Menotyrinininkai Joną Maldžiūną įvardija, kaip istorinio Lietuvos lūžio kartos menininką. Nors pasak paties menininko, tų „lūžių” yra pilnas gyvenimas: nuo slaptų bandymų mokytis tapybos, nors dizainas tėvams atrodė perspektyvesnė meno šaka, nuo bohemiško laiko Kaune iki klajokliško bastymosi po Amerikos platybes, apie kelionę į Indiją, kardinaliai pakeitusią jo kūrybinį kelią. Apie ambicijas sukurti dokumentinį filmą, kai tuo tarpu poezijos jau prirašyta tiek, kad užtektų kelioms knygoms. Apie tapybą, gamtą ir žvejybą pokalbis su menininku Jonu Maldžiūnu.

Ved. Laima Ragėnienė

Aktorius Laimutis Sėdžius sako, kad „mes negalim visi apspręsti, koks teatras turi būti. Žiūrovas apsprendžia – arba eina į spektaklius, arba neina. Jeigu į spektaklį ateina keturi žiūrovai, sėdi didžiojoje salėje, tai koks čia tas teatras?” Kodėl aktorius šalia kūrybinės veiklos užsiima ir politine? Kaip dabartinį teatrą keičia jaunoji kūrėjų karta? Koks tikrasis teatro kvapas? Apie improvizacijų kupiną aktoriaus profesiją, neišsipildžiusias vadovavimo teatrui vizijas ir dešimtmečius profesionalioje scenoje pokalbis su aktoriumi Laimučiu Sėdžiumi.

Ved. Karina Metrikytė

Studijuojant Vilniaus dailės akademijoje man gerai sekėsi ir grafinis dizainas, bet aš norėjau dirbti pramoninio dizaino srityje, nes jau tada supratau, kad produkto dizainas yra ateitis”, – sako Marius Urbanavičius. Apie tai, kaip parduoti idėją ir kodėl dizaineriams aktualus perprodukcijos klausimas? Kodėl, pasikeitus laikams, mokyklos vis dar primena pramoninės revoliucijos laikus ir kodėl įstoti į “bedarbių mokyklą” yra kiekvieno dizainerio svajonė? Apie tai pokalbis su dizaineriu, dizaino vadybininku Mariumi Urbanavičiumi.

Ved. Laima Ragėnienė

Rašytoja Jurga Vilė apie savo knygą „Nukirtę iš mėnulio" (leidykla „Aukso žuvys") sako, kad „tie nukritę iš mėnulio yra tokie pačiuožę, tokie galintys pasielgti vėjavaikiškai... Koks džiaugsmas, kad aš galiu apie kitokį gyvenimą bent jau parašyti, jeigu negaliu visada jo gyventi tokio. Neapribodama savęs kitų žvilgsniais, kitų nuomone". Kodėl pasirinko rašyti sapną apie Oskarą Milašių? Kokie mistiniai nutikimai bei potyriai lydėjo jos kūrybinį procesą? Kodėl atpažįstamus nūdienos bei praeities personažus perkėlė knygą? Apie herojaus biografiją, literatūroje virtusią sapnais, pokalbis su autore Jurga Vile.

Ved. Karina Metrikytė

Tapytojas Ričardas Bartkevičius įsitikinęs, kad “bet kokia visuomenė, bet kokia socialinė struktūra yra vienokia ar kitokia prievartos forma individui. Tam, kad joje egzistuotum, turi daryti tam tikrus kompromisus”. Ar tapymas yra galimybė būti savimi? Kodėl darbas, kuriame būtina laikytis griežtų taisyklių, jam nepriimtinas? Kodėl dramatizmui išreikšti renkasi šviesius potėpius? Kaip kasdienybės daiktus natiurmortuose “pakylėti” iki naujos prasmės? Apie tai pokalbis su vienu žymiausių lietuvių neoekspresionistų Ričardu Bartkevičiumi.

Ved. Laima Ragėnienė

„Aš gyvenu iš meno“, – sako dailininkas Audrius Gražys. Bet ne visada taip buvo. Ieškoti savito stiliaus, stilistikos, kaip jis sako, reikia pastangų ir laiko – jam prireikė poros metų ištrūkti iš mylimo pedagogo Augustino Savicko įtakos. Dabar jau pildosi ir Audriaus svajonė turėti privačią galeriją Užupyje. Apie tapybą ir teatro sceną, apie tolimas keliones, apie peizažus, kuriuos jau buvo nutapęs prieš išvysdamas. Apie Anykščių turguje atrastą savamokslį menininką Vladą Juodagalvį, kuriam surengė parodos debiutą sostinėje. Apie tai, kas svarbu šių dienų kūrėjui – pokalbis su tapytoju Audriumi Gražiu.

