Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai, koks turėtų būti švietimas apie klimato kaitą? Šia tema diskutuoja Žinių ekonomikos forumo komunikacijos specialistė Dominyka Goldbergaitė ir Vilniaus Senvagės gimnazijos gamtos mokslų ir ekologijos mokytoja Kornelija Buivydaitė.

Pokalbis su Emilija Gelažninkiene – pirmąja moterimi pilote iš Lietuvos, važiavusia Dakaro ralyje. Ir ne tik važiavusia, bet ir sėkmingai finišavusia – jos ir šturmano Arūno Gelažninko bagis užėmė 9 vietą bendroje įskaitoje.

Kur šiais metais keliauti Lietuvoje? Apie tai pasakoja Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros Všį „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo projektų vadovė, vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.

Kaip rasti bendrą kalbą su paaugliu? Svarsto Paauglystės instituto vadovas Gražvydas Pavalkis ir patirtinio mokymosi vadovė, supervizorė Justina Babušytė.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslo rubrikoje apie tai, kaip Lietuvoje saugomos ir kaip sekasi apsaugoti elektronines knygas?

Metų pradžioje prasideda metiniai pokalbiai darbuose. Kiek jie reikalingi, o gal tai jau atgyvena? Kaip jiems pasiruošti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui?

Nacionalinio kraujo centro duomenys rodo, kad Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė ir toliau populiarėja – vis daugiau mūsų šalies gyventojų tampa naujais kraujo donorais, o taip pat ir aukoja savo kraują jau ne pirmą kartą. Pernai atlikta maždaug 4 proc. daugiau donacijų, nei 2022 m., o taip pat pirmakarčių donorų sulaukta 7 proc. daugiau. Praėjusiais metais surinktas ir rekordinis po pandemijos kraujo kiekis - daugiau nei 32 tūkst. litrų.

Nors dažnai dabar kalbama apie tradicinio kaimo nykimą, ūkių mažėjimą, bet jauno žmogaus istorija, kai mirus tėčiui, teko imtis atsakomybės ir tęsti giminėje įprastą žemdirbystę, nuteikia optimistiškai. Trisdešimtmetis Laurynas Krickas iš Švenčionių rajono Adutiškio apylinkių, baigęs VGTU svajojo apie mokslinį darbą, bet prieš ketverius metus staiga mirus tėčiui- žinomam apylinkių ūkininkui Juozui Krickui, teko imti 400 ha augalininkystės ūkio vairą. Beje, tose vietose ūkininkavo ir Lauryno senelis, giminėje buvo ūkininkų ir tarpukariu.

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys Rokas Šivickas parašė laišką radijo laidų vedėjui Ignui Klėjui su temų pasiūlymais. LRT RADIJAS nutarė surengti tiesioginę transliaciją iš vienos seniausių Lietuvos mokyklų ir joje atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus bei išgirsti pačių gimnazistų, jų mokytojų ir kitų bendruomenės narių nuomonę apie Lietuvos švietimo pokyčius.

Kaip veikia mūsų imunitetas? Atviroje pamokoje gimnazisto pasiūlyta tema dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Indrė Aleknavičienė.

Kauno jėzuitų gimnazija šiemet mini atkūrimo šimtmetį. Kas jėzuitų mokykloje Kaune mokėsi XVII a., prieš šimtą metų, kas mokosi dabar? Pagrindiniai pašnekovai – istorijos mokytoja Rasa Varsackytė ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Aldonas Gudaitis.

Mokyklos atstovų misijos į Afrikos šalis. Pasakoja gimnazijos kapelionas kunigas Eugenijus Markovas, misijose dalyvavę mokiniai.

Gimnazistų ir mokytojų patirtys: kaip sekasi mokyti, mokytis ir planuoti ateitį vis keičiantis Lietuvos švietimo sistemai? Vienas iš naujų iššūkių, su kuriuo susiduria ši ir kitos mokyklos – tarpiniai žinių patikrinimai vienuoliktokams. Pašnekovai: lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis ir vienuoliktų bei dvyliktų klasių mokiniai.

Su tarptautinių robotikos konkursų nugalėtojais – apie įgyvendintas idėjas ir naujus sumanymus, kuriems reikia visuomenės palaikymo. Prie mikrofonų: technologijų ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas bei robotika besidomintys mokiniai.

Ką reiškia būti mainų mokine Lietuvoje, kuo skiriasi moksleivių gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje? Metus pasimokyti savo mamos mokykloje iš Belgijos atvykusi keturiolikmetė Klara Perreau de Pinninck.

Transliaciją veda Ignas Klėjus ir Giedrė Čiužaitė.

Keturių milijonų rubrika. Pasakojimas tarp Ukrainos ir Lietuvos gyvenančia Žemyna Bliumenzonaite, kuri stengiasi aprūpinti parama Ukrainos kovotojus. Ji sako, kad Ukrainoje šiuo metu emociškai būti - lengviau.

Praėjusią savaitę surengti startuolių apdovanojimai. Pokalbis su nugalėtojais.

Pokalbis apie tautosaką, kuri atliko ir šviečiamąją funkciją - mokė lytiškumo. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pristatė lietuvių etiologinių sakmių apie lytiškumą knygą „Adomas pasiilgo Ievos“!

Ved. Urtė Korsakovaitė

Kaip būti išgirstai verslo pasaulyje, kuriame dominuoja vyrai? Kaip rasti balansą tarp karjeros ir šeimos? Verslininkė, pranešėja, investuotoja ir trijų vaikų mama Giedrė Rajuncė - asmenybė, kurios pasakojimas apie įžengimą į verslo pasaulį leidžia suprasti, kad norint pasiekti savo tikslų reikia drąsos ir ryžto.

Sausio 13 dieną Lietuvai minint Laivės gynėjų dieną, socialiniame tinkle „Facebook“ itin aktyviai propagandines žinutes platino vadinamieji „botai“. Specialiai sukurti vartotojų profiliai komentavo po įvairiomis nuotraukomis, skelbiamomis naujienomis ir net diskutavo tarpusavyje. Ekspertai sako, kad Lietuvai svarbios datos visada išnaudojamos tokioms priešiškoms atakoms. Kaip atpažinti ir sutrukdyti tokių pranešimų plitimą?

Prabangios jachtos, ištaigingos vilos ir milžiniškos lėšos Europos bankuose – po įvestų sankcijų, šis turtas nepasiekiamas rusų oligarchams ir politikams. Artėjant antrosioms Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje metinėms, vakarų lyderiai ieško finansinių būdų, kaip įšaldytą rusų turtą, kurio vertė viršija 300-us milijardų skaičiuojant eurais, panaudoti remiant Kyjivą. Maskva grasina, kad atsakys tuo pačiu ir nusavins vakariečių turtą. Koks galimas sprendimas?

Nuo mielinių paukštelių kepimo iki žuvies rūkymo ar kalvystės amato pažinimo - išbandyti šiuos ir daugiau amatų galima nuvykus į Aukštaitijoje, Labanoro girioje esantį Mindūnų kaimą. Apie veiklas Molėtų krašto tradicinių amatų centre lankytojams, amatų centro koordinatorę Virginiją Žvarėlaitę kalbina Arneta Matuzevičiūtė.

Rubrika „LRT faktai“. Praėjo daugiau nei savaitė nuo dviejų Lietuvą sukrėtusių nelaimių, kai kilo gaisras Viršuliškių daugiabutyje, o Kaune buvo pagrobta mažametė. Jos tapo ne tik visuomenės susitelkimo, bet ir sąmyšio kėlimo atvejais – abiem atvejais nevaldomai plito nepatikrinta ir klaidinanti informacija, gyventojai ėmėsi ne tik pagalbos tarnyboms, bet ir jos trukdė. Apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.

Auksinio proto atranka

Ved. Darius Matas

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai kokią įtaką klimato kaita gali turėti mūsų sveikatai? Apie tai svarsto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas dr.Vidmantas Vaičiulis.

Karalienės Silvios slaugos apdovanojimas ir galimybė atstovauti Lietuvos slaugytojams Švedijos karalienės priėmime Stokholme atiteko slaugytojai Jurgitai Stankūnienei. Ji pasiūlytė idėją sukurti sergantiems žmonėms pritaikytą higienos stalelį su prausimosi instrukcija.

Kaip ruošiamasi 100-metį šiais metais minėsiančiai Dainų šventei? Studijoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Regionų kultūros skyriaus vedėja Ieva Krivickaitė.

