
Sign up to save your podcasts
Or


Neginčijama aksioma, kad ruskyno vasalu tapusi Baltarusija vykdo prieš Lietuvą hibridinį karą. Skraidinami tuntai kontrabandinių balionų vienu metu buvo pavertę mūsų valstybę bejėgiškumo ir pajuokos simboliu, o bulbafiureris galėjo nebaudžiamas juoktis per savo propagandines laidas.
Visi tai suprantam. Bet kaip taip yra, kad viename svarbiausių ir jautriausių Lietuvos strateginių oro uostų kiekvieną dieną puikiai veikia įmonė, dar puikiau palaikanti verslo ryšius su Baltarusijos kontoromis, tiesiogiai susijusiomis su Lukašenkos aplinka ir KGB.
Įdomiai nutiko, kad kone tuo pačiu metu šia tema susidomėjau ir aš, ir LRT tyrimų skyrius. Mes bendradarbiavome, keitėmės informacija ir verta paskaityti abiejų pusių požiūrį į problemą.
Štai čia yra LRT tyrimų skyriaus žurnalisto Mindaugo Aušros tekstas:
https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/2896087/oro-uostu-duty-free-tinklo-savininkas-prekiauja-su-lukasenka-valdzia-problemos-nemato
O problemos pavadinimas yra Heinemann. Tai Vokietijos bendrovė, kuri valdo duty free parduotuves įvairiuose oro uostuose, tame tarpe ir Vilniaus tarptautiniame oro uoste. Čia “Gebr Heinemann” prekiauja per jiems priklausančią UAB “Travel Retail Vilnius”.
Tiek įmonės vadovė Orinta Amelija Ambrazevičienė, tiek pati įmonė socialiniuose tinkluose yra labai patriotiški, sveikina visus su svarbiausiomis šalies šventėmis, labai myli Lietuvą, ragina pasirašyti prieš LRT užvaldymą ir sausio 13 dieną duty free parduotuvėje dalija pirkėjams neužmirštuoles ragindami prisiminti didvyrius.
Tačiau patys labai patogiai pamiršta arba užsimerkia, kai motininė bendrovė per Lietuvą veža galybę prekių į duty free parduotuves, veikiančias Minsko oro uoste.
Kartu su LRT žurnalistu Mindaugu Aušra pavyko susipažinti su labai šviežiais - šių metų vasario pabaigos važtaraščiais, kurie parodo prekių kelią iš Vokietijos per Lietuvą į Baltarusiją
Štai matome eksportuotoją - Vokietijos bendrovę “Gebr Heinemann”, krovinys vasario 27 dieną pakraunamas Hamburge, gavėjas yra “Helen & Valery Airport Minsk Warehouse”.
Tranzito šalis - Lietuva, transporto priemonė - Kirgizijoje registruotas sunkvežimis, kuriuos taip yra pamėgusios įvairios logistikos bendrovės.
Krovinyje yra Boss, Bulgari, Calvin Klein, Carollina Herrera, Chanel, Armani ir kitų žinomų prekės ženklų kvepalai, dezodorantai, tualetinis vanduo ir kita parfumerija. Iš viso daugiau kaip 500 pozicijų, kurių vertė daugiau kaip 80 tūkstančių eurų.
Kas yra ta baltarusiška įmonė - Helene Valery, kuriai ir atitenka visos šitos vakarietiškos gėrybės?
Tai akcinė bendrovė ООО «Беламаркет ХЕЛЕНА ВАЛЕРИ», kuri savo puslapyje skelbiasi valdanti 14 duty free parduotuvių pasienio punktuose su Lietuva, Latvija, Ukraina ir Lenkija, o taip pat duty free parduotuvę Minsko oro uoste.
Einam giliau ir pasikeliam Baltarusijos įmonių registro duomenis.
Šitą įmonę valdo du akcininkai - 50.01% akcijų priklauso motininei bendrovei “Helena Valeri”, o 49.99% akcijų įmonei “Dipmarket”.
Motininė įmonė “Helena Valeri” turi du akcininkus. Tiksliau, dvi akcininkes. 80% akcijų valdo Elena Skripel, o 20% Rita Britnikova.
