Skulptorius Gediminas Žuklys prisipažįsta: „dabar, kai manęs nebesaisto darbo ryšiai su VDA, galiu viešai atverti savo aistrą muzikai ir poezijai“. Ko gero, vienintelės Lietuvoje, o gal net pasaulyje, „Paskutinės vakarienės“ siužeto skulptūroje autorius sako, kad nesigaili „paaukojęs skulptoriaus karjerą, nes tik operoje gali sukurti savo ištisą pasaulį“. Pokalbis su Gediminu Žukliu – apie skulptoriaus mūzas ir mokinius, autorinę piešimo mokyklą, kurioje svarbiausias dėmesys teikiamas energetiniam suderinamumui, ir apie „liaudies operas“, kurių, jis tikisi, kam nors prireiks.

Ved. Laima Ragėnienė

„Moto, kuris labai artimas mano kūrybai – nekartoti to, kas jau yra padaryta. O labiausiai jaudinantis – praeinamumo momentas, ne išliekamumo...“, – sako performansų, videoperformansų,videoinstaliacijų kūrėja Eglė Rakauskaitė, nuo 1994-ųjų aktyviai dalyvaujanti šiuolaikinio meno gyvenime, savo darbus pristačiusi daugelyje meno parodų visame pasaulyje, pirmoji kartu su Mindaugu Navaku atstovavusi Lietuvai Venecijos bienalėje. E. Rakauskaitės kūryba išsiskiria savita menine kalba, pabrėžtinai natūralių, efemeriškų arba valgomų medžiagų naudojimu. Ieškodama naujų raiškos būdų ir drąsiai laužydama nusistovėjusias tradicijas, kūriniuose ji nagrinėja egzistencinius kūno, lyties, religinius, sociopolitinius ir urbanistinius naratyvus.
Kas dabar, žvelgiant iš laiko distancijos, jai pačiai atrodo svarbiausia? Kas vienija skirtingus darbus? Ką reiškia menininkei išbandyti save vis kitoje medijoje? Ką ji kuria pastaruoju metu?..
Pokalbis su viena žymiausių nepriklausomos Lietuvos šiuolaikinių menininkių E. Rakauskaite.

Ved. Alma Valantinienė

Rašytojas, filosofas, literatūros kritikas Jaroslavas Melnikas, ukrainietis, turintis Lietuvos pilietybę, šiandien sako rašyti negalįs – jam karas kūrybos kontekstu negali būti. Pasak literatūros kritiko Laimanto Jonušio, J. Melniko kūryba „yra metafizinės fantastikos literatūra, kurioje stulbinamai veikia mistiškas, bet realiai įtaigus lemties neišvengiamumo motyvas“. Jis pats save vadina egzistencialistu. Kalbant su Jaroslavu apie jo kūrybą, o ypač tris romanus – tarsi literatūrines pranašystes „Tolima erdvė“ (2009), „Maša, arba Postfašizmas“ (2014) ir šiemet pasirodysiantį romaną „Te visad būsiu aš“, – aptarėme žmogų kaip realų ir literatūrinį herojų karo audrose, nužmogėjimą ir laisvės troškimą.

Ved. Laima Ragėnienė.

„Mes gyvename taip trumpai… Ir kodėl šio gyvenimo nepadaryti rojumi šioje Žemėje? Kodėl negyventi taikoje, gėryje, grožyje? Kodėl reikia kariauti, kodėl reikia žudyti? Kodėl negalime kurti gyvenimo?..“, – klausia savo gyvenimo 40-metį mininti tapytoja Kunigunda Dineikaitė, nuo pat vaikystės pasaulį, žmones ir garsus suvokianti spalvomis. Kaip menininkė, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo akto signatarės, šviesaus atminimo rašytojos Vidmantės Jasukaitytės dukra, prisimena kovo 11-ąją? Kaip gimsta jos paveikslų temos ir spalvos? Kaip mokyti vaikus ir suaugusius dailės padeda iš tėvų paveldėtas kūrybinis pradas ir jų įdiegtas laisvės ir pagarbos asmenybei suvokimas? Pokalbis apie meno ir prasmingos kasdienybės kūrimo impulsus su tapytoja ir dailės mokytoja K.Dineikaite.
Ved. Alma Valantinienė

Grafikas Kęstutis Vasiliūnas – pasaulyje garsus dailininko knygos kūrėjas ir populiarintojas. Jo personalines parodas, o jų surengta daugiau kaip trisdešimt, matė Vokietijos, Italijos, Olandijos, Šveicarijos, Suomijos, Švedijos, Estijos, Prancūzijos, Pietų Korėjos, Lenkijos, Karaliaučiaus, taip pat ir Lietuvos žiūrovai. O kur dar grupinės parodos, įvairios meno rezidencijos ir meistriškumo kursai, čia geografija dar platesnė. Nuo 1993 metų jis yra Tarptautinės dailininko knygos trienalės koordinatorius, kuri taip pat yra žinoma pasaulyje, nes, paties Kęstučio teigimu, jis asmeniškai bendrauja su pustrečio tūkstančio planetos menininkų, kuriuos į šį renginį visuomet kviečia tik asmeniniais laiškais. VDA profesorius sako, kad išgarsėti Lietuvoje didelio talento nereikia, bet išgarsėti pasaulyje – tai yra jo, kaip kūrėjo, vykdomos programos tikslas.

