Prieš pradedant pirmąsias Aido Echo-skopijas priminimas naujiems skaitytojams, kad dabar galioja pasiūlymas 2 mėnesius išbandyti visą Andriaus Substacko turinį nemokamai ir bet kada nutraukti prenumeratą
Sveiki, malonūs Echoskopijos skaitytojai.
Susitinkame po šiokios tokios trijų savaičių pertraukos. Mat Andrius, planuodamas savo substacko sausį užklausė manęs, žėk, gal tu neskubėk rašyti iškart po Naujų metų? Juk vis tiek temų nebus? Tai gal kokią sausio 22-23?
Ir kaip į vandenį žiūrėjo, bless his soul. Nei naujienų, nei temų, apie ką aš ir būčiau rašęs, kai pasaulyje ištisas tris savaites nieko nevyko. Literaliai nieko. Bet jeigu rimtai, tai turėjau laiko pagaliau užkurti savąjį substacką, ko niekaip neprisiruošiau ištisus trejus metus. Jei kas dar nesilankėte, tai nuoroda čia:
Taigi, dar kartą ačiū Andriui, kuris taip akylai numatė, kad po švenčių pasaulis nieko neveiks, ir pasauliui, kuris taip klusniai jo paisė.
Jeigu jūs mano intonacijose nugirstate apmaudų sarkazmą, tai visai be reikalo. Būtų pakankamai sudėtinga į šią Echoskopiją sukišti visus rimtus, pusiau rimtus ir visiškai briedovus dalykus, kurie spėjo nutikti per tas 23 dienas.
O vietoje trumpo recapo, tai per 550 valandų, prabėgusių nuo Naujų Metų:
* Amerikiečiai iš pačio prezidentinio įmygio Karakase nupyzdino Nicolas Maduro, kuris dabar tupi tame pačiame Bruklino Detention Center, arba tiesiog belangėje, kaip ir P.Diddy iš repo orgijų, Gislaine Maxwell iš Epsteino failų, Luigi Mangione iš draudikų šaudymo, Sam Bankman-Fried iš kriptoscamų, ir dar vienas man menkai žinomas reperis Tekashi69, kuris turi daugiau tatuiruočių nei fiziškai įmanoma padaryti ant pusantro kvadratinio metro, kurį užima nediduko statistinio žmogėno oda. Tokioje šiltoje kompanijoje mainantis liūdnomis istorijomis šalti žiemos vakarai turėtų skriete skrieti.
* Irane kilo kone didžiausi neramumai ir protestai nuo 2009 metų, visi jau laukė, kad dvasinis šalies vadovas Khamanei (tegul eina jis fcuking nx) greit prisijungs prie buvusių diktatorių kooperatyvo Rusijoje, kur jau sėdi Bashiras al-Assadas ir Viktoras Janukovyčius, tačiau mulos su smogikais išjungė internetą, prisikvietė banditų iš Afganistano ir Irako, kuriems nėra jokių sentimentų šaudyti iraniečius, ir viską paskandino kraujyje. Iki kito karto.
* Mineapolyje ICE agentas nušovė jam kelią užtvėrusią vairuotoją, kadangi baisiai bijojo, jog toji jį pervažiuos. Nelaimė nutiko vos per kelis kvartalus nuo tos vietos, kur kažkada BLM riaušes sukėlė George Floyd. Minesota ėmė kunkuliuoti, bet ne tiek daug, nes prieš tai buvo išsiaiškinta, kad Somalio emigrantai vietos iždą patuštino ant kokio milijardo visokiomis socialinės rūpybos suktybėmis. Tai dabar visi pikti ir nelaimingi, tiek kairėje, tiek dešinėje. O labiausiai, gubernatorius Timas Waltzas, buvęs kandidatas į viceprezidentus, kuris nuliūdo, kad teks trauktis iš politikos.
* Panašiai nelaimingi, kaip ir du astronautai, kuriuos teko ne pagal grafiką pargabenti iš Tarptautinės kosminės stoties, mat tie apsirgo. Ir apsirgo, matyt, rimčiau nei būtų galima pataisyti kokiais nors homeopatiniais žirniukais ar kompresais, jeigu jau teko siųsti kosminį laivą vietoje greitosios pagalbos. Gerai, kad neoutsourcino šitos misijos kokiam nors kosminiam Boltui, nes dar dabar kurjeris bastytųsi ties asteroidu žiedu rašinėdamas į TKS „Where are you my friend? I am waiting for you in place“
* Rusijos šešėliniam laivynui ir jo tankeriams jau jokia greitoji nebepadės. Kadangi juos imta medžioti po visus vandenynus rimčiau nei britai kažkada vaikėsi „Juodąjį perlą“ pirmame Karibų jūrų piratų frančizės filme. Dėl to Telegramo zetnikus ištiko kone apopleksijos priepuolis. Ypač kai pirmąjį tankerį amerikiečiai užėmė abordažu visą sceną tyliai stebint ir rezignuojant Rusijos kariniams laivams. Prie pratimo jau prisijungė ir britai su prancūzais, Putinas apeliuoja į tarptautinę teisę.
