Lietuva, Latvija ir Estija vienijasi ir baltiškojo džiazo kultūrą kartu pristato tarptautinėje džiazo mugėje „Jazzahead! 2025“ Vokietijoje. Apie baltiškąjį džiazą ir mugės esmę – Lietuvos džiazo federacijos atstovai iš Brėmeno.

Kauną nuo šiandien vėl užtvindys džiazas: prasideda jau 35-tą kartą rengiamas festivalis „Kaunas Jazz“, kuris tradiciškai siūlo miesto ir jo svečių publikai pačius įvairiausius koncertus. Šis festivalis dedikuojamas M.K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. O minėdamas simbolinę renginio sukaktį, į programą Kaunas JAZZ įtraukia ir atlikėjus, praeityje sužavėjusius šio renginio publiką.

„Hommage à Čiurlionis“ dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos programa Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šeštadienį pradeda antruosius savo gyvavimo naujame pastate metus. Pasakoja Agnė Bukartaitė.

Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie po mirties muziką kuriančias kompozitoriaus „smegenis“, Milano „La Scala“ operos teatro ateinančio sezono planus bei ką tik išleistą popiežiaus Pranciškaus muzikos grojaraštį.

Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su dar vienu kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „Cracks“ violončelei ir loop pedalui.

Rubrikoje „Be kaukių“ - vargonininkas ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas.

Ved. Gabija Narušytė

Per savo asmenines patirtis Agnietė Lisičkinaitė ir Igoris Shugaleevas šokio spektaklyje CLAP&SLAP nagrinėja sudėtingą ir paralyžiuojančią įtampą Rytų Europoje.

Koks yra senųjų dvarų likimas ir kokia ateitis? Apie Europos dvarų istoriją, kultūrą ir paveldą tarptautinėje konferencijoje diskutuos Europos mokslininkai. Kalbamės su viena iš renginio organizatorių VDU Kavolio instituto mokslininke, dr. Aušra Vasiliauskiene.

Paauglė Ema susiginčija su šeima. Ji jaučiasi nesuprasta ir pagalvoja, jog ir pati norėtų kitų nesuprasti. Jos noras netikėtai išsipildo ir Ema atsiduria pasaulyje, kur visi aplinkiniai kalba jai nesuprantama kalba. Naujausias Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Ką sakai?“ narplioja paauglių santykius su aplinkiniais. Apie prarastus ryšius kolegei Agnei Bukartaitei papasakojo spektaklio kūrėjai ir jaunieji aktoriai.

Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės Koncertu smuikui su orkestru. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.

Kaip išversti knygą, kurioje atsispindi tragiškos žmonių patirtys ir netekties skausmas? Kaip apie karą papasakoti vaikams? Ką gali papasakoti muzika? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – aktorė, vertėja iš ukrainiečių kalbos Donata Rinkevičienė.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Balandžio 24 d. Samuelio Bako muziejuje atidaroma menininko iš Niujorko Steve Marcus paroda „Sk8 Art: Vilnius Niujorko ritmu“. Joje bus eksponuojamos menininko ištapytos riedlentės. Kūryboje jungdamas gatvės meną ir žydišką ikonografiją, jis kviečia geriau pažinti žydų kultūrą.

Telšiai puošiasi naujais meno kūriniais. Masčio ežero pakrantėje pristatyta dar viena bronzinė meškutė. Ją sukūręs skulptorius Simonas Grigutis sako, kad tai jau 7-as jo meškinas. Šis skirtas skautams. Iš Telšių pasakoja Tomas Mizgirdas.

Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Dainoros Aleksaitės „Habanera“ trims balsams, dronui ir fiksuotai medijai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.

Rokiškio kultūros centro koridoriuose galima sutikti naują veidą. Tai režisierė Ignė Barkauskaitė. Daug metų užsienio teatruose praleidusi Ignė nuo šių metų perėmė vaikų ir jaunimo teatro vairą. Rokiškyje lankėsi ir su režisiere Igne Barkauskaite kalbėjosi kolegė Simona Ševčenkaitė.

Rubrikoje „Be kaukių“ – smuikininkė Vitalija Makrickienė.

Ved. Gerūta Griniūtė

Projekto „Knyga + Kinas“ opcinio įsigijimo konkurso nugalėtojais tapo VšĮ „Broom Films“ – scenarijaus autorius ir režisierius Antanas Skučas ir prodiuserė Justė Michailinaitė, pasirinkę rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustratorės Linos Itagaki knygą „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“) perkelti į ekranus. Pokalbis apie literatūros ir kino pasaulių suartėjimą.

Kiaušinis yra vienas seniausių pasaulio simbolių. Tai atsinaujinimo, gyvybės, pradžios, o kartais trapumo, naivumo ar ironijos ženklas. Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai. Parodoje apsilankė kolegė Evelina Povilavičiūtė.

