Dailininkas Vilmantas Adamonis – jau trečios kartos menininkas savo giminėje, o šią dinastiją tęsia ir jo dukros. Vilmanto Adamonio tėvas – vienas garsiausių Lietuvos dailininkų keramikų Juozas Adomonis. Anot Vilmanto, vien jau ko verta istorija, kaip tėvo pavardės „o” raidė jo pavardėje virto „a” raide ir kokių nesusipratimų dėl to būta tvarkant įvairius dokumentus, o visų pirma – įrodinėjant giminystės ryšius su savo tėvais. Dailininkas skulptorius, mažosios plastikos kūrėjas sako net nesvarstęs kito kelio ir jau nuo vaikystės žinojo, kad eis meno keliu. Apie dailininko skulptoriaus kūrybos etapus ir inspiracijas – nuo koplytstulpių ir angelų iki reklamų bei pedagogikos – pokalbis su Vilmantu Adamoniu.

Ved. Laima Ragėnienė.

Vilniaus teatras „Lėlė“ pristato istorinę video apžvalgą „Mechaninis teatras“, sukurtą įgyvendinant edukacinį projektą „Burtadaikčiai“. Tokiu būdu atskirą edukacinio turinio dalį skiria suaugusiems, norintiems geriau pažinti lėlių teatro istoriją, bei jauniems teatro profesionalams, siekiantiems gilinti žinias apie šią teatro rūšį. Apžvalgą sudaro 7 laidos-paskaitos, kurias veda vienas žymiausių Lietuvos lėlininkų – režisierius ir dailininkas Rimantas Driežis. Su Rimu ir susitinkame ne tik pasikalbėti apie teatro ištakas, bet ir apie teatro „Lėlė“ šiandieną, premjeras ir gastroles; bendrą pasaulio tendenciją – tarpdiscipliniškumą lėlių teatre; kartu ir pasiaiškinti, kodėl, anot Rimo, lėlių teatras dabar okupuoja visus kitus scenos menus, nors kūrėjai ir vengia tai įvardinti.

Ved. Alma Valantinienė

„Kalu iš metalo ir formuoju dekoratyvinius indus ir formas jau daug metų, mano kūriniai buvo eksponuoti parodose ir sulaukė įvertinimo Lietuvoje bei užsienyje. Tai yra puiki proga parodyti savo sukauptą patirtį, apjungti klasikines technologijas ir atverti kelią į naujas galimybes kartu keičiant ir patį darbo procesą“, – apie savo naujausią parodą „Spalva ir forma. XXI amžius“ meno galerijoje „Kauno langas“ sako juvelyras dizaineris Tadas Deksnys. Su menininku susitikome jo studijoje Vilniuje ir pasikalbėjome apie tendencijas juvelyrikoje, meno ir amato niuansus, užsakovų „psichologinius tipus“ ir metalų „kaprizus“.

Ved. Laima Ragėnienė.

„Kūrybiniam procese man svarbūs keli aspektai – vizualinė kūrinio išvaizda, medžiagiškumas ir tam tikros atmosferos įspūdis...“, – sako jaunosios kartos menininkė Marija Šnipaitė, skulptūrinėse instaliacijose atsisakanti klasikinių ir naudojanti buitines medžiagas.
„Tarmė man padėjo ateiti prie savo šaknų“, – pagrindžia savo pasirinktą kūrybinės raiškos priemonę poetė Regina Katinaitė-Lumpickienė.
Apie kasdienybę, įprasminamą mene neįprastomis medžiagomis ir būdais – surežisuotus skulptūrinius pasakojimus ir juose slypinčius paradoksus, kaip tarmė padeda atskleisti tikrovę, meilę namams ir pasiekti apibendrinimų – pokalbiai su kūrėjomis M. Šnipaite ir R. Katinaite-Lumpickiene.

Ved. Alma Valantinienė

Prieš porą metų įkūrusi VšĮ „Kiaurai sienas“, menininkė ir restauratorė Lina Šlipavičiūtė tikrąja to žodžio prasme yra neabejinga sienoms. Jos projekto „Sienos prisimena“ neofreskos Vilniaus senamiestyje pasakoja autentiškas žydų kvartalo istorijas, kito projekto „Sienos prabyla“ neofreskos pasipildė garsiniais elementais, menininkę „susirado“ ir kitų miestų sienos. Iš kur radosi monumentalaus meno suvokimas ir meilė jam? Kodėl nejauku gatvėje piešti praeivių šaržus? Apie žmonijos istoriją, kaip neišsenkantį meninių idėjų šaltinį, ir statybines medžiagas, kaip meno priemones, apie spalvinę klausą ir erdvės pojūtį pokalbis su menininke ir restauratore Lina Šlipavičiūte-Černiauskiene.

Ved. Laima Ragėnienė

„Mūsų karta turi genuose tą jausmą, kad štai tu imi ir gali – ir tai yra toks retas jausmas, kuris praverčia ir toliau veikiant, – kad tu gali, jei labai norėsi, pakeisti kažką...“, – sako menininkė Aistė Kisarauskaitė, mananti, kad jos svajonė būti archeologe yra visiškai išsipildžiusi. Apie aplinką, formavusią požiūrį į meną, apie laiką, kai viskas, ką darai, buvo ir yra pirmą kartą: apie idėjų įprasminimą ir žmogišką atsakomybę; apie šiuolaikinio meno tikslus, jo santykį su politika ir meno vartotojais, – pokalbis su dailininke A.Kisarauskaite, kuriančia performansą ir instaliacijas, galerininke, rašytoja ir meno kritike.

Ved. Alma Valantinienė

Prieš dešimt metų Dainius Bendikas tapo Jaunojo dizainerio prizo laureatu už kolekciją „Mėnulio vienuolis“, o šį rudenį jis, kaip žinomas kūrėjas, dalyvavo Sandros Straukaitės sumanyto konkurso „Injekcija“ vertinimo komisijoje. Koks buvo tas brandos dešimtmetis? Apie tai pokalbis su dizaineriu ir pedagogu Dainiumi Bendiku: nuo studijų VDA, darbo Islandijoje, vyrų mados dizaino, pedagoginės veiklos iki teatro kostiumų spektaklyje „Miegantys“.

Ved. Laima Ragėnienė