Neringoje prasideda XXII festivalis „N žemė“, skirtas baroko muzikai ir jos šiuolaikinėms interpretacijoms kituose meno žanruose. Šių metų tema – „Baroko sala“, kurioje istorinis Europos paveldas atsivers kaip gyva, kintanti materija, jungianti instrumentą ir muziką, garsą ir formą, judesį, žodį bei vizualųjį meną. Pokalbis su meno vadovu violončelininku Mindaugu Bačkumi.

Liepos 4 d. Priekulės meno ir kultūros centras jau penktąjį kartą pakvies kultūros ir gamtos mylėtojus į unikalų renginį – tarptautinį kūrybiškos vietokūros „Vilhelmo teatrų festivalį“. Renginys švenčia penkerių metų sukaktį, o organizatoriai mūsų kolegei Agnei Bukartaitei atskleidžia ateinančių metų temą.

Liepos 3–5 d. „Ubiškės3“ meno erdvėje, įsikūrusioje Ubiškės kaime Telšių rajone, vyks nemokamas vizualiųjų menų, eksperimentinės muzikos ir performansų festivalis „Pasakiškos erdvės“. Trijų dienų programa suburs tarptautinius kūrėjus, tyrinėjančius pasakiškų būtybių reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje.

„Kiekvienas iš menų srities išbrauktas euras turi pasekmių socialinei gerovei ir visuomenės sveikatai“, – sako kultūros ir sveikatos politikos ekspertė Edith Wolf Perez. Apie tai, kaip kultūrinės veiklos gali pagerinti mūsų sveikatą ir gerovę su ja kalbasi kolegė Indrė Kaminckaitė.

Ved. Gerūta Griniūtė

Teatro režisieriui Eimuntui Nekrošiui po mirties suteiktas Raseinių garbės piliečio vardas. Menininkas gimė Pažobrio kaime, Šiluvos seniūnijoje, o jo atminimas šiame krašte įamžintas dar prieš ketverius metus – Šiluvoje, Jono Pauliaus II aikštėje, pastatyta bronzinės kėdės skulptūra. Raseinių garbės piliečio regalijos E. Nekrošiaus šeimai bus įteiktos Liepos 6-ąją. Pokalbis apie šį pripažinimą ir Raseinių krašto reikšmę vienam ryškiausių Lietuvos teatro kūrėjų.

Vakar paskelbtas socialdemokratų kandidatas į kultūros ministrus – juo tapo dabar kanclerio pareigas Kultūros ministerijoje einantis Lukas Alsys. Šiandien jis apsilankė pas kolegą Marių Eidukonį laidoje „Kultūros rentgenas“, tad kviečiame pasiklausyti trumpos jų pokalbio ištraukos. Visa laida prieinama LRT Radiotekoje.

Leidykla „Vaga“ perleidžiama į kitos leidyklos „Lapas“ rankas. Jos nebus jungiamos į vieną leidyklą – abi ir toliau veiks kaip savarankiški leidybos ženklai, tačiau po vienos redakcijos – „Lapo“ stogu. Knygynų tinklas „Vaga“ ir toliau tęs savo veiklą. Pokalbis su knygynų tinklo „Vaga“ vadovu Deividu Petrošiumi ir leidyklos „Lapas“ vadove Ūla Ambrasaite.

Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja, kas perims Londono Karališkojo baleto ir operos atleidžiamų darbuotojų funkcijas, kaip karščiai Europoje keičia koncertų planus ir kas barokinių instrumentų kopijoms ketina pasitelkti 3D spausdintuvus.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Šiandien paaiškėjo, kad į kultūros ministrus socialdemokratai siūlo šiuo metu Kultūros ministerijos kancleriu dirbantį Luką Alsį. Popiet kandidatas į ministrus susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Pokalbis su L. Alsiu ir menotyrininke, kultūros apžvalgininke prof. Agne Narušyte.

Stabtelėjus ketvirtajame Kauno „Akropolio“ stovėjimo aikštelės aukšte, galima pažvelgti tiesiai į XIX amžių. Kodėl ši šurmuliuojanti vieta sudomino debiutuojančią gidę Rūtą Baužytę-Jarosz, pasakoja Kotryna Lingienė.

