Vilniuje prasideda monospektaklių festivalis „Mano/Mono“. Kuo išskirtinė teatro forma, kurioje visą sceną užpildo vienas aktorius, ir kokių iššūkių ji kelia kūrėjams bei žiūrovams?

Tauragėje aštuntą kartą vyksta festivalis „Kvadratu“, kuriame šiemet kviečiama nagrinėti ribas. Renginio veiklos vyksta netikėtose, tarpinėse erdvėse – ten, kur ribos tik nujaučiamos. Kolegės Vestos Vitkutės pasakojimas.

Ar įmanoma apie perskaitytą knygą papasakoti vos per 5 minutes? Tokį iššūkį kelia Lietuvos bibliotekų organizuojamas Knygos pristatymo konkursas, kviečiantis perskaitytą kūrinį pristatyti trumpu vaizdo įrašu.

Kuo ypatinga Šiauliuose mažiau, nei prieš šimtmetį, pastatyta nedidelė, bet išskirtinė savo istorija Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia? Pasakoja Tomas Mizgirdas.

Ved. Donatas Šukelis

Speciali laida iš š kultūros sostinės – Kėdainių.

Kaip miestui sekasi įnešti gyvybingumo į kultūros pasaulį ir kas liks atsisveikinus su kultūros sostinės titulu?

Kalbėdami apie Kėdainių kultūrą, negalime nepaminėti miesto istorijos ir architektūros. Kėdainiuose galima pamatyti kone visą Lietuvos architektūros istoriją, o čia pat susitinka ir skirtingų tautų bei religijų palikimas – nuo Radvilų ir škotų pirklių namų iki sinagogų, cerkvės, evangelikų reformatų bažnyčios ir minareto.

Dar prieš Kėdainiams tampant Lietuvos kultūros sostine, miestas jau seniai turėjo kitą titulą – agurkų sostinės. Agurkas čia tapo ne tik vietos simboliu, bet ir savita miesto tapatybės dalimi. Kaip agurkas tapo Kėdainių vizitine kortele ir kodėl sovietmečiu dėl jo teko net kovoti su valdžia?

Džiazas – neatsiejama Kėdainių tapatybės dalis. Tai vienintelis miestas Lietuvoje, turintis Džiazo gatvę, šios muzikos tradicijos svarba Kėdainiuose akcentuojama Lietuvos kultūros sostinės programoje. Kaip džiazo tradicija puoselėjama Kėdainiuose ir koks šis miestas būtų be jo?

Kėdainius įprasta prisiminti kaip Radvilų miestą, tačiau kelis šimtmečius tai buvo ir svarbus amatininkų miestas. Čia veikė siuvėjų, kalvių, audėjų, puodžių, batsiuvių, dailidžių cechai, o XVIII amžiuje jų Kėdainiuose buvo net šešiolika – jų skaičiumi miestas prilygo Minskui. Kas liko iš šios amatininkų miesto tradicijos ir kaip ji tęsiama šiandien?

Kėdainiai švenčia 654-ajį miesto gimtadienį, jau netrukus įvyks didysis miesto šventės atidarymas, o rytoj specialų sveikinimą ir parodą šiai progai pristatys miesto baikerių klubai. Jie nepraleidžia miesto švenčių, aktyviai dalyvauja Kėdainių kultūriniame ir socialiniame gyvenime.

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Justė Krikščiūnė

Šiandien 60-metį mini kompozitorė, Zita Bružaitė. Cituojant muzikologę Dainorą Merčaitytę, Bružaitė savo kūriniuose laisvai jungia viduramžių asketizmą ir moderno spalvingumą, liaudies muzikos intonacijas ir džiazines improvizacijas. „Už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą“ kompozitorė 2020-aisiais apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Kauno fotografijos galerijoje menininkas Visvaldas Morkevičius pristato parodą „Blind cats“. Fotografas ekspozicijoje tyrinėja vis labiau susiliejančias pramogos, smurto ir propagandos ribas. Kolegos Andriaus Baranovo pasakojimas.

