2006 m. Europoje įsteigta nevyriausybinė organizacija „Access Info Europe“ siekia kurti pilietinės Europos visuomenės tinklą, kuris gintų žmonių teisę į informaciją ir skatintų ją praktikuoti. Ne visada tai pavyksta. „Access Info Europe“ 2007 m. kreipėsi į Ispanijos Teisingumo ministeriją prašydama informacijos, kas padaryta įgyvendinant Jungtinių Tautų Konvenciją prieš korupciją bei Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Kyšininkavimo prevencijos konvenciją. Atsakymo nebuvo. 2012 m. Ispanijos Aukščiausiais teismas nusprendė, kad organizacijos teisė į informacija nepažeista ir kad „Access Info Europe“ turi sumokėti 3000 EUR Ispanijos vyriausybei.

Jamesas Madisonas, ketvirtasis JAV prezidentas ir vienas iš JAV Konstitucijos autorių, 1822 m. teigė, kad kai valdžia neteikia informacijos visuomenei apie savo veiklą, tai jau farso arba tragedijos prologas, o gal ir abiejų: „Visuomenė, kuri nori save valdyti, turi apsiginkluoti galia, kurią suteikia žinojimas“.

Remiantis šiuo principu, moderniose demokratinėse valstybėse piliečių teisė žinoti pripažįstama kaip viena iš pamatinių žmogaus teisių ir pilietinių laisvių. Ją garantuoja įstatymai. Skirtingose ES šalyse įstatymai, reguliuojantys visuomenės prieigą prie informacijos ir dokumentų, formuluojami skirtingai, skiriasi ir piliečių aktyvumas. Kaip teisė į informacija keičia Lietuvos ir Europos politinę kultūrą?