Pasaulio lyderių rubrikoje šį kartą apie pastaruoju metu plačiai aptarinėjamą Yloną Maską – jo vykdomus pokyčius „Twitter“, pasisakymus karo Ukrainoje tema, asmenybės bruožus ir iškilimą.

Lietuvė Giedrė Barauskaitė, gyvenanti Prancūzijoje, čia gerai žinoma kaip dainų kūrėja, atlikėja, komikė. Šioje šalyje prieš kelerius metus išleista jos komiksų knyga apie vaikystę sovietinėje Lietuvoje „Skardinė žirnelių“ tapo labai populiari. Dabar su šia knyga gali susipažinti ir mūsų šalies skaitytojai. Su Giedre kalbamės tiek apie knygą, tiek apie jos muziką.

Rusijos Dūma patvirtino įstatymą, draudžiantį LGBTQ „propagandą“, žmogaus teisių gynėjai sako, kad taip faktiškai uždraudžiama bet kokia vieša parama LGBT. Pokalbis apie LGBT žmonių padėtį Rusijoje ir kaip kova su LGBT naudojama propagandai.

Apie kalbą ir jos politiką pokalbis su naująja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Violeta Meiliūnaite.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Neseniai pasibaigusioje COP27 konferencijoje priimtas istorinis susitarimas dėl nuostolių ir žalos fondo įkūrimo. Šio mechanizmo pagalba turtingos šalys turėtų kompensuoti nuostolius, kuriuos dėl klimato kaitos patiria neturtingos šalys. Kaip skaičiuojama dėl klimato kaitos patirta žala? Koks bus Lietuvos indėlis į šį fondą?

Kodėl renkantis profesiją yra svarbu įvertinti ne tik jos prestižą, bet ir asmenines savybes? Ar tikrai keisti darbo pobūdį niekada nėra per vėlu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su ISM vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros konsultantu Laurynu Puidoku.

Dalis ekspertų sako, kad būtina kuo greičiau įteisinti investicinę sąskaitą. Joje gyventojai laikytų pinigus skirtus investuoti į finansinį turtą. Šių lėšų prieaugis būtų neapmokestinamas. Išskyrus tada, kai lėšas gyventojas nuspręstų išsiimti. Vyriausybė tokių planų turi, bet atidėlioja. Ar tokia sąskaita paskatintų žmones aktyviau investuoti?

Dar viena tema. Neseniai atliktas visuomenės tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė lietuvių yra darbe susidūrę su emociniais sunkumais. Nors daugelis norėtų, kad į tai būtų atsižvelgta, vos penktadalis jaučia, kad darbdavys realiai rūpinasi jų savijauta. Kokią tiesioginę įtaką verslo sėkmei turi investavimas į darbuotojų emocinę sveikatą?

O laidos pabaigoje tradiciškai - „Auksinio proto“ atranka.

Ved. Darius Matas

Prieš kurį laiką lietuvių menininkių sukurta opera „Geros dienos“ apie Lietuvos kasininkių išgyvenimus populiarumo nepraranda iki šiol. Muzikologė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantė Justina Paltanavičiūtė nusprendė šią operą parodyti realioms pardavėjoms ir išsiaiškinti, kaip kasininkės mato save operoje, ar sutampa jų išgyvenimai realiai dirbant parduotuvėje? Justina Paltanavičiūtė mūsų pašenkovė.
„Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“ – tai istorinis atkuriamosios dokumentikos filmas, pasirodęs, artėjant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms paminėti. Klaipėdos kraštas prie Lietuvos buvo prijungtas 1923-iaisiais sausio 15-ąją. Ką žinome apie šią datą?
Už savo tėvynės ribų žmonės atsiduria dėl įvairiausių priežasčių, tačiau jų išgyvenimai panašūs. Istorijų festivalis „Mano migracijos istorija“ yra antrą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje organizuojamas renginys, skirtas gilesniam migracinių patirčių suvokimui ir pažinimui.
Specialistai pastebi, kad žmonės ne tik jau puošiasi, bet ir kyla nauja mada – išsinuomoti eglutę Kalėdoms.
Ved. Rūta Kupetytė

Sinoptikams prognozuojant žiemišką savaitgalį, jam ruošiasi ir kelininkai. Kaip kelininkai prižiūri miesto gatves bei užmiesčio kelius?

Devyniose Tauragės mokyklose bus daugiau aiškinama apie energetiką. Energetinio švietimo programos tikslas – išdėstyti moksleiviams, kaip gaminama energija, kokia to įtaka gamtai. Tai bandomasis projektas, ir jeigu ši programa pasiteisins, ją numatoma diegti ir daugiau mokyklų.

