Atsidavęs krikščionis, dėl Dievo – ateistas. Čia nėra prieštaravimo, jei kalbama apie italų filosofą Gianni Vattimo. Į klausimą „ar tu tiki?“ XX a. pabaigoje filosofas rado atsakymą – „tikiu, kad tikiu“. Kritiškas religinėms institucijoms, sekuliarizaciją siejantis su giliu religingumu, aktyvus politikas ir kultūros komentatorius G. Vattimo buvo vienas garbingiausių Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „Nihilizmas ir vaizduotė“ svečių.

„Tai Jūs – nihilistė?“ – tokį klausimą viena konferencijos rengėjų Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro vadovė, monografijos „Nihilizmas ir Vakarų filosofija“ (2007) autorė profesorė Rita Šerpytytė girdėjo ne kartą. Filosofinę nihilizmo problematiką tyrinėjančios mokslininkės žodžiais, greta G. Vattimo nihilizmo yra ir kitų, skirtinguose amžiuose skirtingi mąstytojai tuo pačiu vardu vadina skirtingus dalykus, tačiau galima pamatyti tai, kas juos vienija: „Visų tų nihilizmų pamatas yra mūsų vakarietiškas mentalitetas, vakarietiška mąstymo kultūra, kurioje yra galimybė šalia Būties matyti, kaip [Martinas] Heideggeris sakytų, tą neperžengiamą šešėlį. Atsakydamas į klausimą, ar galima įveikti nihilizmą, M. Heidegeris sakė - o jūs pabandėte kada nors peržengti savo šešėlį, jums tai pavyko? Taip yra ir su nihilizmu“.