Karališkieji rūmai penktadienį pranešė, kad mirė Norvegijos karalius Haraldas V. Jam buvo 89 metai ir jis buvo vyriausias monarchas Europoje. Pokalbis apie Norvegijos karalių ir monarchijos vaidmenį visuomenėje su politologu Gintu Karaliumi.

Kultūros ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas „Kultūros turinio sklaidos skaitmeninėje erdvėje papildomo mokestinio reglamentavimo poveikio vertinimas“. Juo siekta identifikuoti papildomas finansines ir teisinio reguliavimo priemones, kurios galėtų būti taikomos Lietuvoje, siekiant nuosekliai stiprinti nacionalinio kultūros turinio kūrimą, didinti jo prieinamumą bei užtikrinti ilgalaikį ekonominį gyvybingumą.

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis penktadienį savo patalpose Panevėžyje visuomenei atvers naujai įkurto Siauruko muziejaus duris. Taip pat lankytojams bus pristatytas gatvės meno kūrinys – iliustracinė Panevėžio geležinkelio stoties interpretacija.

Kelias rugpjūčio savaites po Kauno mikrorajonus keliavo renginių ciklas „Kultūra į kiemus“. Septintą kartą iniciatyva ragino išeiti į kiemą, susitikti su kaimynais ir dalyvauti kultūrinėje programoje.

Ved. Gerūta Griniūtė

Klaipėdos švyturio ateitis ir prieinamumas visuomenei vėl kelia klausimų. Nors po maždaug 150 tūkstančių eurų kainavusių tvarkybos darbų objektas liko uždarytas lankytojams, dabar diskusiją atnaujino įvykęs incidentas, kai viešoje Burių gatvėje švyturį fotografavusio Vokietijos piliečio apsaugos darbuotojai pareikalavo ištrinti nuotraukas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vėliau nurodė, kad fotografavimas už aptvertos teritorijos ribų savaime nėra uosto režimo pažeidimas. Tuo metu viešojoje erdvėje keliami ir klausimai dėl pačiame švyturyje bei jo aplinkoje atliktų pakeitimų, istorinio žibinto su Frenelio lęšiais išmontavimo ir objekto prieinamumo. Kokios ribos taikomos visuomenei ir kaip suderinami kultūros paveldo, uosto saugumo bei viešojo intereso klausimai?

Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „McDonald's“ greito maisto restoranuose leidžiamą klasikinę muziką, beprecedentį Bostono simfoninio orkestro atlikėjų streiką ir reitinguose pirmaujantį albumą „Black Mozart“, kuriame genijaus muzikai įskiepijamas bliuzo, gospelo ir džiazo muzikos genas.

Šiauliuose minimas menininkės Birutės Kasperavičienės sukurtos skulptūrinės kompozicijos „Trys nykštukai“ 50-asis jubiliejus. Balto marmuro kompozicija buvo viena pirmųjų papuošusi atidarytą bulvarą. „Nykštukų“ jubiliejus yra vienas iš šią savaitę vykstančių Šiaulių naktų renginių.

Ved. Justė Krikščiūnė

Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ pradeda 15-ąjį kūrybinės veiklos sezoną. Per penkiolika metų keitėsi ne tik „Low Air“, pasikeitė ir urbanistinio šokio vieta Lietuvos kultūroje – iš gatvės kultūros jis vis labiau įsitvirtino profesionaliojoje scenoje. Šią kaitą atspindi ir jubiliejaus tema „Būti tarp. Su. Kintant“, kviečianti atsigręžti į nueitą kelią ir kartu klausti, kur judėti toliau. Pokalbis su „Low Air“ teatro ir mokyklos bendraįkūrėjais Airida Gudaite ir Laurynu Žakevičiumi.

Režisierius Aleksandras Špilevojus Anykščiuose įkūrė teatrą ir pristatė premjerinį spektaklį miške „Pačios“. Naktinis spektaklis, kurį publika gali ne tik žiūrėti, bet ir patirti, paremtas vietos gyventojų istorijomis, kurios atspindi moterų išgyvenimus. Daugiau iš Anykščių pasakoja Tomas Mizgirdas.

Menininkė Morta Jonynaitė pristato personalinę parodą „Žemė kalbina dangų“. Jaunosios kartos menininkė parodoje pristato dar niekur nerodytus tekstilinius objektus ir instaliacijas. Jose – kūrėjos išausti senelių pasakojimai, patirtys, sutrūkinėję prisiminimai, kuriuos papildo šiuolaikinės asmeninio ir bendražmogiško ryšio interpretacijos.

Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus. Lankantis Kelmės rajone vietos gidai rekomenduoja užsukti ir į KražiUs. Ten esanti bažnyčia – viena reikšmingiausių šventovių Lietuvoje. Ji mena garsiąsias KrAžių skerdynes ir vietos gyventojų kovą už lietuvybę. Čia saugomi ir didžiausi Žemaitijos vargonai. Daugiau iš KrAžių pasakoja Tomas Mizgirdas.

Ved. Gerūta Griniūtė

Aukštasis mokslas užima itin svarbią vietą visuomenėje, tačiau jos pokyčiai, lemti geopolitinių įtampų, technologinės pažangos, vertybinių poslinkių, reikalauja kismo ir aukštajame moksle. Apie tai bus diskutuojama Europos aukštojo mokslo draugijos 48-ojoje metinėje konferencijoje „Pasitikėjimo tarp aukštojo mokslo ir visuomenės stiprinimas“.

„Jeigu nebūtų žemaitiško užsispyrimo, turbūt nekiltų ir impulsas mokytis skirtingose dailės mokyklose bei tęsti meninę veiklą“, – sako tapytoja Eimantė Šimkutė. Iš Šilalės kilusi menininkė savo darbus gimtajame krašte eksponuoja dviejose parodose.

„Teatronas“ pristato šiuolaiknio cirko katalogą. „Šis katalogas skirtas Lietuvos kultūros organizacijoms, kurios nori savo programose matyti šiuolaikinį cirką ir galbūt nežino, nuo ko pradėti, arba nežino viso lauko. Jame galima rasti paprastą informaciją apie spektaklį, ko jam reikia, kiek jis kainuoja, kokios veiklos įmanomos greta spektaklio“, – sako „Teatrono“ vadovas Gildas Aleksa.

Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus. Lankantis Kelmės rajone vietos gidai rekomenduoja užsukti ir į Kražius. Ten esanti bažnyčia – viena reikšmingiausių šventovių Lietuvoje. Ji mena garsiąsias Kražių skerdynes ir vietos gyventojų kovą už lietuvybę.

Ved. Gerūta Griniūtė

Ministras Pirmininko Mindaugas Sinkevičius paskelbė, kad ketinama atkurti kultūros atašė Latvijoje pareigybę. Kodėl reikia kultūros atašė kaimyninėje Latvijoje?

Šiandien minima Ukrainos nepriklausomybės diena. Prieš 35 metus, 1991 metų rugpjūčio 24 dieną, Maskvoje žlugus pučui, Ukrainos Aukščiausioji Rada paskelbė šalies nepriklausomybę.

Baltijos kelio dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte atidaryta nauja ekspozicija „Laisvės dažnis“.

Pakruojyje vyksta skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Petrašiūnų dolomito karjere menininkai kuria skulptūras, kurios papuoš miesto erdves.

Ved. Marius Eidukonis

Į lietuvių kalbą išversta ukrainiečių poeto, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pėstininko, savanoriškai prisijungusio prie Ukrainos 125-osios teritorinės gynybos brigados, Arturo Dronio knyga „Hemingvėjus nieko nežino“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, iš ukrainiečių kalbos vertė Donata Rinkevičienė). Išskirtinis pokalbis su knygos autoriumi.

Šiandien prasideda tris dienas truksiantis Kauno energijos festivalis „Transformacijos“. Jau tradicija tapusi iniciatyva kviečia lankytojus į industrinės erdvės ir menininkų kuriamą patirtį. Šių metų festivalio tema „Procesai: Vanduo“. Plačiau – Andriaus Baranovo pasakojime.

Nebijoti gadinti ir eksperimentuoti – tokią pamoką išmoko tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Tamulytė (slapyvardžiu Aglaja Ray), persikrausčiusi gyventi į Kazlų Rūdą ir vykdžiusi ten meninį tyrimą, kurio rezultatu tapo Dūmų fabriko galerijoje Naujojoje Vilnioje atidaryta personalinė paroda „Mažiau garso – daugiau šviesos“. Kaip toks įsiliejimas į naują bendruomenę veikė kūrėją bei kokį pėdsaką meno kūriniuose paliko militarizuota aplinka, domisi Urtė Karalaitė.

Ved. Gerūta Griniūtė

Naująja Valstybinio jaunimo teatro vadove išrinkta „Meno ir mokslo laboratorijos“ direktorė, prodiuserė ir kultūros ekonomikos tyrėja dr. Rusnė Kregždaitė. Ji laimėjo konkursą, kurio komisiją sudarė septyni nariai, du iš jų buvo deleguoti Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos. Rusnė Kregždaitė yra šios tarybos pirmininkė, tad ar Jaunimo teatro vadovo konkursas vyko skaidriai ir jo nugalėtoja išrinkta išvengiant interesų konfliktų?