Ved. Laima Ragėnienė

Menininkas ir pedagogas, VDA Tapybos katedros Performanso laboratorijos dėstytojas Česlovas Lukenskas – šiuolaikinio tarpdisciplininio meno Lietuvoje vienas iš pradininkų ir reformatorių, šiandien daugiausia laiko praleidžia savo lėtojo turizmo sodyboje Ukmergės rajone. Čia, Kultuvėnų kaime, veikia jo šiuolaikinio meno galerija, o ir saksofoną vis dažniau paima į rankas. Anot Česlovo, kūrybai sodyboje yra daugiau laiko, kurį mieste „praryja“ rutina: „Ta kasdienybės tuštuma kartais yra tiek akivaizdi, kad jos net parodyti neįmanoma; ji tiek yra apėmusi mus, kad mes net neatskiriame nuo to, o kas gi ji nėra. Ta kasdienybės akivaizdybė yra tokia visaapimanti, kad mes jos net įvardyti, apčiuopti, apkalbėti negalime, todėl, kad mes neturime su kuo palyginti“. Pokalbis su Česlovu Lukensku apie menininko misiją, performanso praktikų transformacijas bei kuo ekstremalus buvo „Česiaus radijas“.

Ved. Laima Ragėnienė

„Istorija moko, kad Laisvė labai lengvai prarandama ir labai sunkiai susigrąžinama“, – įsitikinęs dailininkas Rytas Jonas Belevičius. Kaip kūryboje atsispindi laisvė ir jos ribos? Kodėl pokario partizaninio pasipriešinimo tema jam itin svarbi, o dabartinis karas Ukrainoje neinspiruoja kurti? Kokias paraleles jis mato tarp karo Afganistane ir dabar vykstančios karinės beprotybės ir kokias grėsmes rusų saugumiečiai įžvelgė jo kuruoto projekto „Skulptoriai skaito Donelaitį“ parodoje Kaliningrade? Dėl kokių priežasčių, anot Ryto, „tikrai geros lietuvių skulptūros mokyklos“ kūrėjams sunku įsitvirtinti tarptautinėje meno rinkoje? Kodėl Lietuvoje laimėti skulptūrų konkursai dažniausiai nebūna įgyvendinami ir koks vaidmuo konkursuose tenka „procedūroms“? Apie tai pokalbis su skulptoriumi Rytu Jonu Belevičiumi.

Ved. Laima Ragėnienė.

„Vartant senus paveikslus kyla noras nubrėžti gyvenimo kreivę, kuri pailiustruotų vystymąsi. Bet... kažko trūksta, kažkas atrodo kitaip“, – prieš gerą dešimtmetį rašė dailininkas Gintaras Palemonas Janonis. O kaip visas tas nueitas kūrybinis kelias atrodo dabar? Kokie įvykiai ir reiškiniai jam, jo kūrybai buvo reikšmingi? Šiandien su tapytoju kalbamės apie besikeičiantį pasaulį, bet atsikartojančius paveikslų motyvus, didžiųjų Mokytojų įtaką ir „seną meilę“ Henri Matisse‘ui.


Ved. Laima Ragėnienė

Vienas iš Anykščių krašte įsikūrusių profesionalių menininkų – dailininkas skulptorius restauratorius, dailės pedagogas Saulius Milašius. Vilniaus dailės akademijoje įgijęs skulptoriaus restauratoriaus magistro išsilavinimą, tęsė studijas meno aspirantūroje, dėstė studentams, dirbo restauravimo srityje, jam visada rūpėjo tradicinis menas ir paveldas. Po keliolikos metų, paskirtų restauravimui, iš didmiesčio persikėlė į gimtinę ir atsidėjo kūrybai. Šalia monumentalių medžio skulptūrų ir antkapinių paminklų kuria įvairius medžio plastikos kūrinius: angelų skulptūras, dėžutes, baldus, interjero detales. Eksponuoja savo kūrybą Lietuvos ir tarptautinėse skulptūros, interjero ir baldų parodose, visą kovą rodė savo darbus gyvenimo 50-čiui skirtoje parodoje „Ieškojimai" Sakralinio meno centre Anykščiuose. Apie kūrybinius ieškojimus ir atradimus – prasmių, faktūrų, tradicijos ir modernaus stiliaus dermių, – pokalbis su S. Milašiumi.

Ved. Alma Valantinienė