* Vašingtone amžinai chardonnay padauginusi ex-TV teisėja Jeanine Pirro, kuri Trumpo nūnai paskirta DC prokurore, pateikė kaltinimus JAV Federalinio rezervo (tipo, jų centrinio banko) vadovui Jerome Powell, už tai, kad tas brangiai remontuoja savo banko pastatą. Visi ėmė panikuoti, kad Trumpas tuoj imsis kištis į palūkanų normos nustatymą pagal pieno riebumą, kritulių krentamumą ir kitus objektyvius kriterijus. Trumpas pareiškė, kad apie šį skandalą nieko nežino.
* Užtat jis viską žinojo apie Grenlandiją. Pareiškė, kad nemato tolimesnio nei savo, nei JAV gyvenimo be šitos salos ir neatmetė galimybės užimti ją jėga. Visa Europa kolektyviai atsiduso ktnx, nusiuntė keliasdešimt kareivių į salą, tada Trumpas visiems pagrasino 10% muitais, tada atvažiavo į Davoso WEF, ten rėžė valandos spyčių, kuriame keturis kartus Grenlandiją pavadino Islandija, tada patvytino, kad, tipo, viskas su sąjungininkais susitarta draugiškai ir be pykčio. Dėl ko? Dėl to. Bet kuriuo atveju, Kremlius, kuris visą savaitę tiesiog orgazmino nuo šitų naujienų, šiek tiek nusivylė ir aptilo.
[Andriaus pastaba: “Tai, vadinasi, buvau teisus. Realiai nieko ir neįvyko. Pasaulis vis dar sukasi. Apokalipsė atidėta iki vasario”]
Ir čia tik septynios naujienos, apie kiekvieną kurių būtų galima suraityti ilgą tekstą. Priminsiu, kad apie Grenlandiją rašiau dar before it was cool, t.y., lygiai prieš metus:
Taigi, kaip jau supratote, vietos ir laiko rimtų naujienų analizei nebeliko, o ar ir reikia? Tokiais nervingais laikais lieka kelios išeitys: užsidaryti budistų retryte su gongų terapija, pasekti Karja Kallas patarimu ir užgulti butelį (primenu, kad dar visa savaitė iki sauso sausio pabaigos) arba atsidėti mažiau rimtiems įvykiams. Ką aš šiandien ir padarysiu.
Pradžiai ne kažkokia ypatinga naujiena, bet tiesiog pastebėjimas. Ar pastebėjote, kad mūsų Seime tautos išrinktieji šneka vis trumpiau? Ir aš čia nešneku vien apie jų kalbų trukmę? Pavyzdžiui, visų Maitaitis šneka tarsi ir daug, jeigu spaudos ženklais be tarpų skaičiuotum, bet jeigu bandytum tai paversti kažkokią prasmę turinčiais bitais, vis tiek gautųsi netoli zero. Ir tai, pasirodo, pastebima ne tik mūsiškiame parlamente.
The Economist ištyrė britų parlamento kalbas per pastarąjį šimtą metų (gerai, kad nelindo į kokį XIX ar dar blogiau, XVIII, kai Bendruomenių rūmų nariai rėždavo valandines oratorijas). Taigi, 1938 metais vidutinė kalba buvo 1000 žodžių, kas, šiaip jau nėra tiek daug. 1965 metais Jameso Calaghano kalba pristatant biudžetą buvo 19000 žodžių, jau nebe kalba o visai apysaka. Apie 1970-uosius nuo vidutinės trukmės nusirėžė 100 žodžių. Tada dar šimtas. Tada dar. O pernai buvo 460.
Taigi, kuo daugiau, ir kuo sudėtingesnės problemos, su kuriomis susiduria šiuolaikinės visuomenės, tuo mažiau žodžių jas nupasakoti. Paprastai kaltiname internetą, maždaug, visi pripratę prie tvytų, prie fotkių, jeigu tik ilgesnis tekstas (kaip Echoskopijoje ar mano Aidomu, tai visi iškart paišys ant jo TL;DR), tačiau šis nususimo procesas prasidėjo gerokai anksčiau, jau prie televizijos. Kuri, žinia, yra veiksmą mėgstantis mediumas, o šnekantis žmogus tikrai negali būti kvalifikuojamas kaip veiksmas. Nebent jis kalbos metu mojuotų nunčakais, rodytų pantomimą ar, atsiprašau už natūralizmą, tenkintų save už tribūnos.
Yra ir dar vienas aspektas. Išėjo naujas Beno Afflecko ir Matto Damono filmas The Rip.
Viename interviu Mattas Damonas, nesuprasi juokais ar rimtai pasakė, kad Netflixe jam paaiškino, kodėl dabar veiksmo filmų siužetai darosi tokie paprasti, ir kodėl vis tiek filmo herojai turi bent kelis kartus paaiškinti žiūrovui, kas gi čia vyksta, ir nuo ko viskas prasidėjo. Žinai, pasakė jam Netflixo vyrai ir moterys, dabartinis žiūrovas viena akimi sėdi filme, o kita savo telefone, kur nesiliauja skrolinti. Ir labai gali būti, kad tiesiog praleis svarbų momentą, kuris buvo esminis istorijos rutuliojimui. Tai ir reikia jam tai pakartoti, tikintis, kad išgirs ir dašus. O negalima padaryti filmą taip, kad jis tiesiog prikaustytų žiūrovą ir tas užmirštų visus savo telefonus? Gal ir galima, atsakė jam Netflixas, tačiau kam rizikuoti?
