Kam visuomenei kalėjimai? Kad nusižengę jos nariai būtų izoliuoti, nubausti ir pasitaisytų? „Kalėjimas veikia kaip aukštoji nusikaltimų mokykla“, – sako laidos klausytojas Robertas, šiuo metu atliekantis bausmę įkalinimo įstaigoje. Jam pritartų ne tik daugybė žmonių, patyrusių, kas yra kalėjimas, bet ir daugelis kriminologų – mokslininkų, tyrinėjančių nusikalstamumą, jo priežastis, pasekmes ir galimą prevenciją. Kalėjimai mums sukelia iliuzija, jog nusikalstamumo problema sprendžiama, nors laisvės atėmimas labiau primena laikiną atsikratymą žmonėmis. „Jei būtų kalėjimas Mėnulyje, mes ten siųstume nuteistuosius, kaip Anglija siuntė juos į Australiją“, - sako VU Filosofijos fakulteto profesorius kriminologas Aleksandras Dobryninas, į Lietuvą pakvietęs vieną įdomiausių šių dienų kriminologų Draganą Milovanovicių iš Šiaurės Rytų Ilinojaus universiteto (JAV). Šiemet išleista naujausia D.Milovanoviciaus monografija „Kvantinė holografinė kriminologija“ ( „Quantum Holographic Criminology: Paradigm Shift in Criminology, Law, and Transformative Justice“, Carolina Academic Press, 2014). Prof. D.Milovanovicius siūlo radikalų filosofinį posūkį kriminologijoje. Jis ragina atsisakyti Niutono fizika paremto klasikinio materialistinio pasaulėvaizdžio ir suvokti viską kaip procesą ir informaciją.