Elena Skripel yra ir įmonės vadovė. Prie jos dar sugrįšime, o dabar pažiūrėkime, kas yra kitas “Heinemann” verslo partneris - “Dipmarket”.
1996 metais įmonė buvo įkurta Baltarusijos prezidento įsakymu su užduotimi prižiūrėti bemuitę prekybą Minsko oro uoste ir visame diplomatiniame korpuse. Ją tiesiogiai kontroliuoja visagalė Upravdelami Prezidenta arba Baltarusijos prezidento reikalų valdyba ir valstybinė įmonė “Dipservis”.
Štai čia yra “Dipservis” vadovybė:
“Dipserviso” pirmasis direktoriaus pavaduotojas Andrejus Zlobičius yra tiesiogiai susijęs su Lukašenka, kadrinis jo saugumo tarnybos darbuotojas.
Direktorius Valerij Skakun yra dirbęs Prezidento reikalų valdyboje departamento direktoriumi, pernai iš Lukašenkos rankų gavo I laipsnio Tėvynės ordiną už nuopelnus Baltarusijai.
Taigi - “Dipmarket” ir “Dipservis” yra visiškai Lukašenkos aplinkos kontroliuojamos kontoros.
Grįžkim prie “Helen Valeri” damų. Elena Skripel yra finansininkė, jau daugiau kaip dešimt metų vadovaujanti Baltarusijos gimnastikos federacijai. Štai čia yra labai simboliška nuotrauka
Elena Skripel kartu su Lukašenka perkerpa Minsko gimnastikos rūmų atidarymo juostelę. Tarp Lukašenkos ir Skripel dar viena įdomi asmenybė - tai rusijos gimnastė Alina Kabajeva, labai artimais ryšiais siejama su rusijos prezidentu Putinu.
Skripel ryšys su Lukašenka daug senesnis. 2008 metais Lukašenka įvedė valstybinį monopolį bemuičių parduotuvių rinkoje, tačiau po ketverių metų Lukašenka nauju įsakymu į sąrašą įtraukė ir Skripel “Helena Valeri”
Tas pats įsakymas nurodė “Helenai Valeri” kas ketvirtį į biudžetą pervesti po 10% savo pajamų.
Taigi mes turime situaciją - itin jautriame strateginiame objekte, Vilniaus oro uoste dirba įmonė, kuri tuo pačiu prekiauja ir su Baltarusijos įmone, tiesiogiai valdoma Lukašenkos aplinkos žmonių ir jo saugumo tarnybos karininkų.
Dar įdomiau tai, kad LRT jau prieš kelis metus paviešino skandalingus faktus, jog konkursą oro uoste laimėję vokiečiai “Gebr. Heinemann” masyviai vežė prekes į rusiją - 2023 metais už 35 milijonus eurų, o 2024 metais už 9.5 milijono eurų. Specialiai Vyriausybės komisijai tai nepasirodė nei reikšminga, nei grėsminga.
LRT kolegoms susisiekus su Vokietijos bendrove, ji apsiribojo sausu atsakymu:
„Baltarusijoje „Gebr. Heinemann“ veikia tik kaip platintoja. Tiekiame produkciją pagrindiniams tarptautiniams prekių ženklams pagal jų prekių ženklų platinimo politiką ir mūsų platinimo sutartis”
Dabar mums po nosimi viena ranka prekiaujama su Lukašenka ir jo jėgos struktūros darbuotojais, kita ranka daromas verslas Lukašenkos atakuojamame Vilniaus oro uoste.
Natūralus klausimas - ar tai tik prekyba, ar Lukašenkos struktūros turi įėjimo tašką į vieną svarbiausių mūsų valstybės strateginės infrastruktūros objektų?
Kitas klausimas - ar Lietuvos valstybė kontroliuoja situaciją, ar ji tiesiog užsimerkė ir leido užsienio verslui per savo teritoriją aptarnauti mums tiesioginę grėsmę keliantį režimą.
Jeigu nieko apie tai nežino, tai yra problema. Jeigu sąmoningai pasirinko nieko nedaryti, tai jau galima vadinti pozicija.
Abu variantai vienodai blogi.