Velykų išvakarėse, Didįjį Šeštadienį netoli Paryžiaus įsikūrusioje istorinėje Kompjeno pilyje vykstančiame tarptautiniame festivalyje „Les Printanieres“ pianistė Mūza Rubackytė surengs koncertą, kuriame kartu su Jungtiniu Vilniaus universiteto choru ir solistais iš Lietuvos – sopranu Aiste Pilibavičiūte, mecosopranu Nora Petročenko, tenoru Edgaru Davidovičiumi ir bosu Nerijumi Masevičiumi – atliks kompozitoriaus Ferenco Liszto liturginę oratoriją „Via Crucis“. Pokalbis su Vilniaus universiteto chorų meno vadove ir vyr. dirigente Rasa Gelgotiene.

Kai garsas virsta emocija, o balsas – instrumentu. Šiandien Ignas Gudelevičius pasakos apie vieną įtakingiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų: kompozitorę, dainininkę, režisierę ir performanso menininkę Meredith Monk. Nuo septintojo dešimtmečio ji tyrinėja žmogaus balso galimybes be žodžių, be tradicinių struktūrų, bet su ypatingu jausmingumu ir intuicija.

Rubrikoje „Be kaukių“ – žurnalistė, TV laidų vedėja Violeta Baublienė.

Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos moksleiviai gegužės 8 dieną antrą kartą laikys Nacionalinį dezinformacijos raštingumo egzaminą. Pernai vykusiame pirmajame tokiame patikrinime dalyvavo beveik du tūkstančiai mokinių iš 33 Lietuvos miestų ir miestelių.

Šiaulių regione ir vėl skambės velykinės muzikos festivalis „Resurrexit“. Didįjį trečiadienį, kuris dar vadinamas Išdavystės diena, surengtas įžanginis koncertas Šeduvos bažnyčioje. Festivalis tradiciškai bus atidarytas antrąją Velykų dieną. Šiemet regione bus surengta 12 koncertų. 42-ejus metus vykstantis festivalis, kuriame skamba sakralinė muzika, yra vienas seniausių šalyje. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.

Europos kino akademija paskelbė papildžiusi Europos kino kultūros lobių sąrašą dar vienuolika Europos kinui svarbių vietų, tarp kurių ir Kuršių nerija, jau ne vieną dešimtmetį įkvepianti kino kūrėjus. Apie tai ir pasikalbėsime su režisieriumi Algimantu Puipa ir Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Jana Mikulevič.

Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie pokyčius žymių klasikos atlikėjų vadyboje bei pasaulines tendencijas atspindintį Nacionalinio baleto ir operos Londone 2025-2026-ųjų metų sezono repertuarą.

Rubrikoje „Be kaukių“ – ergoterapeutė, kuksando meistrė Toma Kumžienė.

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Upės leido kurtis civilizacijoms, upės yra gyvybės Žemėje ateitis. Apie tai pasakoja filmas „Upė“, kurį šį vakarą daugiau kaip 70-tyje bibliotekų pristato kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas Sengirės kinas. Pasakoja kino kritikė, Sengirės kino iniciatorė Aistė Račaitytė ir upių tyrinėtojas Kęstutis Skrupskelis.

Prieš 140 metų Telšių apskrityje gimė režisierius Juozas Vaičkus – profesionalaus Lietuvos teatro pradininkas. Apie teatro istorijos pradžią ir legendinį kūrėją kalbėsime su režisieriumi Gyčiu Padegimu.

Balandžio 18-tą dieną, penktadienį, trapą lankytojams nuleis Dangėje prišvartuoto laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ patirtinės ekskursijos. „Jūros saga“ – įtraukiantis pasakojimas apie gyvenimą ir darbą laive. Pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.

„Ateinu su vizija, kurios pagrindas – atvirumas“,- sakė naujoji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė. Apie teatro viziją, naują sezoną, teatrui kylančius iššūkius ir numatomus pokyčius - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Naujosios muzikos platforma „Playground“ Vilniuje pristato vienerius metus truksiantį naujosios muzikos koncertų ciklą. Jis išsiskiria inovatyvumu ir stipriais vardais, formuojančiais Lietuvos šiuolaikinės muzikos veidą. Serijoje – šešios unikalios meninės programos, kuriose dalyvauja ryškiausi šalies kūrėjai ir atlikėjai.

Šiaulių dailės galerijoje pristatyti menotyrininko, fotografo Virginijaus Kinčinaičio darbai. Mobiliografijos parodoje meniškai aktualizuojami kultūrinio turizmo ir estetinio vartojimo aspektai. Menininko objektyve atsiduria muziejinės erdvės, žiūrovai ir kūriniai. Tuo pat metu galerijoje eksponuojami ir jaunosios kartos tapytojos Ievos Trinkūnaitės darbai, atspindintys ekologijos, klimato krizės temas. Apie šias parodas iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.

Vilniuje vyksta didžiausia regione dirbtinio intelekto konferencija „Vilnius AI Summit", kurioje aptariami šio įrankio privalumai ir trūkumai, problemos, iššūkiai bei prisitaikymas. Konferencijoje patirtimi dalijasi daugiau kaip 60 pranešėjų: verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus lyderių iš viso pasaulio. 