Klimato kaita kasmet tampa vis akivaizdesnė – orų kontrastai žiemą ir vasarą verčia aiškiau apgalvoti miestų prisitaikymą prie vis radikalesnių temperatūrų pokyčių. Kokią įtaką miesto ekosistemai turi urbanistiniai sprendimai? Pokalbis su miesto antropologe Jekaterina Lavrinec, geografu, klimatologu Justinu Kilpiu ir teritorijų planavimo specialistu, urbanistu Gintautu Tiškumi.

Ved. Gerūta Griniūtė

Biržuose pristatytas režisieriui, dramaturgui ir aktoriui Borisui Dauguviečiui skirtas biustas sukėlė diskusijų dėl jame pavaizduotų sovietinio laikotarpio ženklų. Pokalbis apie ribą tarp istorinio fakto įamžinimo ir totalitarinio režimo simbolių normalizavimo viešojoje erdvėje.

Daugiau nei du šimtus metų po dažų sluoksniais Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje slėpėsi vienas didžiausių XVIII a. sienų tapybos ansamblių Lietuvoje. Šiemet pirmą kartą sistemiškai ištirta visa bažnyčios skliautų tapybos programa, leidžianti naujai pažvelgti į Vilniaus baroko mastą ir jo meninę kokybę. Pokalbis studijoje su kolege Ieva Radzevičiūte, dalyvavusia tyrimo ir jo atradimų pristatyme.

Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos, kitąmet numatyta remontuoti ir patį kalną, peržiūrėti tūkstančius kryžių, atnaujinti takus. Iš Šiaulių rajono pasakoja Tomas Mizgirdas.

Ved. Justė Luščinskytė

Šiandien minime dailės klasiko Justino Vienožinskio 140-ąsias gimimo metines. Šia proga dailininko memorialiniame muziejuje Rokiškio rajone atidaroma jo darbų paroda. Kas joje lauks lankytojų ir kokį senelį pažįsta jau po jo mirties gimusi, jo kambaryje augusi vaikaitė, išgirsite Anastasijos Marčenkaitės pasakojime.

Visą šią savaitę Marijampolėje vyksta gatvės meno ir architektūros simpoziumas „Malonny“. Jo metu miesto sienas vėl papuoš nauji gatvės meno kūriniai.

Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Pirmajame kolegės Justės Luščinskytės penkių dalių pasakojimų cikle skiriamas dėmesys Gaudí asmenybei, jo biografijos lūžiams ir jį supantiems mitams.

Iš Vilniaus Radvilų rūmuose veikiančios parodos „Ukrainos svajotojai: Charkivo fotografijos mokykla“ pavogta Boriso Michailovo nuotrauka. Ar pavyks susigrąžinti prarastą kūrinį ir kaip apsisaugoti nuo panašių incidentų ateityje?

Ved. Marius Eidukonis

Vienas ryškiausių Lietuvos dokumentinio kino kūrėjų – režisierius Audrius Stonys sulaukė kvietimo prisijungti prie Kino meno ir mokslo akademijos (Academy of Motion Picture Arts and Sciences), vienijančios pasaulio kino elitą ir teikiančios prestižinius „Oskaro“ apdovanojimus. Pokalbis su režisieriumi.

Kauno fotografijos galerijoje atidaryta iraniečių kilmės menininko Aria Shahrokhshahi paroda „Drėgna žemė“. Joje fotografas vietoje įprastų karo Ukrainoje vaizdų pristato kasdienes, kartais absurdiškas ar netikėtas situacijas. Sekdamas jaunimo ir subkultūrų gyvenimą, autorius atskleidžia, kaip šiuolaikinėje Ukrainoje kuriami gyvenimai, nepaisant nuolatinės grėsmės. Su galerijos svečiu jo pasirinkimus, menininko etiką ir savanorišką veiklą fronte aptarė Kotryna Lingienė.

Alantoje, Molėtų rajone prasidėjo kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas. Pokalbis su viena iš „Santaros-Šviesos“ organizacinio komiteto narių, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininke, pristatančia filmą „Video pokalbiai: Valdas Adamkus ir Santara“, Birute Garbaravičiene.

