybę
• Baimė – reakcija į grėsmę
• Nerimas – reakcija į nežinomybę ir nesuvokiamą grėsmę
• Liūdesys – reakcija į praradimą
• Džiaugsmas – reakciją į gyvenimo pagerėjimą ir malonius stimulus
• Apmaudas – reakcija į nepatenkintus lūkesčius
• Kaltė – reakciją į mūsų neteisingą elgesį ar kitiems padarytą žalą
• Gėda – reakcija į nepriimtiną elgesį
• Pavydas – reakcija į savo nelygybę su kitais, grėsme mums vertingiems daiktams / žmonėms arba statusui
• Smalsumas – reakcija į pažįstant save, pasaulį ir kitus žmones, tikintis pozityvių pasekmių

Didžioji dalis to, ką galvojame – 97% tavo minčių yra niekalas. (Beje, mano, – taip pat). Niekur nevedančios, negatyvios, besikartojančios nesąmonės. Kodėl? Atsakymas šiame podkasto epizode.

2005 m. JAV Nacionalinis mokslo fondas paskelbė straipsnį, kuriame apibendrinami žmogaus minčių tyrimai. Nustatyta, kad vidutinis žmogus per dieną turi apie 12 000–60 000 minčių. Iš šių tūkstančių minčių 80% buvo neigiamos, o 95% buvo lygiai tokios pat pasikartojančios mintys.
Taigi, viena iš proto tendencijų yra sutelkti dėmesį į neigiamą ir „vėl ir vėl groti tą pačia dainą“.

Dar vienas įdomus, Leahy, 2005 m., Kornelio universiteto tyrimas, kuriame mokslininkai nustatė, kad:

Iš čia išvada, kad 97% mūsų minčių yra nepagrįstos ir atsiranda dėl besikartrojančio pesimistinio suvokimo.

Kokios mintys yra naudingos?

Gyvenimas yra nesibaigianti problemų virtinė. Vienos problemos sprendimas sukuria kitas problemas, su kuriomis mes: galime tvarkytis ir jas spręsti, o mūsų sprendimai sukuria naujas problemas. Tad gyvenime galime:

A. Nieko nedaryti ir susitaikyti, kad nesprendžiamos problemos kels (arba ne) kitas problemas;
B. Spręsti jas, ir susidurti su naujomis problemomis.

Tik spręsdami problemas, mes įgaliname save pasirinkti, kokias problemas mes spręsime vėliau. Taigi, naudingos tik tos mintys, kurios iš tikro siejasi su problemų sprendimu. Arba mokymusi ir žiniomis, kaip problemas spręsti efektyviau. Iki susigirdėjimo ties 38:16!

00:00 Pradžia
02:29 97% minčių yra niekalas – ką sako tyrimai?
06:29 Neigiamo cikliško mąstymo pavyzdys (darbas ir santykiai)
09:56 Naudingos mintys
10:14 Gyvenimas, – tai nesibaigianti problemų virtinė... Kaip vienų problemų sprendimas sukuria naujas problemas
13:37 Pavyzdys – podkastas, kokias problemas jis išsprendžia ir kokias sukuria
15:05 Dvi išeitys – spręsti problemas, arba jų nespręsti, o tai sukuria savas problemas
17:24 Kokios mintys mus yra naudingos – skirtos problemoms spręsti (tik spręsdami problemas, mes įgaliname save pasirinkti, kokias problemas mes spręsime vėliau) bei žinioms kaupti (daugiau žinodami mes efektyviau sprendžiame problemas), tai – mokymasis
24:12 Kai įsimaišo emocijos – kaip emocijos iškreipia mąstymą ir sustiprina mąstymo klaidas
27:31 Truputį apie pozityvaus mąstymo treniruotę ir psichikos adaptaciją prie pasikeitusių aplinkybių
29:10 Ką su visu tuo (emocijomis ir mintimis) daryti? – Priimti, pasveikinti ir paleisti. Padėti gali rašymas, įsisąmoninimas ir meditacija
34:40 Padėkos ir anonsai
38:16 Pabaiga

Kitas epizodas bus labiau subalansuotas vyrams, bet tiks ir moterims – apie emocijas logiškai ir suprantamai, taip kad būtų galima paaiškinti, ne vien jausti.

O taip pat naujiena – naujienlaiškis. Stay tuned!

Kartais taip būna… mesteli pažadą, o po to klausi savęs: kaip atleisti sau? Kad pasižadėjau ir įsivėliau į tokią kebeknę, kurios nenorėjau? Kaip nustoti pykti ant savęs už lengvai mestą pažadą?

