Kas yra Europa – jėgų pusiausvyra, palaikoma diplomatų pastangomis, ekonominė sąjunga, bendra dvasinė tėvynė, ideali žmonių bendrija, o gal tokia pažangi ir futuristinė organizacija, kad jos piliečiai dar iki galo nesupranta, ką sukūrė? Lenkijos ir Europos istorikas ir filosofas profesorius Krzysztofas Pomianas sako kadaise netikėjęs, kad sulauks dienos, kai kariavusios šalys ne tik nejaus viena kitai priešiškumo, bet net rašys bendrus istorijos vadovėlius. Tačiau Europos susivienijimas, profesoriaus teigimu, dar be laimingos pabaigos, o europiečio tapatybė – istorinis ir kultūrinis faktas, bet politiškai ne visada suvokiamas.

Ar mokslinis požiūris į pasaulį ir kritinis mąstymas – europietiškos tapatybės dalis? Ką tai reiškia kasdieniame žmogaus gyvenime? „Nepasitikėti niekuo. Net savimi“, – sako VGTU bioinžineriją studijuojantis Gediminas Drabavičius, vienas iš tarpdisciplininio tyrimų projekto „Mokslo pieva“ dalyvių. „Jeigu galvoju, kad ką nors tikrai žinau, padarau eksperimentą, ar iš tikrųjų tai žinau. Kelis kartus. Pusę dalykų, kuriuos atsimenu, atsimenu neteisingai. Nustebtumėt, kad jūs taip pat“.