Leidykla „Kitos knygos“ išleido vienos ryškiausių lietuvių poetinio maišto figūrų Manto Gimžausko-Šamano antrąją kūrybos rinktinę „Revoliucija“. 2007-aisiais, sulaukęs vos 31-erių, poetas, menininkas, kino scenarijų autorius, žuvo gaisro metu. Šiandien Šamano kūrybiniu palikimu rūpinasi jo bičiulis, architektas, poetas, leidėjas ir dizaineris Tomas S. Butkus, kuris ir sudarė rinktinę „Revoliucija“.

Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie daugiau 639 metus trunkančio kūrinio atlikimą, Andre Rieu tarptautinį kvietimą vaikams pasirodyti kalėdiniame koncerte Mastrichte bei ką atskleidė Austrijos komunistų partijos užsakytas tyrimas apie Zalcburgo festivalio prieinamumą.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atveria mažai žinomus Kovo 11-osios signatarų tekstus ir kviečia iš naujo pažinti žmones, atkūrusius valstybę. Bibliotekos Valstybingumo centras siūlo ieškoti atsakymų pačių signatarų rašytuose tekstuose.

Šiandien prasideda Venecijos kino festivalis. Šiemet „Venice Immersive“ konkursinėje programoje pristatomas lietuvių režisieriaus Tomo Tamošaičio virtualios realybės filmas „Gėdos akys“, nukeliantis žiūrovą į anoreksija sergančios paauglės vidinį pasaulį ir kviečiantis susimąstyti apie paauglių psichinę sveikatą. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.

Kodėl vaikų literatūroje dažnai sutinkame vienaragius ir undines, slibinus ir baziliskus? Ar magija yra būtina, kai pasakoji jautrias ir sudėtingas žmonių gyvenimo istorijas? Šiuos klausimus svarstys parodų kuratorė, leidinio „Knygų slibinas. Fantastinis pasakojimas apie knygų grožį“ autorė Indrė Urbelytė ir filosofas, Vilniaus universiteto docentas, knygos „Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas“ autorius Laurynas Peluritis.

Ved. Gerūta Griniūtė

Marijampolės centre šį rudenį planuojama pastatyti paminklą grafienei Pranciškai Ščiukaitei-Butleriene, kuri laikoma miesto įkūrėja. Planuojama, kad skulptoriaus Zigmo Buterlevičiaus sukurtas paminklas iškils tarp Marijampolės dramos teatro ir Šv. arkangelo Mykolo bazilikos.

Šiandien, minint Mokslo ir žinių dieną, o LRT šiemet švenčiant radijo šimtmetį, kolega Rytis Skamarakas kviečia nusikelti į 1926-uosius ir išgirsti, ką apie švietimą bei jaunimą tuomet rašė Lietuvos spauda. Su kokiomis problemomis prieš šimtą metų susidūrė mokyklų bendruomenės? Kodėl dalis visuomenės piktinosi kinu ir siekė uždrausti filmus rodyti jaunimui? Kaip laisvalaikį leido moksleiviai ir kokių šunybių jie iškrėsdavo?

Šiuo metu vyksta jau aštuntoji „Kosmos Lab“ vizualinio teatro laboratorija, skirta jaunosios kartos menininkų profesiniam tobulėjimui bei vizualiojo teatro ir tarpdisciplininio meno raidai Lietuvoje plėtoti. Šių metų temos – intermedialumas ir ritualas. Būtent ritualų ir santykio su gamta tyrinėjimais šiuo metu užsiima belgų režisierius, rašytojas ir tarpdisciplininis kūrėjas Fabrice’as Murgia. Ko mūsų šalies kūrėjai semiasi iš Fabrice Murgia kūrybos ir kaip Lietuva bei mūsų gamta prisidės prie jo tyrinėjimų?

