Poetė ir vertėja Ramunė Brundzaitė išleido antrąjį eilėraščių rinkinį „Tuščių butelių draugija“. Tai daugiasluoksnė ir skaidri knyga, kurioje dera miesto maršrutai (Lazdynai – Antakalnis) ir darbo pokalbiai, skaudi autorefleksija ir skvarbus žvilgsnis į šalia esančius ir tolimus kitus – pabėgėlius, karo nualintus žmones, psichologinių problemų kamuojamus draugus. Ramunė rašo lėtą, giliai srūvančią poeziją ir eilėraščius-greitukus, „Nes laiko nėra, o poreikiai lieka“. Abiejų greičių jos poezija veža – tiesiogine ir perkeltine prasme. Su poete kalbamės apie rašymą ir miestą, italų kalbą ir keliones, rašytojų rezidenciją Gotlando saloje ir skirtingo intensyvumo išpažintinę lyriką.
Ramunė Brundzaitė gimė ir užaugo Vilniuje, baigė lietuvių filologijos ir italų kalbos bakalaurą ir intermedialių literatūros studijų magistrantūrą. 2013 m. laimėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą „Pirmosios knygos“ konkursą išleido poezijos knygą „Drugy, mano drauge“. Ji pelnė Jaunojo jotvingio ir Vilniaus miesto mero premijas. Brundziatės poezija versta į anglų, vokiečių, italų, ispanų, kinų, turkų, vengrų, rusų ir kitas kalbas.


Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė