Pakeliui su klasika

Lietuvos kino teatruose rodomas Berlyno kino festivalyje pristatytas ukrainiečių režisieriaus Oleksijaus Radynskio dokumentinis filmas „Specialioji operacija“, kurtas bendradarbiaujant su Lietuvos kino kūrėjais. Filmas paremtas slapta išsaugotais Čornobylio atominės elektrinės stebėjimo kamerų įrašais, kuriuose užfiksuota 2022 metais vykusi Rusijos kariuomenės įvykdyta elektrinės okupacija. Kaip ši archyvinė medžiaga virto dokumentiniu filmu ir kuo prie jo kūrimo prisidėjo lietuviai?

Eksperimentinius meno projektus, patyriminius spektaklius kuriantis teatras „Tolyn gilyn“ pristato režisieriaus Pauliaus Markevičiau premjerą „Pas mus šventė“ – švelniai komišką pasakojimą apie bendruomenę, kuri ruošiasi didžiajam įvykiui. Ką reiškia dešimtmečiais laukti gyvenimo pradžios ir ar įmanoma pagaliau susitarti? Repeticijoje lankėsi kolegė Karina Metrikytė.

Artėjant Vėlinėms apie Vilniaus miesto muziejaus parodą „Gyvos Rasos“ ir literatūrinį pasivaikščiojimą „Vėlinių ugnys“ pasakoja parodos kuratorė Rasa Antanavičiūtė ir istorikė Vida Girininkienė

Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie Missy Mazzoli operą, taupusią pirmąja moters kompozitorės premjerą „Metropilitan opera“ scenoje, taip pat apie Jungtinėje Karalystėje įvedamą baudą už muzikos klausymąsi be ausinių bei neįprastai neigiamai kritikų vertinamą R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ režisūrą Berlyne.

Ved. Gerūta Griniūtė

Klaipėdoje vėl svarstoma galimybė atkurti Baltąjį švyturį. Šiauriniame mole numatoma pastatyti mobilią, autentiško dydžio ir iš autentiškų medžiagų pagamintą švyturio konstrukciją, neturinčią navigacinės funkcijos. Iki šiol teigusi, kad atkurtas švyturys trukdytų uosto plėtrai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dabar sako neplanuojanti stabdyti projekto. Idėją palaiko ir susisiekimo ministras Juras Taminskas. Ar po ilgus metus trukusių diskusijų Baltasis švyturys pagaliau sugrįš į Klaipėdą?

Kultūros ministras Lukas Alsys šiandien žiniasklaidai pristatė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai kultūros srities prioritetus, aptarė kitų metų kultūros biudžetą ir Nacionalinės koncertų salės finansavimo klausimus. Kokie svarbiausi ministerijos planai ir kokių naujienų sulaukė kultūros sektorius? Susitikime dalyvavo ir svarbiausius akcentus apžvelgia kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Vakar MO muziejuje įteikti nacionalinio architektūros konkurso „Žvilgsnis į save“ apdovanojimai. Penkiais lygiaverčiais prizais įvertinti architektūros projektai Vilniuje ir Klaipėdoje, tarp jų – „Memelio miestas“, Šv. Jokūbo kvartalas ir „Dingęs štetlas“. Kuo išsiskiria šių metų laureatai, kokias architektūros tendencijas jie atspindi ir kaip šiandien Lietuvoje suprantama kokybiška architektūra? Apie tai – pokalbis su Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktore Rūta Leitanaite.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Sekmadienį dešimtys tūkstančių žmonių Prahos gatvėse protestavo už žiniasklaidos laisvę ir prieš Čekijos vyriausybės planus keisti visuomeninių transliuotojų finansavimo modelį. Ministro pirmininko Andrejaus Babišo vadovaujama vyriausybė siekia panaikinti abonentinius mokesčius ir Čekijos televiziją bei radiją finansuoti iš valstybės biudžeto. Apie lapkričio 3 d. planuojamą Čekijos televizijos ir radijo darbuotojų streiką bei grėsmes žiniasklaidos nepriklausomumui – pokalbis su Čekijos televizijos žurnalistu Janu Moláčeku.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje veikia Prancūzijoje gyvenančios menininkės Rūtos Jusionytės paroda „Karalaitė ir slibinas“. Joje pristatomi naujausi menininkės tapybos, skulptūros darbai ir piešiniai, kuriuose susipina gamtos, gyvūnijos, moteriškumo, globos, artumo ir paslapties temos. Apie parodą pasakoja kolega Andrius Baranovas.

Smuikininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius, pirmasis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris Raimondas Butvila švenčia 70-ąjį jubiliejų.

Ved. Gerūta Griniūtė

Šiaulių istorijos muziejuje minimas radijo šimtmetis – surengta senųjų radijo imtuvų paroda. Istorikas Titas Krutulys šiandien viešoje paskaitoje pasakoja apie radijo istoriją, daugiausia dėmesio skirdamas tarpukariui: to meto transliacijoms, jų kūrėjams ir klausytojų poreikiams. Tiesiogiai iš Šiaulių – kolega Tomas Mizgirdas.

Į LRT KLASIKOS redakciją kreipėsi „Marijampolės portretų galerijos – miesto Veidasienės“ autoriai Ieva Voroneckytė ir Vytenis Jakas, nepatenkinti savivaldybės sprendimu Vėlinių ir Helovino laikotarpiu jų sukurtą gatvės meno galeriją puošti „siaubo scenografija“. Menininkų teigimu, požeminėje perėjoje įkurdinamos šiurpios dekoracijos nedera su Vėlinių tradicijomis, kelia nemalonias emocijas daliai miestelėnų ir rodo nepagarbą galerijoje įamžintiems žmonėms. Kūrėjai taip pat kelia klausimą dėl galimų autorių teisių pažeidimų.

Šįvakar Vilniuje menininkė Solveiga Gutautė pristato iš žmonių plaukų numegztą megztinį. Jį galima išvysti parodoje „Tarp bendrystės ir individualumo – žmonių plaukai“, kuri atidaroma Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Projektų erdvėje. Gutautė tyrinėja, kaip kūno palikta medžiaga – plaukai – gali tapti pasakojimu apie žmones, jų atmintį ir tarpusavio ryšius.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Seime kilo aštrių diskusijų dėl siūlymo leisti biudžetinėms kultūros įstaigoms gauti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą. Ar toks sprendimas nesustiprintų konkurencijos dėl paramos ir nesupriešintų biudžetinių įstaigų su nevyriausybinėmis organizacijomis? Kaip siūlomus pokyčius vertina kultūros sektoriaus atstovai?

„Mes norime gyventi namuose ir nesiliaujame tikėti, kad vieną dieną grįšime į Baltarusiją“, – sako dvi kūrėjos, po 2020 metų represijų priverstos palikti gimtinę. Tai Austrijoje gyvenanti rašytoja ir vertėja dr. Hanna Jankuta bei žmogaus teisių organizacijose dirbusi teisininkė, rašytoja Juhasia Kaliada, šiuo metu su sūnumi gyvenanti Vilniuje.

Klaipėdos galerijoje „Energija“ atidaryta paroda „Kontempliatyvas“, kurioje pristatomi Palangoje, „Žulkų dirbtuvėse“, vykusio medžio drožėjų plenero metu sukurti kryžiai, koplytstulpiai ir krikštai. Parodos rengėjai kryždirbystę pristato kaip čiabuvių meną, gyvuojantį šiuolaikiniame pasaulyje.

„Herojus nėra abstrakti kategorija, tai daugybė vaikų ir motinų, leidusių Tėvynei išlikti“, – sako vienas garsiausių Ukrainos teatro režisierių Davidas Petrosyanas. Šiuo metu jis Klaipėdos dramos teatre stato Williamo Shakespeare’o dramą „Koriolanas“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Šeštadienį, spalio 24 d. Vilniaus centrinėje bibliotekoje vyks ketvirtasis Literatūros skaitymų konkursas „Irenos sparnas“, skirtas Irenos Veisaitės atminimui. Dalyviai – Lietuvos tautinių mažumų moksleiviai. Pokalbis su konkurso sumanytoja ir iniciatore Sigute Gražiniene bei konkurso vertintoja aktore Gabrielia Kuodyte.

MO muziejuje veikia paroda „Ar tai tikra? Menas, technologijos ir mes“. Keturių kuratorių komanda kviečia lankytojus į vidinį dialogą – klausti savęs, kiek šiandien jaučiamės gyvi ir ką reiškia būti tikriems.

Spalio 24 d. Berlyno operos teatre – Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis Olandas“ premjera, kurią diriguos lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė, o Zentos vaidmenį kurs lietuvių operos solistė sopranas Aušrinė Stundytė.

Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie Šanchajuje duris atvėrusį naujausią pasaulyje operos teatrą, Berlyno filharmonijos renovacijos ypatumus bei intriguojantį tyrimą apie gyvūnus, kurie naudoja operos solistams būdingas balso sustiprinimo technikas.

Ved. Gerūta Griniūtė

Kaune prasideda „Performanso meno savaitgalis“. Nuo mezgimo treniruotės ir fiktyvios politinės partijos steigimo iki Kauno pastatų kontūrų atkūrimo ar kortų turnyro – per keturias dienas įvairiose Kauno erdvėse įvyks 14 nemokamų pasirodymų. Kaip kasdieniai veiksmai virsta menu ir ką netikėtomis jo formomis siekia pasakyti kūrėjai?

Kudirkos Naumiestyje gyvenantys Gražina ir Petras Žemaičiai savo namuose sukaupė išskirtinę istorinę ekspoziciją, kurios nemažą dalį sudaro tiesiog kieme rasti artefaktai. Petras aistringai tyrinėja savo žemės valdas, o Gražina ieško radinių istorijas patvirtinančių faktų.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatyta knyga „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. Joje iki šiol netyrinėtais aspektais pateikiama vieno žymiausių Lietuvos scenografų asmenybė bei kūryba, kuri apima egiptomanijos, japonizmo ir kinų estetikos, krikščioniškojo meno ir lietuvių tautinio stiliaus kontekstus.

„Vilniaus knygų mugė“ kvietė visuomenę dalytis savo idėjomis – iki spalio 18 d. parašyti į mugės socialinių tinklų paskyras ir siūlyti temą ar šūkį kitų metų mugei, užduoti rūpimus klausimus. Kokių pasiūlymų ir užklausų sulaukta? Kaip jie gali paveikti 2027-ųjų rugsėjį rengiamos mugės kryptį?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Seimas priėmė rezoliuciją ir pasiūlė 2029-aisiais metais paminėti 600-ąsias Lucko suvažiavimo metines. Jos tikslas – kartu su Ukraina siekti, kad šios metinės būtų įtrauktos į UNESCO minimų sukakčių kalendorių.

Telšių kultūros centro ekspozicijų salėje veikia dailininko, tapytojo, grafiko ir metalo plastikos kūrėjo Sauliaus Mušinsko jubiliejinė kūrybos paroda. Autorius čia rodo keliasdešimt mažųjų skulptūrų ir nemažai tapybos darbų bei daugybę piešinių. Tautodailininkas iš kitų išsiskiria naudojama technika. Visos jo skulptūrėlės sukurtos papjė mašė technika.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) rinkinius papildė kolekcininkų Antano Zabulio ir Dariaus Jurgaičio dovanoti Leono Katino studijų laikotarpio darbai. Kūrinius muziejaus generaliniam direktoriui dr. Arūnui Gelūnui kolekcininkai įteikė Vilniaus paveikslų galerijoje.

Ką apie Motiejų Valančių gali pasakyti jo skaitytos knygos ir ką tas knygas skaitydamas jose pažymėjo pats vyskupas? Apie kitokį Motiejų Valančių pasakoja paroda „Motiejus ir biblioteka“.

Ved. Gerūta Griniūtė

Ketvirtasis šios kadencijos kultūros ministras Lukas Alsys, pareigas pradėjęs eiti liepos 14-ąją, netrukus minės pirmąjį savo darbo šimtadienį. Kadencijos pradžioje žadėjęs siekti ramybės ir prognozuojamumo kultūros sektoriuje, ministras nuolat susiduria su iššūkiais tiek ministerijos viduje, tiek kultūros lauke – nuo derybų dėl kultūros biudžeto ir Nacionalinės filharmonijos vadovo konkurso iki Nacionalinės koncertų salės statybų finansavimo, artėja ir Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Kokius pirmuosius ministro darbo rezultatus jau galima įvertinti, kaip sekasi spręsti įsisenėjusias kultūros sektoriaus problemas ir kokie svarbiausi iššūkiai laukia ateityje? Pokalbis su Kultūros ministru.

Pervadinti Vilnių Avuliškėmis – tokį siūlymą sostinės merui Valdui Benkunskui teikia iniciatyvinė grupė „Už Avuliškes“. Anot iniciatyvos autorių, naujasis pavadinimas tiksliau atspindėtų šiandieninę miesto tapatybę, kurios vienas ryškiausių bruožų – nekilnojamojo turto plėtra. Į kokias Vilniaus problemas siekia atkreipti dėmesį šios satyrinės iniciatyvos autoriai ir kokių pokyčių mieste jie tikisi?

Savaitgalį Kauno miesto kameriniame teatre įvyko režisierės Aistės Rekašiūtės spektaklio „Banginis ant kranto“ premjera. Aistės Rekašiūtės ir pjesės autorės Uršulės Toleikytės scenos darbas pernai laimėjo šio teatro organizuojamą spektaklio eskizų konkursą festivalyje „Išeities taškas“. „Banginis ant kranto" – tai fragmentiškas, sapniškas kūrinys apie pirmąją šiuolaikinėje Nepriklausomoje Lietuvoje užaugusią kartą.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Kultūros ministerija pradeda naują tradiciją – kas tris mėnesius susitikti su pavaldžių įstaigų vadovais, aptarti kylančius iššūkius ir pasidalyti gerąja patirtimi. Pirmajame susitikime daugiausia dėmesio skirta kitų metų biudžetui. Kas paaiškėjo ir kokie metai laukia kultūros įstaigų? Apie tai – pokalbis su LNDM direktoriumi Arūnu Gelūnu, Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadove Aušrine Žilinskiene ir kultūros žurnalistu Mariumi Eidukoniu.

Šiandien baigiasi 39-asis tarptautinis šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz“, kuriame šiemet apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos džiazui“ įteiktas kompozitoriui ir pianistui Tomui Kutavičiui. Ką kūrėjui reiškia šis įvertinimas? Kuo išsiskyrė šių metų festivalio programa ir kokiomis nuotaikomis pasitinkamas jo uždarymas?

Pasirodė naujas, jau dvyliktasis, vieno ryškiausių šiuolaikinių lietuvių poetų Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinys „Jei atsimerkčiau“, kurį išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Šiandien 18 val. Rašytojų sąjungoje vyks susitikimas su poetu ir naujosios knygos pristatymas. Apie ką naujausiame rinkinyje kalba poetas ir kokius klausimus kelia jo kūryba?

Ved. Jolanta Kryževičienė