Tęsiame pasakojimų ciklą apie sakralinį paveldą. Kaltinėnų miestelyje, Šilalės rajone, yra įsikūręs Dvasingumo parkas. Kaip jis buvo įkurtas ir kaip šia erdve rūpinamasi dabar? Pasakoja Vesta Vitkutė.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Kaip skambėtų migla, kuria galima uždengti istorinį kraštovaizdį darkančius naujadarus? Kokia muzika lydėtų spindinčius bažnyčios bokštus, iškylančius virš rūke skęstančių naujų pastatų? Naujame albume „Balta tamsa“ išgirsime muziką, sukurtą menininkės ir tyrėjos Rėdos Brandišauskienės meniniam protestui, kuris naujai įrašytas Misionierių bažnyčioje Vilniuje. Pasakoja kompozitorius Dominykas Digimas ir smuikininkė Lora Kmieliauskaitė.

Kembridžo universitete ketinama įsteigti Lietuvos studijų profesūrą – nuolatinę profesoriaus pareigybę, skirtą Lietuvos studijoms. Teigiama, kad jos atsiradimas gilintų supratimą apie Lietuvą visame pasaulyje, paskatintų daugiau mokslinių tyrimų, seminarų, konferencijų ir turėtų naudos ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir Lietuvos universitetų akademinei bendruomenei. Plačiau – kolegės Ievos Radzevičiūtės pasakojime.

Šiandien – Lietuvos Laisvės diena. Prieš 33-ejus metus Lietuva įtvirtino savo laisvę – iš šalies teritorijos pasitraukė paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai. Ankstyvą rytą Vilniaus geležinkelio stotyje vyko diskusijos, iki pat 23 val. tęsis instaliacija „Besąlygiškos laisvės link“. Pokalbis su idėjos autore Rugile Grendaite ir istoriku Antanu Terlecku.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Karališkieji rūmai penktadienį pranešė, kad mirė Norvegijos karalius Haraldas V. Jam buvo 89 metai ir jis buvo vyriausias monarchas Europoje. Pokalbis apie Norvegijos karalių ir monarchijos vaidmenį visuomenėje su politologu Gintu Karaliumi.

Kultūros ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas „Kultūros turinio sklaidos skaitmeninėje erdvėje papildomo mokestinio reglamentavimo poveikio vertinimas“. Juo siekta identifikuoti papildomas finansines ir teisinio reguliavimo priemones, kurios galėtų būti taikomos Lietuvoje, siekiant nuosekliai stiprinti nacionalinio kultūros turinio kūrimą, didinti jo prieinamumą bei užtikrinti ilgalaikį ekonominį gyvybingumą.

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis penktadienį savo patalpose Panevėžyje visuomenei atvers naujai įkurto Siauruko muziejaus duris. Taip pat lankytojams bus pristatytas gatvės meno kūrinys – iliustracinė Panevėžio geležinkelio stoties interpretacija.

Kelias rugpjūčio savaites po Kauno mikrorajonus keliavo renginių ciklas „Kultūra į kiemus“. Septintą kartą iniciatyva ragino išeiti į kiemą, susitikti su kaimynais ir dalyvauti kultūrinėje programoje.

Ved. Gerūta Griniūtė

Klaipėdos švyturio ateitis ir prieinamumas visuomenei vėl kelia klausimų. Nors po maždaug 150 tūkstančių eurų kainavusių tvarkybos darbų objektas liko uždarytas lankytojams, dabar diskusiją atnaujino įvykęs incidentas, kai viešoje Burių gatvėje švyturį fotografavusio Vokietijos piliečio apsaugos darbuotojai pareikalavo ištrinti nuotraukas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vėliau nurodė, kad fotografavimas už aptvertos teritorijos ribų savaime nėra uosto režimo pažeidimas. Tuo metu viešojoje erdvėje keliami ir klausimai dėl pačiame švyturyje bei jo aplinkoje atliktų pakeitimų, istorinio žibinto su Frenelio lęšiais išmontavimo ir objekto prieinamumo. Kokios ribos taikomos visuomenei ir kaip suderinami kultūros paveldo, uosto saugumo bei viešojo intereso klausimai?

Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „McDonald's“ greito maisto restoranuose leidžiamą klasikinę muziką, beprecedentį Bostono simfoninio orkestro atlikėjų streiką ir reitinguose pirmaujantį albumą „Black Mozart“, kuriame genijaus muzikai įskiepijamas bliuzo, gospelo ir džiazo muzikos genas.