Čiagimis – vietinis, čia gimęs žmogus. Blaiventis – blėsuoti, tik tik degti. Poetė Jurgita Jasponytė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dalijasi retesniais lietuviškais žodžiais ir jų reikšmėmis. Kodėl svarbu neužmiršti tokių žodžių?

Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje apie tai, kaip tiriama istorinė virtuvė. Su Anželika Laužikiene kalbėsimės apie Molėtų krašto patiekalų receptus, surinktus iš senųjų gaspadinių pasakojimų, etnografinės medžiagos.

Kai tikrai nori grįžti namo, tai darai pačius netikėčiausius dalykus, pavyzdžiui dalyvauji laidoje „Urugvajus turi talentų” ir ten šoki lietuvių liaudies šokius! Dešimt Urugvajaus lietuvių taip nori atvykti į vasarą Lietuvoje vyksiančią Dainų šventę, kad du kartus per savaitę perka loterijos bilietą ir svajoja visi kartu atvykti į Lietuvą!

Artėjant tarpiniams vienuoliktokų atsiskaitymams, kitą savaitę rengiamas bandomasis patikrinimas. Specialistai pastebi, kad Lietuvos moksleiviai ir toliau neišsiverčia be korepetitorių, o kartu populiarėja ir nuotolinės korepetitorių klasės. Kodėl niekaip nepakanka tik mokymosi mokyklose?

Jaunas žmogus profesionalus krepšinio treneris Tadas Petkevičius laimės ieškojo ir užsienyje, turėjo gerą darbą, tačiau nusprendė, kad nori grįžti į Lietuvą ir auginti sveiką maistą.

Ved. Rūta Kupetytė

Keičiantis klimatui Lietuvoje žiemomis mažiau sniego ir šalčio, daugiau lietaus. Pernai metų gruodis – mažiausiai saulėtas mėnuo nuo stebėjimų pradžios. Kiek tai keičia eismo sąlygas ir kokių vairavimo įgūdžių turėtume turėti? Pokalbis su vairavimo mokykla „Autologija“ vadovu Kastyčiu Povilaičiu.

Geografus ir geografija besidominčius žmones vienijanti Lietuvos geografų draugija mini savo 90 metų jubiliejų. Kokį kelią per šį laiką draugija nuėjo?
Apie tai svarsto Lietuvos geografų draugijos prezidentas Vytaras Radzevičius ir draugijos viceprezidentas, doc.dr. Simonas Šabanovas.

Antstoliai pernai išieškojo 25 proc. daugiau skolų nei 2022 m. Kas nulėmė tokį augimą? Apie tai su Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininku, antstoliu Irmantu Gaideliu.

Istorikas ir publicistas Bernardas Gailius pristato šnipų romaną „Agentė“ apie tarpukario Lietuvą.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Keturių milijonų rubrika. Savo žiniomis apie dumblius, tvarų maistą ir kulinariją dalijasi Norvegijoje magistro studijas besimokantis Dominykas Šalvaitis.

Pokalbis apie nupuoštų kalėdinių eglučių likimą. Kaip teisingai auginti eglutes? Ką daryti jas nupuošus?

Antrą laidos valandą LRT ieško sprendimų diskusija. Apie įtraukųjį ugdymą. Kolegos lankėsi Islandijoje, Airijoje - domėjosi, kaip tokį ugdymą užtikrina šios šalys. Ką gali pritaikyti Lietuva?

Taip pat pasakojimas iš Kėdainių rajono, Okainių. Kolegos lankėsi pas Stasę ir Antaną Šukevičius, kurie mena karališku vadinamo kaimo istoriją ir laikosi savo šeimų tradicijų.

Ved. Urtė Korsakovaitė

Išskirtinės asmenybės rubrikoje pokalbis su LRT apdovanojimuose Metų ateities apdovanojimą už aistrą mokslui ir siekius prisidėti prie Marso tyrimo pelniusia Martyna Kniazevaite.

Transliuojame spaudos konferenciją po vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės susitikimo su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene, kuriame aptartos priemonės vaikų saugumo stiprinimui.

Kaip 1991 m. sausio įvykius prisimena juos tada amžinęs fotografas Paulius Lileikis? Kas atsiskleidžia iš archyvinių kadrų?

Ved. Agnė Skamarakaitė