By Andrius TapinasNeginčijama aksioma, kad ruskyno vasalu tapusi Baltarusija vykdo prieš Lietuvą hibridinį karą. Skraidinami tuntai kontrabandinių balionų vienu metu buvo pavertę mūsų valstybę bejėgiškumo ir pajuokos simboliu, o bulbafiureris galėjo nebaudžiamas juoktis per savo propagandines laidas.
Visi tai suprantam. Bet kaip taip yra, kad viename svarbiausių ir jautriausių Lietuvos strateginių oro uostų kiekvieną dieną puikiai veikia įmonė, dar puikiau palaikanti verslo ryšius su Baltarusijos kontoromis, tiesiogiai susijusiomis su Lukašenkos aplinka ir KGB.
Įdomiai nutiko, kad kone tuo pačiu metu šia tema susidomėjau ir aš, ir LRT tyrimų skyrius. Mes bendradarbiavome, keitėmės informacija ir verta paskaityti abiejų pusių požiūrį į problemą.
Štai čia yra LRT tyrimų skyriaus žurnalisto Mindaugo Aušros tekstas:
https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/2896087/oro-uostu-duty-free-tinklo-savininkas-prekiauja-su-lukasenka-valdzia-problemos-nemato
O problemos pavadinimas yra Heinemann. Tai Vokietijos bendrovė, kuri valdo duty free parduotuves įvairiuose oro uostuose, tame tarpe ir Vilniaus tarptautiniame oro uoste. Čia “Gebr Heinemann” prekiauja per jiems priklausančią UAB “Travel Retail Vilnius”.
Tiek įmonės vadovė Orinta Amelija Ambrazevičienė, tiek pati įmonė socialiniuose tinkluose yra labai patriotiški, sveikina visus su svarbiausiomis šalies šventėmis, labai myli Lietuvą, ragina pasirašyti prieš LRT užvaldymą ir sausio 13 dieną duty free parduotuvėje dalija pirkėjams neužmirštuoles ragindami prisiminti didvyrius.
Tačiau patys labai patogiai pamiršta arba užsimerkia, kai motininė bendrovė per Lietuvą veža galybę prekių į duty free parduotuves, veikiančias Minsko oro uoste.
Kartu su LRT žurnalistu Mindaugu Aušra pavyko susipažinti su labai šviežiais - šių metų vasario pabaigos važtaraščiais, kurie parodo prekių kelią iš Vokietijos per Lietuvą į Baltarusiją
Štai matome eksportuotoją - Vokietijos bendrovę “Gebr Heinemann”, krovinys vasario 27 dieną pakraunamas Hamburge, gavėjas yra “Helen & Valery Airport Minsk Warehouse”.
Tranzito šalis - Lietuva, transporto priemonė - Kirgizijoje registruotas sunkvežimis, kuriuos taip yra pamėgusios įvairios logistikos bendrovės.
Krovinyje yra Boss, Bulgari, Calvin Klein, Carollina Herrera, Chanel, Armani ir kitų žinomų prekės ženklų kvepalai, dezodorantai, tualetinis vanduo ir kita parfumerija. Iš viso daugiau kaip 500 pozicijų, kurių vertė daugiau kaip 80 tūkstančių eurų.
Kas yra ta baltarusiška įmonė - Helene Valery, kuriai ir atitenka visos šitos vakarietiškos gėrybės?
Tai akcinė bendrovė ООО «Беламаркет ХЕЛЕНА ВАЛЕРИ», kuri savo puslapyje skelbiasi valdanti 14 duty free parduotuvių pasienio punktuose su Lietuva, Latvija, Ukraina ir Lenkija, o taip pat duty free parduotuvę Minsko oro uoste.
Einam giliau ir pasikeliam Baltarusijos įmonių registro duomenis.
Šitą įmonę valdo du akcininkai - 50.01% akcijų priklauso motininei bendrovei “Helena Valeri”, o 49.99% akcijų įmonei “Dipmarket”.
Motininė įmonė “Helena Valeri” turi du akcininkus. Tiksliau, dvi akcininkes. 80% akcijų valdo Elena Skripel, o 20% Rita Britnikova.
Elena Skripel yra ir įmonės vadovė. Prie jos dar sugrįšime, o dabar pažiūrėkime, kas yra kitas “Heinemann” verslo partneris - “Dipmarket”.