Šiauliuose minimas menininkės Birutės Kasperavičienės sukurtos skulptūrinės kompozicijos „Trys nykštukai“ 50-asis jubiliejus. Balto marmuro kompozicija buvo viena pirmųjų papuošusi atidarytą bulvarą. „Nykštukų“ jubiliejus yra vienas iš šią savaitę vykstančių Šiaulių naktų renginių.

Ved. Justė Krikščiūnė

Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ pradeda 15-ąjį kūrybinės veiklos sezoną. Per penkiolika metų keitėsi ne tik „Low Air“, pasikeitė ir urbanistinio šokio vieta Lietuvos kultūroje – iš gatvės kultūros jis vis labiau įsitvirtino profesionaliojoje scenoje. Šią kaitą atspindi ir jubiliejaus tema „Būti tarp. Su. Kintant“, kviečianti atsigręžti į nueitą kelią ir kartu klausti, kur judėti toliau. Pokalbis su „Low Air“ teatro ir mokyklos bendraįkūrėjais Airida Gudaite ir Laurynu Žakevičiumi.

Režisierius Aleksandras Špilevojus Anykščiuose įkūrė teatrą ir pristatė premjerinį spektaklį miške „Pačios“. Naktinis spektaklis, kurį publika gali ne tik žiūrėti, bet ir patirti, paremtas vietos gyventojų istorijomis, kurios atspindi moterų išgyvenimus. Daugiau iš Anykščių pasakoja Tomas Mizgirdas.

Menininkė Morta Jonynaitė pristato personalinę parodą „Žemė kalbina dangų“. Jaunosios kartos menininkė parodoje pristato dar niekur nerodytus tekstilinius objektus ir instaliacijas. Jose – kūrėjos išausti senelių pasakojimai, patirtys, sutrūkinėję prisiminimai, kuriuos papildo šiuolaikinės asmeninio ir bendražmogiško ryšio interpretacijos.

Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus. Lankantis Kelmės rajone vietos gidai rekomenduoja užsukti ir į KražiUs. Ten esanti bažnyčia – viena reikšmingiausių šventovių Lietuvoje. Ji mena garsiąsias KrAžių skerdynes ir vietos gyventojų kovą už lietuvybę. Čia saugomi ir didžiausi Žemaitijos vargonai. Daugiau iš KrAžių pasakoja Tomas Mizgirdas.

Ved. Gerūta Griniūtė

Aukštasis mokslas užima itin svarbią vietą visuomenėje, tačiau jos pokyčiai, lemti geopolitinių įtampų, technologinės pažangos, vertybinių poslinkių, reikalauja kismo ir aukštajame moksle. Apie tai bus diskutuojama Europos aukštojo mokslo draugijos 48-ojoje metinėje konferencijoje „Pasitikėjimo tarp aukštojo mokslo ir visuomenės stiprinimas“.

„Jeigu nebūtų žemaitiško užsispyrimo, turbūt nekiltų ir impulsas mokytis skirtingose dailės mokyklose bei tęsti meninę veiklą“, – sako tapytoja Eimantė Šimkutė. Iš Šilalės kilusi menininkė savo darbus gimtajame krašte eksponuoja dviejose parodose.

„Teatronas“ pristato šiuolaiknio cirko katalogą. „Šis katalogas skirtas Lietuvos kultūros organizacijoms, kurios nori savo programose matyti šiuolaikinį cirką ir galbūt nežino, nuo ko pradėti, arba nežino viso lauko. Jame galima rasti paprastą informaciją apie spektaklį, ko jam reikia, kiek jis kainuoja, kokios veiklos įmanomos greta spektaklio“, – sako „Teatrono“ vadovas Gildas Aleksa.

Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus. Lankantis Kelmės rajone vietos gidai rekomenduoja užsukti ir į Kražius. Ten esanti bažnyčia – viena reikšmingiausių šventovių Lietuvoje. Ji mena garsiąsias Kražių skerdynes ir vietos gyventojų kovą už lietuvybę.

Ved. Gerūta Griniūtė