Iki rugsėjo 26 d. Nacionalinėje dailės galerijoje dar galima apžiūrėti vieną iš aktualiausių nūdienos parodų, analizuojančių lietuvišką tapatybę ir jos vaizdinius „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti. Čiabuvių pasakojimai“. Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su parodos kuratore dr. Margarita Matulyte apie trijų istorinių epochų (carinės Rusijos, pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos, sovietmečio) gilaus kaimo panoramą, čiabuvių pasakojimus ir parodos rengimo iššūkius. Pasak kuratorės, „Čiabuvių pasakojimus aktyvuojančios parodos objektas yra lietuvių etnosas, tiksliau, mažiausią XIX-XX a. visuomenės modernizavimo įtaką patyrusių ir autentiškiausią bei archajiškiausią kultūrą išsaugojusių kaimo gyventojų sluoksnis. Tai yra tie kiti, unikalios etninės tapatybės nešėjai, be kurių nesirastų tauta, nebūtų sukurta nacija. Čiabuvių samprata, defomuota kolonijinių ekspansijų procese, iki šiol turi santykio su kitu apibrėžties hierarchinę konotaciją, nukreipiančią į kultūrų skirtį. Tad rekonstruojant kultūrinę atmintį verta dekolonizuoti ir čiabuvio sąvoką“. Ar rekonstruojant kultūrinę atmintį neišvengiamai ardome romantinį tapytojų ir fotografų sukurtą Lietuvos viziją? Ar galima (ir ar reikia) sukonstruoti „lietuviškumo“ formulę? Kaip keičiasi mūsų žvilgsnis į save ir kultūrinį paveldą?

Dr. Margarita Matulytė – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fotografijos rinkinio saugotoja ir tyrinėtoja, vyresnioji mokslo darbuotoja, parodų kuratorė. Išleido monografijas Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu (2011), Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija: 1839–1945 (su A. Narušyte, 2016). Sudarė daugiau kaip 20 leidinių: Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muziejuose (2000), Vilniaus fotografija: 1858–1915 (2001), Antanas Sutkus. Retrospektyva = Retrospective, Vilnius. 1944: Jano ir Janušo Bulhakų fotografijų archyvas (abu 2009), Algirdas Šeškus. Archyvas (Pohulianka) (2010)

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė