Dėl padidintų naftos dujų akcizo valdančiuosius peikiančiam degalinių tinklui „Jozita“ aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo algalapiuose nurodyti, kad nuo sausio dėl valdančiųjų sprendimo sumažinti mokesčių naštą kyla įmonės darbuotojų atlyginimai. Mokesčių inspekcija sako, kad kvituose verslas gali nurodyti bet ką. Ką norėtumėte matyti kvituose – politiką, mokesčių dydžius, kvietimus aukoti, palinkėjimus, o gal eilėraščius?

„Viena ranka kviečia, o kita – baudžia“, – taip kaunietis Robertas vertina sostinės pareigūnų darbą, kai šie per Vilniaus šviesų festivalį nutempė Roberto ne vietoje pastatytą automobilį. Ar tikrai Vilniaus pareigūnai per masinius renginius turėtų nutempti netinkamoje vietoje pastatytus automobilius?

Moksleivė, su kuria suderinti interviu ne ką lengviau nei su prezidentu, premjeru ar ministru. Tokia yra 17-metė moksleivė iš Vilniaus Kamilė Šatkauskaitė, kuri jau vairuoja automobilį ir motociklą, groja, dainuoja, šoka, jau turi įvairios darbo patirties, su didele meile kepa tortus, gamina desertus.

Ved. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Aiste Pilkiene. Ji - kardiologijos gydytoja rezidentė, grįžusi iš Šveicarijos. Pokalbis apie motinystės patirtis ir medikės darbo įspūdžius.

Naujas radijo spektaklis pagal Andri Magnason knygą „Apie laiką ir vandenį". Spektaklis kalba ekologijos, klimato krizės temomis.

Diskusija apie mirties bausmę. Tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, įvykdytų mirties bausmių išaugo daugiau kaip 50 proc. Praėjusią savaitę mirties bausmė azoto dujomis įvykdyta ir Jungtinėse Valstijose.

Pasakojimas apie šuniukų jogą. I

Ved. Urtė Korsakovaitė

Rubrika „Išskirtinės asmenybės“. Jungtinėse Valstijose daugiau nei tris dešimtmečius gyvenantis menininkas iš Lietuvos Ray Bartkus Vilniuje pristatė naują savo instaliaciją „Begalybė“. Išskirtiniais darbais garsėjantis autorius ir šį kartą rinkosi neįprastas medžiagas savo kūriniui. Instaliacijos ašis – vinys, kurių „Begalybei“ prireikė per 100 kilogramų.

Naujas verslo centras sostinės centre sukėlė audrą socialiniuose tinkluose. Nors statybos darbai dar tik pradedami, žmonės ėmė piktintis anot jų prasta statinio architektūra. Kas yra gera architektūra? Ir kada į gyventojų pastabas atsižvelgiama?

Kur riba tarp reiškiamos nuomonės ir atviro tyčiojimosi? Savaitgalį praūžę muzikiniai apdovanojimai M.A.M.A. į Kauno „Žalgirio“ areną sutraukė būrį garsių šalies žmonių. Naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose pasklidusios ant raudonojo kilimo pozuojančių įžymybių nuotraukos netruko sulaukti komentarų. Dalį jų kai kurie ekspertai vadina užgauliomis ir žeminančiomis patyčiomis. Ar tokia žinomumo kaina?

Rūta Kanapeckienė su vyru Zarasų rajone puoselėja gyvulininkystės ūkį. Kineziterapeute Utenoje dirbusi moteris pasakoja, kaip susiklostė gyvenimas, kad su šeima persikėlė į kaimą. Dabar šį sprendimą Rūta vertina teigiamai, bet sutinka, kad jauniems žmonėms ūkininkauti nėra lengva.

Auksinio proto atranka

Ved. Darius Matas

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai ką reiškia „žalia“ komunikacijos agentūra? Kaip tvarumo reikalavimus pritaikyti ne gamybos, o paslaugų srityje? Komunikacijos industrijos asociacija parengė komunikacijos paslaugų įmonių Tvarumo standartą. Kaip tas standartas bus įgyvendinamas praktikoje?

Mūsų šalyje gyvena per 500 rūšių vorų, ką apie juos turėtume žinoti? Pokalbis su pirmos tokios knygos lietuvių kalba „Pažinkime Lietuvos vorus“ vienu autorių Gintautu Steibliu.