Šiais metais skaitmeninė kultūros platforma „ekultūrA“ pristatė naują kultūrinį maršrutą Palangoje. Dvylikos stotelių maršrutas kviečia žygiuojant atrasti kurorto kultūrinius objektus – nuo gerai pažįstamų vietų iki mažiau pastebimų taškų.

Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie knygynuose pasirodžiusią neautorizuotą tenoro Jono Kaufmanno biografiją, Australijoje nustatytą minimalų muzikos atlikėjų užmokestį ir Klivlando pianistų konkurso naujovę, leisiančią lengviau išrinkti geriausius jaunuosius pianistus.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Viename svarbiausių muzikos renginių – Liucernos festivalyje šiais metais koncertuoja pasaulinio garso dirigentas ir pianistas Danielis Barenboimas. Įspūdžiais iš festivalio dalijasi kultūros vadybininkas Julijus Grickevičius.

Europos autoriai prašo stabdyti priverstinį teisių išpirkimą. Tai praktika, kai autorius verčiamas sutartyje atsisakyti visų arba dalies savo teisių mainais į vienkartinį, dažniausiai nedidelį išankstinį honorarą. Teigiama, kad tokiu būdu jis praranda kontrolę ir galimybę ateityje gauti teisingą atlygį, kai kūrinys bus naudojamas ir iš jo bus gaunamos pajamos. Plačiau Ieva Radzevičiūtė.

Tapyti ir gaminti maistą – labai panašus menas, sako nuo vaikystės Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė kūrėja Viltė Fuller. Neseniai Lietuva sužinojo apie jos kuriamą girą „Spooky‘s Kiosk“, dėl kurios pateko į prestižinį, jaunuosius Europos verslininkus įvertinantį „Forbes 30 Under 30“ sąrašą. O šią vasarą Klaipėdos galerijoje „Energija“ vyksta pirmas Viltės kūrybos pristatymas Lietuvoje. Apie tai pasakoja Indrė Kaminckaitė.

Ved. Gerūta Griniūtė

Panevėžio kino centras „Garsas“ šį rudenį pradeda naują veiklos etapą: pristato naują vizualinį identitetą, stiprina kino edukacijos programą ir žada platesnį autorinio kino repertuarą. Apie pokyčius laidoje kalba „Garso“ kino veiklos koordinatorė Kornelija Novikova ir naująjį vizualinį identitetą kūrusios studijos „Praktika“ vienas įkūrėjų, architektas ir dizaineris Julius Seniūnas.

Šiaulių rajone, Kuršėnuose, išrinktas vienuoliktasis Lietuvos puodžių karalius. Dėl titulo varžėsi devyni puodžiai iš skirtingų šalies regionų: jie pristatė savo keramikos darbus ir dalyvavo žiedimo varžytuvėse. Puodininkystė – vienas seniausių amatų, tačiau jį puoselėjančių meistrų vis mažėja. Ar bus kam tęsti šią tradiciją? Iš Kuršėnų pasakoja žurnalistas Tomas Mizgirdas.

Šviesių žmonių parkelyje Antazavėje atidengta filosofui Leonidui Donskiui skirta skulptūra. Ją sukūrė skulptorius ir rašytojas Mykolas Sauka, o idėją pasiūlė parkelio įkūrėjas Marius Lucka. Su jais ir kalbamės.

Praėjusį savaitgalį Kaune Žolinė paminėta septintą kartą surengtu sutartinių maratonu „Suburtynė“. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje „Kryžių Lietuva“ sutartinės be pertraukos giedotos visą parą. Renginys sujungė du į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytus Lietuvos kultūros paveldo reiškinius – sutartinių giedojimą ir kryždirbystę. Renginio iniciatorė, dainininkė ir ansamblio „Skaidrumos“ vadovė Skaidra Jančaitė siekia, kad sutartines mokėtų giedoti kiekvienas lietuvis. Pasakoja žurnalistė Skirmantė Javaitytė pasakojime.


Ved. Indrė Kaminckaitė

Prieš 35 metus Lietuvoje įsteigti nacionaliniai parkai, kuriuose saugomas kraštovaizdis, biologinė įvairovė. Kaip nacionalinėse parkuose saugoma kultūra?

90-metį minintis Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia keliauti po Lietuvą ir dalyvauti interaktyviame žaidime „90 Maironio balsų“.

Savaitgalį vykusiame festivalyje „Purpurinis vakaras“ Sauliaus Mykolaičio vardo premija įteikta atlikėjui Džiugui Karobliui.

Šiauliuose visą savaitę vyks tarptautinės skulptūrų kūrybinės dirbtuvės „Baltijos naktys“.

Ved. Marius Eidukonis