II Pasaulinio karo temą mokyklų vadovėliuose analizavę istorikai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Čekijos ir Rusijos leidžia giliau pažvelgti į kolektyvinę atmintį ir jos perteikimo naujoms kartoms mechanizmus.

Viena parodos iniciatorių ir organizatorių Kristina Smolijaninovaitė iš Europos Sąjungos-Rusijos pilietinės visuomenės forumo sako, jog net tokia regis klausimų nekelianti tema kaip Holokaustas nušviečiama skirtingai – Rusijoje vis dar kalbama ne apie žydų, o apie „tarybinių piliečių“ žudynes, Vokietijoje tai centrinė tema, kuriai istorijos vadovėliuose skiriama daug dėmesio, Lietuvoje smulkiai nedetalizuojamas vietinės valdžios ir vietos žmonių dalyvavimas, o Čekijoje Holokaustas pristatomas kaip buvęs „ten, Rytų Europoje“, bet ne Čekijoje. Net karo pradžia ir pabaiga skirtinguose vadovėliuose gali būti nurodoma skirtingai.

Istoriko iš Rusijoje veikiančios nevyriausybinės istorinės atminties organizacijos „Tarptautinis Memorialas“ Nikitos Lomakino teigimu, Rusijoje paroda sukėlė didelį susidomėjimą – atidarymą nepalankiai nušvietęs valstybinis televizijos kanalas padarė reklamą. „Po reportažo skambino pasipiktinę mokytojai, važiavo parodos pažiūrėti su moksleiviais net iš Pamaskvės, porą valandų traukiniu. Žmonės jau yra įgavę imunitetą propagandai“.