Sveikatos priežiūros, kaip ir kitų sektorių, ištekliai riboti, todėl neretai institucijų vadovams tenka priimti sunkius sprendimus. Pavyzdžiui, nuspręsti, kurių ligonių gydymą finansuoti, o kurių ne. Atsakyti į tokius sudėtingus klausimus padeda sveikatos ekonomika.

„Atrodo žiauru lyginti skaičiais, bet o kaip kitaip?“, – sako Barbora Butkutė, kuri šiuo metu Bolonijos universitete studijuoja Sveikatos ekonomikos ir vadybos magistrą. Ji laidoje daugiau pasakoja apie kriterijus, kuriais vadovaujantis ieškoma kuo objektyvesnio ir visos visuomenės nuomonę atspindinčio sprendimo.

Taip pat pokalbyje apie sveikatos priežiūros sistemos apmokėjimą, kaip nuo jo gali priklausyti gydytojų motyvacija bei ar galima šiandien įvertinti, ar paskelbtas griežtas karantinas tikrai geriausias pasirinkimas.

Ved. Sigita Vegytė

Kaip sumažinti socialinę atskirtį? Kaip padėti neišsivysčiusioms valstybėms augti? Kodėl apskritai tarp šalių yra toks didelis atotrūkis? Kodėl kartais korupcija yra naudinga? Kaip keli vaikams išdalinti lankstinukai gali padėti pagerinti jų mokymosi rezultatus? Šiuos ir dar daugiau panašių klausimų nagrinėja Vystymosi ekonomika (angl. Development Economics).

Išsamiau apie tai laidoje pasakoja Gailius Praninskas, kuris neseniai baigė Masačusetso technologijų institute (MIT) Vystymosi ekonomikos ir duomenų mokslo magistrą. Šiuo metu jis dirba Pasaulio banke, kur kartu su kolegomis vysto projektą Lietuvoje, susijusį su psichine sveikata.

Ved. Sigita Vegytė

Sapnai – vienas keisčiausių reiškinių mūsų gyvenime. Ką sako mokslas apie tai, kodėl sapnuojame? Ar sapnai galėti padėti realiame gyvenime? Kas yra sąmoningas sapnavimas, kokie tyrimai vyksta? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto dėstytojas, miego ir sapnų psichologas dr. Tadas Stumbrys.

NASA zondas „Osiris-Rex“ vykdo istorinę misiją: nuskriejo prie asteroido, paėmė jo mėginį – ir dabar skrieja atgal į Žemę. Daugiau apie tai su rubrika „Va čia tai kosmosas“ – naujienų portalo LRT.LT žurnalistė Patricija Kilminavičienė.

Ved. Simonas Bendžius

Šių metų rugsėjis - šilčiausias istorijoje. Kokius klimato pokyčius toliau prognozuoja mokslininkai ir kokią įtaką prognozėms turi dabartiniai įvykiai, pavyzdžiui, koronaviruso pandemija? Apie tai kalba Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorius klimatologas Egidijus Rimkus.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įdiegtas simuliacinis žaidimas, farmacijos studentams leidžiantį praktiškai pajusti, ką reiškia dirbti vaistinėje. Kaip veikia šis žaidimas ir kokias naujas iniciatyvas realioms vaistinėms siūlo studentai, pasakoja Medicinos fakulteto dėstytoja Indrė Trečiokienė.

Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ - kelios šios savaitės mokslo pasaulio naujienos.

Ved. Karolina Panto

Kosmoso departamentas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė

Kosmoso departamentas. Ved. Karolina Panto
Ko gali išmokyti kompiuterinis žaidimas „Minecraft“?

Ką apie mūsų istoriją ir laidojimo papročius byloja masinės kapavietės? Kodėl jos domina archeologus? Laidos pašnekovas Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius Albinas Kuncevičius sako, kad, jeigu galima nekasinėti masinių kapaviečių, geriau to ir nedaryti. Prie tyrinėjimų Napoleono karių masinėje kapavietėje Vilniuje bei I-ojo pasaulinio karo vokiečių masinėje kapavietėje Panevėžyje dirbęs laidos pašnekovas pasakoja daugiau apie darbą čia ir ribą tarp mokslo ir etikos. Apie šiemet vykusius ir tebevykdomus masinių kapaviečių tyrimus Lietuvoje taip pat kalba Kultūros vertybių globos tarnybos archeologė Ingrida Čičiurkaitė.
Ved. Karolina Panto

Lietuvos mokslo istorijoje – neeilinis pasiekimas. Europos molekulinės biologijos laboratorija ir Vilniaus universitetas steigia Partnerystės institutą VU Gyvybės mokslų centre. Naujojoje įstaigoje dirbs tyrėjų grupės, kurios plėtos ir stiprins genų redagavimo technologiją. Vienas iš jos kūrėjų yra biochemikas, VU profesorius Virginijus Šikšnys. Jis – laidos pašnekovas.

Mokslininkas pasakoja apie būsimą Partnerystės institutą ir naujausius genų redagavimo pasiekimus medicinoje, organų donorystėje, augalininkystėje ir kovoje su pavojingais virusais. Taip pat su profesoriumi kalbamės apie etines šios technologijos ribas.

O su rubrika „Va čia tai kosmosas“ apžvelgiame naujausią mokslo sensaciją: NASA Veneroje aptiko nežemiškos gyvybės užuominą – fosfino dujų pėdsakų. Kiek realu, kad šioje planetoje kažkas gyvena, pasakoja mokslo populiarintoja Goda Raibytė.

Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė

Ką kasdien išgyvena autistiški asmenys? Kaip jie jaučiasi mums įprastoje aplinkoje? Tai suprasti padeda virtualioji realybė. Apie jos panaudojimo galimybes kalba Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė Barbora Suisse. Ji taip pat pasakoja, kokios naujausios technologijos gali padėti ir patiems autistiškiems asmenims.

Kaip lietuviai įsivaizdavo ir suprato užkrečiamąsias bei psichines ligas XIX–XX a. folklore? Tuo domisi Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktarė Asta Skujytė-Razmienė.

Lenkų mokslininkai Žalgirio mūšio vietoje iškasė du gerai išsilaikiusius karo kirvius; tuo metu Lietuvos nacioliniame muziejuje eksponuojamas 13 tūkst. metų senumo kirvis, pagamintas iš šiaurės elnio rago. Tai – seniausias toks išlikęs dirbinys Lietuvoje. Išsamiau šiuos atradimus komentuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas dr. Manvydas Vitkūnas.

Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto

Galimybė pasirinkti tinkamiausią mokymosi būdą, žinios, reikalingos įmonėms, ir garantuota darbo vieta aukšto lygio pozicijoje, baigus programą. Taip trumpai galima apibūdinti studijas, kurias siūlo mokymų startuolis „Turing College“. Pirmoji jų studijų programa – duomenų mokslas.

Daugiau apie „Turing College“ veiklą, kodėl ją įkūrėjai vadina alternatyvia aukštąja mokykla, duomenų mokslo specialistų poreikį ir kitokius mokymosi būdus pokalbis su įmonės vadovu Luku Kaminskiu.

Ved. Sigita Vegytė