Europa po Reformacijos – religinių konfliktų ir smurto laukas. O XVII a. pradžios Vilnius stebino keliautojus įvairove ir darna, kaimynystės papročiais, netikėtomis vestuvėmis, krikštynomis ir testamentais, bendromis gildijomis ir miesto valdymu. Čia gyveno penkių konfesijų krikščionys, žydai ir musulmonai, o kalbų buvo daugiau, nei tikėjimų. Stebisi ir istorikai. „Mano kolegos būna šokiruoti sužinoję, kad kviesti krikštatėviais ne katalikus Vilniuje buvo gana įprasta“, – sako knygos apie XVII a. vilniečių gyvenimą autorius, JAV Berklio universiteto profesorius Davidas Frickas. Antroje laidos dalyje – pažintis su aktyviste Sarah Kristine Johansen iš Europos pagalbos ir plėtros nevyriausybinių organizacijų konfederacijos CONCORD. Esate girdėję posakį – žmogui reikia duoti ne žuvį, o meškerę. S. K. Johansen požiūriu, kartais to neužtenka. „O ką, jei Europos įmonės jau išgaudė visas žuvis aplink? Tokiu atveju jokia meškerė nepadės“.