Į LRT girdi kreipėsi Mantas ir sako, kad Vilniaus miesto savivaldybės mokestis už šiukšlių išvežimą visiškai neskatina miestiečių rūšiuoti. Taip pat į mus kreipiasi klausytojai su klausimais dėl maisto atliekų rūšiavimo. Į klausytojų klausimus atsako Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.

Devintą kartą išdalyti Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis Feniksas“, skirti kultūros kūrėjams ir puoselėtojams. Kokį vaidmenį šiandien atlieka kultūros centrai?

Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su geriausios disertacijos autoriumi Donatu Kriaučiūnu, kuris analizuoja, kaip biodujų naudojimas varikliuose gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.

Tūkstančiai protestuojančių ūkininkų traktorių Vilniuje pritraukė ne tik politikų, bet ir visuomenės dėmesį. Kiek Lietuvos protestai tampa kūrybiški? Ar tai padeda lengviau pasiekti savo tikslus?

Beveik pusė milijono transporto priemonių popieriuje egzistuoja, bet eisme nedalyvauja: kas slypi už šio skaičiaus? Seni, techniškai netvarkingi, nebevažiuojantys ir likimo valiai palikti automobiliai sukelia kur kas daugiau problemų nei tik užimtos stovėjimo vietos ir aplinkos tarša. Aplinkos apsaugos instituto atlikta analizė rodo, kad neegzistuojant realiai atsakomybei už atitarnavusius automobilius, Lietuvoje susidaro sąlygos nelegaliam jų ardymui, o tai lemia šešėlinę ekonomiką ir dar didesnę aplinkos taršą.

Reportažas iš edukacinio Žibutės pievų ūkio Ukmergės rajone.

Valdantieji toliau ieško būdų, kaip sušvelninti alkoholio prekybą – Seimo pavasario sesijoje ketina siūlyti sekmadieniais alkoholiu leisti prekiauti ne iki 15 val., o iki 20 val., toliau svarstys siūlymą leisti Rugsėjo 1-ąją parduotuvėse prekiauti alkoholiu, jei ši diena išpuola savaitgalį. Taigi reikia ar ne šiek tiek atlaisvinti alkoholio prekybą? Diskutuoja Seimo narys Andrius Bagdonas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Štelemėkas.

Jau beveik mėnuo, kai aplinkosaugininkai gali nubausti vairuotoją ir panaikinti techninę apžiūrą, jei automobilis į aplinką išmeta daugiau teršalų nei leistina. Į LRT girdi kreipęsis panevėžietis tokia tvarka piktinasi. Ar reikėtų švelninti taršaus automobilio atsakomybę – pirmiausia tik įspėti ir nebausti vairuotojo ir nenaikinti mašinos techninės apžiūros? Apie tai – eismo rubrikoje.

Vienas iš Vilniuje protestavusių ūkininkų reikalavimų – nedelsiant spręsti pieno krizę, mat kartais pieno supirkimo kainos netgi mažesnės nei savikaina. Bet dalis pieno ūkių atstovų ir ekspertų sako, kad Lietuvoje pieno krizės išvis nėra, o pieno supirkimo kaina – labai gera. Taigi ar Lietuvoje apskritai yra pieno krizė?

Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „4 milijonai“ - emigracijoje gausų patirties bagažą užsienio gydymo įstaigose sukaupęs ir į Lietuvą grįžęs Klaipėdos universiteto ligoninės Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovas Linas Rovas.

Kaskart nutirpus sniegui, šalies keliuose atsiveria eismo dalyviams pavojų keliančios duobės. Ar vairuotojas, apgadinęs savo automobilį po žiemos atsivėrusioje duobėje, gali tikėtis sulaukti kompensacijos už patirtą žalą?

Lietuvoje populiarėja nauja fizinio aktyvumo rūšis. Futbolas vaikštant – tai tokia futbolo atmaina, kuri skirta vyresni amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems. Pernai surengtas ir futbolo vaikštant turnyras, sutraukęs dvylika komandų iš įvairiausių Lietuvos miestų.