Ved. Laima Ragėnienė.

„Nuvertinti jaunimo kūrybą ir laukti, kol jaunas žmogus pabaigs profesionalius mokslus, yra labai ydinga praktika…“ – įsitikinusi Anykščių J. Biliūno gimnazijos bibliotekos vedėja Renata Miškinienė, prieš 16 metų įkūrusi mokykloje Vieno kūrinio galeriją, daugiau nei prieš dešimtmetį Kino klubą. Tai jos nuopelnas, kad Prancūzijos sinematekos kino edukacijos plakate įrašytas ir Lietuvos vardas. Anykštėnai jau ne kartą buvojo Prancūzijoje, dalyvavo ir edukaciniame kino projekte, inicijuotame Barselonos filmų instituto. Šiuo metu vienintelės iš Lietuvos mokyklų kino klubas rengiasi filmavimui jau kitame tarptautiniame projekte, aprėpiančiame keliolika šalių nuo Japonijos, Karibų salų iki Europos ir Lotynų Amerikos.
Pokalbis su moksleiviais apie filmų ir kitų meno formų kūrimą ir jų mokytoja R. Miškiniene, įkvepiančia drąsos kurti, o save laikančia į jokius kriterijus netelpančia bibliotekininke.

Ved. Alma Valantinienė

„Esu „laisvas menininkas“ visomis žodžio laisvė prasmėmis“, – yra sakęs tapytojas Romualdas Balinskas. Ir šiandien menininkas neatsisako savo teiginio, nors likimas lėmė ir darbus žurnalo redakcijoje, leidyklose, ir dešimties metų pertrauką tapyboje. Su Romualdu jo namuose įrengtoje studijoje kalbėjomės apie taip ir neįvykusią „tapybos mirtį“ ir kodėl dailininkai praktiškai neperka kitų dailininkų darbų.

Ved. Laima Ragėnienė

„Tą, ką gyvenime norėjai daryti, bet niekad taip ir nepadarei ir vis tik svajoji, tai imk ir daryk. Nes laikas eina, jis praeis ir liksi tik pasvajojęs. Daryk dabar, nes nežinai, gal rytoj tavęs nebebus…“, – sako fizikos mokslus baigęs, vadybos konsultantas, koučingo specialistas, suaugusiųjų mokymosi ekspertas Arūnas Bėkšta, dabar pirmiausia laikantis save kūrėju, nes išėjęs į pensiją pasistatė dirbtuvę, išsitraukė seną molbertą, kuriuo jau spėjo pasinaudoti ir suaugę vaikai, kasdien tapo, rengia parodą po parodos ir tampa Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. Pokalbis apie gyvenimo darbus, profesinės karjeros posūkius ir įgyvendintą jaunystės svajonę – tapyti, įkvėpimo šaltinius ir nuolatinį mokymąsi su buvusiu Lietuvos Respublikos kultūros ministru ir Suaugusiųjų švietimo asociacijos vadovu A. Bėkšta.

Ved. Alma Valantinienė

Ramūnas Liutkevičius, pasirodžius jo debiutinei knygai „Šokis įsuka šviesą“, sako jau galįs prisistatyti poetu. Poetu, šokančiu savo tekstus. Kokie procesai daro įtaką jo kūrybai, tiek literatūrinei, tiek sceninei? Kas, anot Ramūno, yra kūrybinis mąstymas ir kūrybinis gyvenimas? Ir kodėl jis niekada nieko nevadino savo Mokytoju, ir net nesvarstė baigęs Vilniaus universitetą pats tapti mokytoju.

Ved. Laima Ragėnienė.

„Man atrodo, kad tapyba tokia neaprėpiama ir tokia begalinė, kad neverta jos atsisakyti, labai daug buvo tada neatrastų dalykų ir dabar jų begalės yra…“, – sako tapytoja ir pedagogė Eglė Gineitytė.
Ką tapyboje dailininkė atranda viena ir drauge su mokiniais? – jiems tapybos paslaptis jau tris dešimtmečius atskleidžianti mokyklose, kuriose dailės pradėjo mokytis pati. Ką šiais laikais, keičiantis pasaulio suvokimui, reiškia būti dailės mokytoja? Kaip naujosios technologijos veikia tapybą ir kokią įtaką jos daro dailės mokymui? Apie visa tai ir kalbamės su E. Gineityte.

Ved. Alma Valantinienė