Ved. Gerūta Griniūtė

Panevėžio rajono kultūros centrui vadovauti pradeda Julius Jakubėnas. Nuo gegužės pradžios jis tapo laikinuoju centro direktorius, šia pareigas pradėjusiu eiti įvykus 12-os rajono kultūros centrų reorganizacijai ir sujungus juos į vieną. Šis pokytis Panevėžio rajono kultūros bendruomenės kritikuotas dėl komunikacijos ir diskusijų su kultūros centrų darbuotojais stokos, klausimų kritikams kėlė ir reorganizacijos metodai. Kaip bus vykdoma naujojo centro veikla ir kodėl dalis rajono kultūros centrų darbuotojų nusprendė nebetęsti darbo naujoje struktūroje?

Lazdynų mikrorajone Vilniuje įsikurs skulptoriaus Tauro Kensmino skulptūra-galvosūkis „Atpažintas objektas“. Kaip naujasis viešojo meno objektas įsikomponuos į aplinką, kurioje sugyvena dinamiškas, natūralus gamtinis reljefas, žalieji plotai ir griežta, brutalizmo tradicijai artima blokinių pastatų architektūra?

Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atrastą W. A. Mozarto rankraštį su mokiniams skirtais pratimais, taip pat „Opus Klassik“ apdovanojimų laimėtojus ir kodėl Milane protestuoja ištikimiausi „La Scala“ teatro lankytojai.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Vienam žymiausių Lietuvos Jonų – Jonui Basanavičiui – Joninių dieną Ožkabaliuose bus atidengta jam dedikuota skulptūra. Medinis trijų metrų aukščio Mykolo Saukos „Koplytstulpis“ Jono Basanavičiaus gimtinėje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje, atsiras kaip viena iš tautos patriarcho 175-osioms gimimo metinėms skirtų programos dalių.

Mirgos Gražinytės-Tylos albumas „Back to Nature“ pelnė prestižinį „Opus Klassik“ apdovanojimą. Geriausiu 2025 m. simfoninės muzikos įrašu pripažintas albumas skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinėms. Jame skamba simfoninės poemos „Jūra“ ir „Miške“, kūriniai „Ruduo“, „Lakštingala“, preliudas „F-Dur/a-moll“ bei Romualdo Gražinio „Sutartinė“.

Šiemet minimo radijo šimtmečio proga kviečiame klausytis Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.

Šiaulių centre, Talkšos ežero pakrantėje, kuriamos didžiulės šamoto skulptūros. Apie lauko žibintus, skirtus 790-ąjį gimtadienį švenčiantiems Šiauliams, pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centrui, Priekulės meno ir kultūros centrui bei Šilutės kultūros centrui paskirtos Kultūros ministerijos premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą.

„Dabar nėra tos meilės darbui“, – taip apie šiuolaikinius metalo dirbinius sako kalvė Viginta ir Rolandas Jakuboniai vieninteliai kalviai Panevėžio krašte, turintys aukštesnįjį savo profesijos išsilavinimą savo kalvėje puoselėjantys ir tobulinantys savo amato tradicijas.

Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose visa savaitę vyks tradicinis tarptautinis keramikos simpoziumas.

Pasirodė naujas žurnalo „Vilnius Review“ numeris.

Ved. Marius Eidukonis

Ketvirtadienį įvyko 16-ieji Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) apdovanojimai „Ąžuolas 2026“. Šie metai asociacijai – istoriniai: pirmą kartą išskirta atskira trumpo metro filmų kategorija, įvertinta Kultūros asamblėja, o pagrindinis vakaro apdovanojimas atiteko Vytautui Katkui už filmą „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ (rež. Aistės Žegulytė). Pokalbis su viena iš komisijos narių Kristina Sereikaite ir dviem laureatais – Nojumi Drąsučiu ir Ieva Jaruševičiūte.

Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Kodėl antikiniu mitu paremta meilės istorija aktuali šiandien ir ką kūrėjams reiškia ši sceninė interpretacija – pasakoja repeticijas stebėjusi kolegė Karina Metrikytė.

Birželio 19–21 d. Latvijoje nuvilnys jubiliejinė, XX Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Šis tradicinis renginys šįkart peržengs klasikinio festivalio ribas ir taps ambicingu mokslo, kultūros bei meno sinergijos projektu. Rygoje pasirodys beveik 4 tūkst. studentų, tarp jų – ir viena Lietuvos delegacija, vienijanti per 1 400 dalyvių. Pokalbis su šventės organizatoriais ir dalyviais.

Ved. Gerūta Griniūtė