1996 metais įmonė buvo įkurta Baltarusijos prezidento įsakymu su užduotimi prižiūrėti bemuitę prekybą Minsko oro uoste ir visame diplomatiniame korpuse. Ją tiesiogiai kontroliuoja visagalė Upravdelami Prezidenta arba Baltarusijos prezidento reikalų valdyba ir valstybinė įmonė “Dipservis”.
Štai čia yra “Dipservis” vadovybė:
“Dipserviso” pirmasis direktoriaus pavaduotojas Andrejus Zlobičius yra tiesiogiai susijęs su Lukašenka, kadrinis jo saugumo tarnybos darbuotojas.
Direktorius Valerij Skakun yra dirbęs Prezidento reikalų valdyboje departamento direktoriumi, pernai iš Lukašenkos rankų gavo I laipsnio Tėvynės ordiną už nuopelnus Baltarusijai.
Taigi - “Dipmarket” ir “Dipservis” yra visiškai Lukašenkos aplinkos kontroliuojamos kontoros.
Grįžkim prie “Helen Valeri” damų. Elena Skripel yra finansininkė, jau daugiau kaip dešimt metų vadovaujanti Baltarusijos gimnastikos federacijai. Štai čia yra labai simboliška nuotrauka
Elena Skripel kartu su Lukašenka perkerpa Minsko gimnastikos rūmų atidarymo juostelę. Tarp Lukašenkos ir Skripel dar viena įdomi asmenybė - tai rusijos gimnastė Alina Kabajeva, labai artimais ryšiais siejama su rusijos prezidentu Putinu.
Skripel ryšys su Lukašenka daug senesnis. 2008 metais Lukašenka įvedė valstybinį monopolį bemuičių parduotuvių rinkoje, tačiau po ketverių metų Lukašenka nauju įsakymu į sąrašą įtraukė ir Skripel “Helena Valeri”
Tas pats įsakymas nurodė “Helenai Valeri” kas ketvirtį į biudžetą pervesti po 10% savo pajamų.
Taigi mes turime situaciją - itin jautriame strateginiame objekte, Vilniaus oro uoste dirba įmonė, kuri tuo pačiu prekiauja ir su Baltarusijos įmone, tiesiogiai valdoma Lukašenkos aplinkos žmonių ir jo saugumo tarnybos karininkų.
Dar įdomiau tai, kad LRT jau prieš kelis metus paviešino skandalingus faktus, jog konkursą oro uoste laimėję vokiečiai “Gebr. Heinemann” masyviai vežė prekes į rusiją - 2023 metais už 35 milijonus eurų, o 2024 metais už 9.5 milijono eurų. Specialiai Vyriausybės komisijai tai nepasirodė nei reikšminga, nei grėsminga.
LRT kolegoms susisiekus su Vokietijos bendrove, ji apsiribojo sausu atsakymu:
„Baltarusijoje „Gebr. Heinemann“ veikia tik kaip platintoja. Tiekiame produkciją pagrindiniams tarptautiniams prekių ženklams pagal jų prekių ženklų platinimo politiką ir mūsų platinimo sutartis”
Dabar mums po nosimi viena ranka prekiaujama su Lukašenka ir jo jėgos struktūros darbuotojais, kita ranka daromas verslas Lukašenkos atakuojamame Vilniaus oro uoste.
Natūralus klausimas - ar tai tik prekyba, ar Lukašenkos struktūros turi įėjimo tašką į vieną svarbiausių mūsų valstybės strateginės infrastruktūros objektų?
Kitas klausimas - ar Lietuvos valstybė kontroliuoja situaciją, ar ji tiesiog užsimerkė ir leido užsienio verslui per savo teritoriją aptarnauti mums tiesioginę grėsmę keliantį režimą.
Jeigu nieko apie tai nežino, tai yra problema. Jeigu sąmoningai pasirinko nieko nedaryti, tai jau galima vadinti pozicija.
Abu variantai vienodai blogi.

3 Listeners

0 Listeners

2 Listeners

1 Listeners

8 Listeners

0 Listeners

0 Listeners

0 Listeners

8 Listeners

2 Listeners

0 Listeners

0 Listeners

0 Listeners

0 Listeners

0 Listeners