Kaunietė rašytoja Rebeka Una, išgarsėjusi apysakomis paaugliams, sako, kad rašo taip, kad būtų įdomu pačiai. Naujausia jos knyga „Paskutiniai vaikai“ – vaiski distopija apie paskutiniame žmogui gyventi tinkamame žemės lopinėlyje esantį kaimą. Jaunieji jo gyventojai sužino, kad patys atžalų neturės. Kaip susitaikyti su tokia žinia, kaip elgtis, ko griebtis? Knygos pasakotojas Liudvikas ir jo draugai, rodosi, išbando viską. Apie Metų knygos rinkimuose paauglių kategorijoje nominuotus „Paskutinius vaikus“ su autore kalbasi Kotryna Lingienė.

Rubrikoje „Be kaukių“ – kvepalų menininkas, aktorius Aistis Mickevičius.

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Lenkijoje pristatytas Lietuvai skirtas žurnalo „Kultūra“ numeris. Apie šį numerį kalbamės su istoriku Alvydu Nikžentaičiu.

Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Tuo domisi kolegė Evelina Povilavičiūtė, apsilankiusi Panevėžio miesto dailės galerijoje – vienintelėje parodinėje erdvėje Lietuvoje, kur galima pamatyti šią unikalią Japonijos lėlių kultūros ekspoziciją.

Pristatyta pirmoji lietuvių autorių sukurta knyga apie kiną vaikams „Džuljeta ir kino kaukai“. Kalbamės su šios knygos autorėmis Kornelija Žalpyte ir Jurga Vile.

„Apverčiu padėtį, kuomet kino ar literatūros kūriniuose moteris yra paverčiama objektu, į kurį nukreiptas vyriškas žvilgsnis“, – sako rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė. Jos pirmasis romanas „Pozuotoja“ (išleido „Baziliskas“) dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“ ir varžosi prozos knygų kategorijoje. Susipažinkime su šia konkurso komisijos įvertinta knyga ir jos autore, kurią kalbina Indrė Kaminckaitė.

Rubrikos „Be kaukių“ – režisierius Pijus Mickus.

Ved. Marius Eidukonis

Keturių darbo dienų savaitei pritartų du trečdaliai suaugusių Lietuvos gyventojų, tiesa, dauguma jų sutiktų dirbti trumpiau tik tuo atveju, jei atlyginimas liktų toks pat - rodo LRT užsakymu atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Ką parodė apklausa ir ar trumpesnė darbo savaitė pasiteisintų kultūros sektoriuje?

Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato paskutinę šio sezono premjerą pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“, kurią režisuoja teatro meno vadovas Antanas Obcarskas. Spektaklyje pasakojama apie raugintais produktais prekiaujančioje raugykloje susidariusią itin sudėtingą situaciją, kai pradedamas spręsti netikėtai iškilęs bakterijų teisių klausimas. Apie biologinę revoliuciją pasakoja „Fermentacijos“ repeticijoje apsilankiusi kolegė Karina Metrikytė.

LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien kalbėsime apie humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Mulevičiūtės monografiją „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“, kurią išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Knygoje pasakojama apie tai, kaip devyniolikto amžiaus Lietuvoje, kuri tuo metu buvo vakarinis Rusijos imperijos pakraštys, masiškai plito vaizdų kultūra, kaip ji buvo vartojama ir cenzūruojama. „Regos politika“ pretenduoja tapti geriausia negrožinių knygų kategorijoje, o autorę Jolitą Mulevičiūtę kalbina Jolanta Kryževičienė.

Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Amerikos fortepijono konkurso laimėtoją, naują operą bene šiauriausiame Europos teatre ir „Konklavos“ žvaigždės Ralpho Fienneso režisūrinį debiutą 2025-2026-ųjų sezone Paryžiaus nacionalinėje operoje.

Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorius Tomas Kutavičius.

Ved. Gabija Narušytė

Prieš 35-erius metus į Lietuvos meno pasaulį įsiveržė provokatoriai – menininkų grupė „Post Ars“. Šiandien jie sugrįžta į Radvilų rūmus kaip šiuolaikinio meno klasikai. Apie naują parodą „Sankrova“ pasakoja jos kuratorė menotyrininkė Agnė Narušytė.

Naujasis Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinys „Kartais sninga juodai“ – ne netekčių ar atsisveikinimų, o tapsmo knyga. Apie naują knygą – pokalbis su autoriumi.

Šiauliuose savo naują istoriją pradeda simfoninis orkestras. Surengtas pirmasis neseniai įkurto orkestro koncertas. Publikai pristatytas ir vienas brangiausių pirkinių – ketvirtį milijono eurų kainavęs „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas. Juo Petras Geniušas skambino Čiurlionį. Apie profesionaliosios kultūros poreikį regione iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.

LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Apie knygą „Tėčio Marselio liežuvis“ pasakoja jos autorius Paulius Norvila ir iliustratorė Patricija Bliuj-Stodulska.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – skulptorius Alius Berdenkovas.

Ved. Jolanta Kryževičienė