Kybartai – pasienio su Rusija miestas, kuris pastaraisiais metais turistų sulaukia iš visos Europos. Kybartų bendruomenės pirmininkas ir gidas Vitas Katkevičius sako, kad Kybartai labai turtingi savo istorija – atvykusius žmones žavi Kybartų senamiestis, tuneliai, o vietos bendruomenė visaip kaip bando puoselėti savo mylimą miestą.

Didžiosios technologijų kompanijos labai rimtai svarsto naikinti slaptažodžius. Pagrindinė priežastis ta, kad daugybė žmonių vis tiek naudoja per silpnus slaptažodžius. Kokia slaptažodžių ateitis?

Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos jūrų muziejus - vienas lankomiausių Lietuvoje. Per metus čia apsilanko daugiau nei pusė milijono lankytojų. Tačiau šaltojo sezono metu muziejaus erdvės ištuštėja. Kaip atrodo jūrų muziejaus gyvenimas žiemą ir kokie darbai verda, kol lankytojų nėra?

Delfinų trenerė Greta Žigeu sako, kad šie gyvūnai - labai socialūs, bet turintys ir tvirtą charakterį. Kaip atrodo delfinų trenerio dienai ir kaip pavyksta užmegzti bendrą ryšį su gyvūnais?

Rugsėjo pabaigoje aštuoni Lietuvos jūrų muziejuje slaugyti ruonių jaunikliai buvo paleisti į gimtuosius namus - Baltijos jūrą. Šįkart muziejaus biologai, dėka prie ruoniukų prikabintų siųstuvų, gali stebėti jų kelionę. Kur keliauja Luetuvos jūrų muziejuje sustirpėję jaunikliai ir kaip surinkta informacija biologams pasitarnaus ateityje?

Baltijos jūros dugne tūno šimtai nuskendusių laivų, kuriuose - nemažai muziejinę vertę turinčių eksponatų. Tačiau iš daugiau nei šimto, saugomi yra tik 17. Kaip išsaugoti povandeninį paveldą ateities kartosm?

Ved. Paulius Selezniovas

Nauja Slovėnijos prezidente pirmą kartą tapo moteris. Nataša Pirc Musar – žmogaus teisių gynėja, teisininkė, viena jos klienčių yra buvusi Melania Trump. Apie ją pokalbis su vertėju, poetu, rašytoju, muzikantu Klemenu Pisku iš Slovėnijos.

Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną pokalbis apie Lietuvos atsargos karius, apmokančius kariauti ukrainiečius. Pašnekovas – misijos „Gyvačių sala“ instruktorius Arūnas Zajančkauskas.

Kodėl reikėtų rinktis mokyti? Pokalbyje apie programą „Renkuosi mokyti“, siekiančią į mokyklas pritraukti motyvuotus žmones, dalyvauja „Renkuosi mokyti“ plėtros vadovė Emilė Paskočimaitė ir Antakalnio gimnazijos biologijos mokytoja Ieva Petrauskaitė.

Mitybos tinklaraštininkė Kristina Pišniukaitė apie tai kokia turėtų būti subalansuota mityba.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato aktyvistai skirtinguose Europos miestuose imasi tos pačios dėmesio atkreipimo į klimato kaitos problemą taktikos – dažais ar kitais skysčiais apipila garsius meno kūrinius. Kaip vertinti tokį veikimo būdą? Ar iš klimato aktyvistų Lietuvoje irgi galima tikėti panašių veiksmų? Pokalbis su klimato aktyviste, judėjimo „Extinction Rebellion Lietuva“ nare Gabija Gorobecaite-Jociene.

Lietuvoje 40 procentų visų nusižudžiusiųjų yra vyresni nei 60 metų. Kodėl taip yra? Apie tai kalbamės su „Vilnius sveikiau“ Savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatore Viktorija Andreikėnaite ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialiste Indre Krivickaite.

Lietuvoje koncertuoti ruošiasi Rusijos estrados karaliene vadinama Svitlana Loboda. Daininkė ukrainietė, tačiau iki karo koncertuodavo Rusijoje, o publikacijų antraštės skelbė, kad ji populiarumu nurungė Rusijos scenoje karaliavusius Alą Pugačiovą ir Filipą Kirkorovą. Okupavus Krymą Loboda dainavo raudonąją armiją šlovinančias pergalės dainas. Prasidėjus plataus masto karui Loboda nusprendė pakeisti pažiūras, tačiau Latvijoje jai neleista dalyvauti labdaros koncerte Ukrainai paremti, o Ukrainos ambasada Latvijoje pareiškė, kad tai padaryta dėl jos veiklos Rusijoje. Apie tai Astos Martišiūtės reportažas, taip pat pokalbis su režisieriumi, Lietuvos ukrainiečių bendrijos nariu Aleksu Matvejevu.

