Kodėl didelė dalis žmonių Lietuvoje, remiantis tarptautiniais tyrimais, nesijaučia galintys laisvai daryti pasirinkimus savo gyvenime?

„Tai gali būti susiję ir su žemomis pajamomis, socialine padėtimi, mobilumo trūkumu, bet gali būti ir kultūriniai dalykai – galbūt ne visada jaučiamės laisvi nuo vertinimų. Vis dar paplitę, kad jeigu žmogus nori pasirinkti kitokį gyvenimo būdą ar saviraišką, jam reikės atmušti labai daug kritikos“, sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto Advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė.

Teisė susirinkti ir protestuoti Lietuvoje užtikrinta įstatymais, tačiau prie restorano „Casa Della Pasta“ dėl neišmokėto atlyginimo ir trukdymo burtis į profsąjungą protestavę kauniečiai nubausti 370 eurų bauda be teisės apskųsti sprendimą. Tai ne pirmas teismo procesas Kaune, kurio metu piliečiai turi gintis nuo kaltinimų ir įrodinėti savo teisę reikšti nuomonę protestais. M. Adutavičiūtės teigimu, Susirinkimų įstatymas ir buvo tobulinamas būtent tam, kad tokių atvejų nepasitaikytų, ir žmonėms nereikėtų prašyti leidimų protestuoti: „Tvarka iš vadinamosios leidiminės į pareikštinę pakeista 2014 m. ir įtvirtinta Susirinkimų įstatyme, kuris yra labai liberalus. (...) Gal čia matome platesnę institucijų požiūrio problemą, matome dar daug autokratinio mentaliteto institucijose ir struktūrose, kurios turėtų užtikrinti visuomenės saugumą“.