Panašiai buvo su šia tema – „O taip, aš galėsiu pakalbėti tai, kaip atleisti!“ Kuriant šį epizodą, galvojant apie pačią atleidimo koncepciją – iš pradžių viskas atrodė gana paprasta. Po to gimė minčių painus kratinys, galiausiai išsikristalizavo jos ir nugulė į šio epizodo žodžius.

Bandžiau atsakyti esminius klausimus: kas yra atleidimas? Kas yra žala, už kurią atleidžiame? kaip atleisti sau, bei kaip atleisti kitiems? Šis epizodas gavosi mano paties interviu su savimi. Klausimai ir aptartos temos, kaip visada, – žemiau. Ir, kadangi, kai kuriems klausytojams, mano akimis, ši tema gali sukelti daugiau klausimų (ir emocijų), nei pateikti atsakymų, tai lauksiu jų, tiek asmeniškai, tiek visoje socialinėje medijoje (Facebook ir Instagram). Pasimatysime ties 47:16!

00:00 Pradžia
02:14 Kas yra atleidimas – sąvoka
04:23 Kas yra žala, už kurią atleidžiame? Materialinė, fizinė ir moralinė žala
10:15 Kada mes galime arba turime atleisti?
14:32 Padarius žalą, kaip galime siekti atleidimo? Keturi lygiai atleidimo link.
17:25 Kada mes privalome ar turime atleisti kitam žmogui?
18:31 Atleidimas sau ir kitam – kuo jie skiriasi?
20:44 Kaip suprasti, kad man atleido?
25:04 Ar teisingas pasakymas „pamiršk ir atleisk?“ Greitas atsakymas – NE.
29:38 Atsiprašymas ir žalos atlyginimas, ar tai tas pats, ar kažkas kito?
33:30 Ar privalome atleisti, jei mūsų atsiprašo (tinkamai)? (Ne, mes niekam nieko neprivalome – nuoroda į minėtą video.)
36:36 Kada galime atleisti sau, kai patys esame padarę kažką bloga?
40:15 Nuolatinis, patologinis kaltės jausmas – kas tai?
44:55 Atsisveikinimas ir padėkos. Like ir share, jei manote, kad buvo naudinga!

Beje, anonso šiame epizode nebuvo, bet greičiausiai iš ankstesnių epizodų žinote, kad mūsų laukia jausmų temos. Apie juos ir kalbėsime ateinančiose laidose. O taip pat – jei turite temą patys – siūlykite, būsiu jums nuoširdžiai dėkingas.

P.S. Visą seriją epizodų apie santykius galite rasti čia: Santykiai.

Pasakysiu jums atvirai, – jaučiuosi kaip po maratono... Tik nė bėgti teko, o kalbėti apie porų santykius. Vėl, ir vėl ir vėl, visokiais aspektais ir kryptimis. Tad šis epizodas gavosi kaip paskutinis maratono penktadalis... Apie ką jis? Pradėsime nuo skyrybų temos. Kas tos skyrybos (dauguma jas esame patyrę vienokias ar kitokias) ir kaip jose išbūti, kaip mes reaguojame į skyrybas ir kaip į jas reaguoja vaikai. Prieš pat skyrybas poros kartais griebiasi to paskutinio šiaudo – poros psichoterapijos. Kas yra poros psichoterapija, mano akimis, ir kas ji nėra (kas neveikia) taip pat čia aptarta. Na, ir liko paskutiniai kilometrai – laimingi santykiai. Gal geriau sakyti tvarūs santykiai? Žodžiu, apie sveikus santykius ir kaip juos puoselėti, irgi išgirsite. Norite greito atsakymo, neklausydami iki galo? Paprastas jis – ištikimai likti savimi ir ištikimai apsispręsti būti santykiuose. Tačiau, geriau paklausykite. Iki susigirdėjimo ties 51:50!

Ankstesni epizodai apie porų santykius:

• Porų santykiai – istorinė perspektyva ir traukos magnetai  
• Poros suderinamumo piramidė ir atsakomybė už santykius
• Vaikų įtaka porai ir meilės trikampiai
• Efektyvus konfliktų sprendimo būdas poroje
  