Karo siaubą Mariupolyje visam pasauliui perteikė Evgeniy Maloletka fotografijos. Vienos labiausiai sukrėtusių jo nuotraukų – iš rusų bombarduojamų gimdymo namų Mariupolyje. Jį kalbina LRT Klasikos laidų vedėjas Marius Eidukonis.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Paskelbti 2021 m „Geriausių disertacijų“ konkurso laureatai. Pokalbis su dviem laureatėmis ir konkurso organizatore. Tai Viktorija Baranauskienė, kurios darbo tema „Socioteritorinė atskirtis Lietuvos retai apgyventose teritorijose“ ir Milda Mickutė, jos darbas „Viengrandines mažąsias RNR modifikuojančių gyvūnų Hen1 metiltransferazių taikymas RNR žymėjimui ir sekoskaitai”, taip pat Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos
tarybos narė, ilgametė konkurso organizatorė Salomėja Lukaitė-Vanagienė.

Šiuo metu Anglijos mieste Huddersfielde vyksta kasmetinis šiuolaikinės muzikos festivalis, per dešimt dienų pristatantis plačią dabar kuriamos muzikos panoramą, nuo noise garsų iki orkestrų, įkurtas prieš daugiau negu keturis dešimtmečius, jis laikomas vienu šiuolaikinės mu-zikos centrų ir svarbiausiu šios muzikos festivaliu Didžiojoje Britanijoje. Šįmet šio festivalio programoje didelis dėmesys Lietuvos šiuolaikinės muzikos kūrėjams, tai naujos, trimetės partnerystės pradžia. Huddersfielde yra ir mūsų LRT KLASIKA kolegos Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Julijus Grickevičius.

Kiek vyresniems žmonėms svarbu mokėti naudotis informacinėmis technologijomis? Apie tai pokalbis su „Senjorų pasaulio“ steigėja Vida Greičiuviene.

„Neturėjau abejonių, kad viską teisingai darau, kas gali būti kiečiau, nei ginti savo šalį ir gelbėti žmones, manau, kad tai aukščiausias pašaukimas, aukščiausia, ką gali daryti gyva būtybė, tiesa? Ginti moteris, vaikus, ir gelbėti sužeistuosius. Aš esu laimingas žmogus, nepaisant visko, kas man nutiko“, išskirtiniame interviu LRT Radijui sako visame pasaulyje žinoma paramedikė Julija Pajevska - Taira, padėjusi kenčiantiems Mariupolyje, pati paimta į nelaisvę ir išlaisvinta po trijų mėnesių. Ją kalbina Liuda Kudinova

Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokios kokybės keliai būtų Ukrainoje, jei nebūtų korupcijos? Šis ukrainiečių projektas - šių metų STT surengto hakatono nugalėtojas.

Kadaise 180 kg svėrusi Gabija Masionytė artėja prie savo tikslo - numesti 100 kg. Anksčiau instagrame tik sau fiksavusi šią kelionę, dabar Gabija su sekėjais dalijasi savo istorija, patarimais ir receptais.

Rytoj per LRT pasirodys dokumentinis filmas “Ateities istorija. Lietuva”, skirtas šalies universitetų 100-mečiui. Apie tai - pokalbis su filmo režisiere Giedre Genevičiūte.

Garsus grafičių kūrėjas Banksy Rusijos niokojamoje Ukrainoje neseniai paliko savo piešinių. Ką gatvės menas reiškia konfliktų akivaizdoje? Pokalbis su gatvės meno tyrinėtoja Laima Nomeikaite.

Ved. Karolina Panto

Rubrikoje „4 milijonai“ - Estijoje gyvenanti LRT laidų vedėja Eglė Daugėlaitė.

Sovietų nusikaltimų nebaudžiamumas ir atsakomybės neprisiėmimas už tai, kas vyko mūsų regione pokariu ar per antrą pasaulinį karą, iš dalies ir lemia dabartinį Rusijos karą Ukrainoje, sako MRU Teisės mokyklos prodekanė mokslui, doc. dr. Dovilė Sagatienė. Mokslininkės straipsnis apie sovietų nusikaltimus Lietuvoje publikuotas OXFORD University press, jį galima nemokamai parsisiųsti.

„Parašyti knygą buvo gyvybės ir mirties klausimas”, sako Cheryl Diamond, kurios tapatybė buvo klastojama visą gyvenimą. Ji didžiąją gyvenimo dalį su šeima slapstėsi nuo Interpolo, turėjo daugybę pasų ir gyveno penkiuose žemynuose skirtingais vardais. Šį neįprasta istorija surašyta knygoje „Mergina iš niekur”, o autorę kalbino Živilė Kropaitė.


Ved. Živilė Kropaitė