Ved. Paulius Selezniovas

Iškirtinės asmenybės rubrikoje apie lenktynininką, inžinierių, „Scuderia Ferrari“ kompanijos įkūrėją Enzo Ferrari. Apie jį pasakoja „Auto muziejaus“ direktorius Povilas Eitutis

Kaip reikėtų ugdyti pabėgėlių vaikus? Atliktas tyrimas atskleidė, kad mokytojai, dirbantys su tokiais vaikais, jaučiasi palikti be pagalbos, vieniši ir perdegę. Diskusijoje dalyvauja Helsinkio privataus tarptautinio darželių tinklo generalinė direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos švietimo valdybos magistrė Simona Lunina, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos doc.dr VaIda Jurgilė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų direktorė Jolanta Navickaitė.

Kaip Vilnius atšventė 700-ąjį gimtadienį? Apie tai pokalbis su Strateginių projektų skyriaus vadove, šiuo metu laikinai einančia „Go Vilnius“ direktorės pareigas, Lina Šetikiene.

Vilniaus muziejus pristato parodą „Kaupti. Saugoti. Atskleisti. Muziejaus detektyvas“, kurioje eksponatai yra tarsi įkalčiai, padedantys rekonstruoti vilniečių ir paties miesto istoriją. Apie parodą pasakoja vienas parodos kuratorių Povilas Andrius Stepavičius.

Apleisti pastatai Kudirkos Naumiesčio centre parapijos kanauninko Donato Jasulaičio iniciatyva suremontuoti ir sujungti į kompleksą. Čia veikia globos namai, labdaros valgykla. Duris atvėrė ir sveikatinimo centras. Reabilitacijos paslaugos teikiamos ne tik globos namų senoliams, bet viso miestelio gyventojams. Netrukus čia veiks ir sporto salė su išmaniaisiais treniruokliais, bus teikiamos ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos. Apie tai Kristinos Toleikienės reportažas.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai, koks turėtų būti švietimas apie klimato kaitą? Šia tema diskutuoja Žinių ekonomikos forumo komunikacijos specialistė Dominyka Goldbergaitė ir Vilniaus Senvagės gimnazijos gamtos mokslų ir ekologijos mokytoja Kornelija Buivydaitė.

Pokalbis su Emilija Gelažninkiene – pirmąja moterimi pilote iš Lietuvos, važiavusia Dakaro ralyje. Ir ne tik važiavusia, bet ir sėkmingai finišavusia – jos ir šturmano Arūno Gelažninko bagis užėmė 9 vietą bendroje įskaitoje.

Kur šiais metais keliauti Lietuvoje? Apie tai pasakoja Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros Všį „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo projektų vadovė, vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.

Kaip rasti bendrą kalbą su paaugliu? Svarsto Paauglystės instituto vadovas Gražvydas Pavalkis ir patirtinio mokymosi vadovė, supervizorė Justina Babušytė.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslo rubrikoje apie tai, kaip Lietuvoje saugomos ir kaip sekasi apsaugoti elektronines knygas?

Metų pradžioje prasideda metiniai pokalbiai darbuose. Kiek jie reikalingi, o gal tai jau atgyvena? Kaip jiems pasiruošti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui?

Nacionalinio kraujo centro duomenys rodo, kad Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė ir toliau populiarėja – vis daugiau mūsų šalies gyventojų tampa naujais kraujo donorais, o taip pat ir aukoja savo kraują jau ne pirmą kartą. Pernai atlikta maždaug 4 proc. daugiau donacijų, nei 2022 m., o taip pat pirmakarčių donorų sulaukta 7 proc. daugiau. Praėjusiais metais surinktas ir rekordinis po pandemijos kraujo kiekis - daugiau nei 32 tūkst. litrų.

Nors dažnai dabar kalbama apie tradicinio kaimo nykimą, ūkių mažėjimą, bet jauno žmogaus istorija, kai mirus tėčiui, teko imtis atsakomybės ir tęsti giminėje įprastą žemdirbystę, nuteikia optimistiškai. Trisdešimtmetis Laurynas Krickas iš Švenčionių rajono Adutiškio apylinkių, baigęs VGTU svajojo apie mokslinį darbą, bet prieš ketverius metus staiga mirus tėčiui- žinomam apylinkių ūkininkui Juozui Krickui, teko imti 400 ha augalininkystės ūkio vairą. Beje, tose vietose ūkininkavo ir Lauryno senelis, giminėje buvo ūkininkų ir tarpukariu.