01:42 Trumpas priminimas apie būdą spręsti konfliktus
04:00 Skyrybos, ar tai vien tamsus negatyvas?
05:00 Išsiskyrimo sielvartas
07:30 Skyrybos ir vaikai
09:11 Kai tėvai nesiskiria tik dėl vaikų
11:00 Išsiskyrėme ir likome draugais – ar tai įmanoma?
14:00 Išsiskyrimo sielvartas – tai normalu
16:58 Kaip santykių problemas pernešame į naujai kuriamus santykius
20:04 Skyrybos ir vaiko pasaulis skylantis pusiau
23:51 Porų psichoterapija – paskutinė stotelė prieš skyrybas?
26:25 Kas porų psichoterapijoje vyksta?
27:22 Disfunkcinė porų komunikacija ir negatyvumo stabdymas
29:55 Konfliktų sprendimo įgūdžiai, emocinio ryšio kūrimas
31:38 Kas porų terapijoje neveikia
37:00 Kaip būti sėkminga / laiminga pora?
41:40 Kaip mūsų iliuzijos iškreipia santykio ir vienas kito matymą
44:59 Apie meilės jausmą
50:23 Padėkos ir anonsas

Kitame epizode pabandysiu aptarti tokį (ir man pačiam) sudėtingą dalyką (konceptą), kaip atleidimas. Atleidimas sau ir atleidimas kitiems. Kas yra atleidimas ir kas jis nėra… Žinoma, žvelgsime labiau iš psichologinės ir kažkiek iš filosofinės perspektyvos.

Ir kaip visad – turite klausimų ar komentarų – klauskite!

Trečiame epizode kalbėjau apie poros santykių piramidę. Iš to išsirutuliojo klausimų apie vertybes apskritai. Kas tai yra ir kam jos reikalingos. Taip ir gimė šis ekstra epizodas apie vertybes. Tiksliau, – kas yra asmenybinių vertybių žemėlapis. Ir jei jau žemėlapį turime, tai ir kompaso reikia. O kompasą irgi turime visi, tai yra mūsų jausmai, rodantys, kada nukrypstame nuo savo vertybių ir nukeliaujame į klampią … neigiamų vertybių pelkę? Taip! Neigiamas vertybes irgi galime turėti ir jos vadinasi ydomis. Apie jas irgi pakalbėsime. Ar bus dar kas gero? O… kas čia per klausimas. Žiūrint kokios jūsų asmenybinės vertybės, šis epizodas gali būti gabalas aukso, gali būti visiškas gabalas šūdo. Taip jau yra, nes priklausomai nuo mūsų vertybių ir vertiname tai, su kuo susiduriame.

Mano paties požiūriu šitas epizodas nėra išbaigtas ir neskamba kaip eksperto pateiktas komentaras… Labai daug galvojau apie tai, ką pasakoti, nes kiekviena detalė, kurią dėjau į vieną visumą, už savęs traukia daugiau klausimų, nei atsakymų į juos. Per tą klausimų – atsakymų žaidimą atsirado ir tas asmenybinių vertybinių žemėlapis.

Pamenate tą kelionę pirmame epizode? Tai čia aš tikrai jaučiausi pakeliavęs ir keliukais, ir klystkeliais. Gero klausymo, susitiksime anapus 53:56 ;)

00:55 Kai jaučiamės ne savo vietoje, ne savo laiku, ne su tais žmonėmis
02:08 Asmenybinės vertybės – trumpai
03:40 Asmenybinių vertybinių žemėlapis
05:14 Kai į vertybes nekreipiame dėmesio ir tiesiog gyvename kaip gaunasi
08:57 Kas yra asmenybinės vertybės?
09:08 Kodėl asmenybinės vertybės negali būti daiktai, žmonės ar reiškiniai?
13:09 Teigiamos ir neigiamos vertybės – dorybės ir ydos
14:20 Psichoemocinis kompasas
16:31 Truputį apie emocijų reikšmes
19:48 Menamos ir geidžiamos vertybės
23:28 Asmenybinės, tarpasmeninės ir gyvenimo vertybės
29:00 Kokia nauda iš tų žemėlapių ir kompasų?!
35:15 Perspėjimas: aš nenurodinėju kaip jums gyventi…
37:05 Ką daryti su vertybių žemėlapiu ir psichoemociniu kompasu?
38:29 Vertybių konfliktai, primestos ir paslėptos vertybės
43:10 Ką daryti su vertybiniu konfliktu? Priėmimas, konfliktas, kompromisas ir pokytis.
46:18 Kodėl keistis yra sunku?
48:44 Asmenybinių vertybių žemėlapio susidarymas
51:54 Padėkos ir atsisveikinimas, anonsas

Mūsų, mūsų bendroje kelionėje toliau (kitame epizode), laukia konfliktai ir universalus jų sprendimo algoritmas, bei susijusi tema – asmenybės ribos poroje. Kaip visada, – ketvirtadienį. (Patreon‘ams – kai tik epizodas išeina).

Tilviko Lizdas taip pat prieinamas per Spotify, Apple Podcasts, Google Podcasts, Stitcher.