Jeigu reikia dar vieno įrodymo, The Guardian rašo apie tai, kad mokyklos ir universitetai dabar prisako mokiniams ir studentams nebe visą literatūros kūrinį perskaityti, bet tik jo nuotrupą.
Many schools don’t think students can read full novels any more. That’s a tragedy | Margaret Sullivan | The Guardian
Mat, gaili jų laiko, ir, kaip pasakytų Netflixas, o kam rizikuoti? Aš bandau įsivaizduoti, kokį įspūdį apie „Tris muškietininkus“ būtų galima susidaryti perskaičius vien pasažą apie tai, kaip nuo žaizdos pakelės viešbutyje besigydantis Portas baigia nusiaubti visas viešbutininko maisto ir vyno atsargas? Arba, jeigu apie „Juodąjį obeliską“ spręstumėme vien iš Geležinės Kumelės sėdmenų, kuriais ji traukia vinis iš sienos? Arba apie Senąjį Testamentą vien iš „Giesmių giesmės“? Tačiau kam rizikuoti...
Ta optimistine gaida einame prie kitų naujienų, kurios daugiau niekam ir netinka, kaip tik skrolinimui.
Šį savaitgalį turi startuoti dokumentinis filmas apie Melania, kuris Amazon kainavo (vien už ekranizacijos teises Trumpienei) 40 milijonų dolerių. Sprendžiant iš to, kad pirmiesiems seansams užsakyta po kelias kėdes kino teatruose, kasų jis tikrai nemuš ir į Oskarus vargiai pretenduos. Užtat pasitarnavo maistu memų kūrėjams.
Melania Trump Documentary Has Become Online LOL Meme with Fake Reviews, Defaced Posters, and Few Advanced Ticket Sales - Showbiz411
Kai mes kalbame apie nūdienos žmogus nebesugeba sulaikyti dėmesio nei ant parlamentaro kalbos, nei ant knygos, nei ant Melanios dokumentikos, tai turime neužmiršti, kad tebėra pramoginių žanrų, kurie prikausto visam transliacijos laikui. Ir čia aš nekalbu apie Eurolygą ar NBA, čia kalbu apie makabrišką atvejį, nutikusį Ispanijoje. Strymeriui Sergio Jimenez Ramosui jo fanai susimetė pinigų, su sąlyga, kad jis per tris valandas išmauks butelį viskio, dvi skarbonkes energetinių gėrimų ir sušniaukš 6 gramus kokso. Ar bereikia sakyti, kad paramedikai ir artimieji Sergio rado jau ir su atšalusiu šūdeliu, o kai kurie žiūrovai, nesuprasdami, pauzė čia gal, ragino, Sergio, juk tu dar butelio neišgėrei.
Man ‘livestreams own death’ for paying viewers who egg him on - Daily Star
Antra vertus, ko čia stebėtis, jeigu seniau žmonėms didžiausia pramoga jomarkuose būdavo pasižiūrėti, kaip iki mirties šunimis užpjudoma meška? Ir čia tik paėmus vieną nekalčiausią pavyzdžių iš istorijos.
Bet jeigu reikia linksmesnio siužeto, prašom. Pasirodo, ir tarp avinų yra tokių, kurie griežtai atsisako poruotis su avimis. Dažniausiai piemuo arba savininkas paniekinamai nurašo tokius raguočius į gėjus, nors juk gali būti visiškai kitaip? Gal avinas yra aseksualus? O gal sapioseksualus, kurį avis gali sužavėti ne savo kudlomis, o tuo, kad sprendžia Fermat teoremas ir atmintinai moka visus Shakespeare‘o sonetus? Pagaliau avinas juk gali nutarti rinktis vienuolyną ir celibatą? Bet ne, iškart, gėjus, marš į gėjų bandą.
Meet the first flock of gay sheep | CNN
Ne tik avys susijaudinusios seka naujienas, kurios įsakmiai nurodo prisitaikyti prie naujojo drąsaus žmonių pasaulio. Sakysim, su žalosiomis ir margosiomis tas pats. Iš pradžių karvės tarsi atsikvėpė, kai Ispanija rimtai susiėmė drausti koridą (nors opozicinė dešiniųjų VOX yra užsibrėžusi ją sugrąžinti. Ir dar nežino, ką darys anksčiau, stabdys imigraciją, ar grąžins koridą, o gal visus imigrantus privaloma tvarka mokys matadorinti).
Tai čia karvėms buvo geresnė naujiena. Blogesnė buvo ta, kai pasaulis prabilo, jog karvės, tiesą sakant, per daug perdžia ir raugėja metanu, o tas oro neozonuoja. Ir klimato kaitos nestabdo. Ir ėmė diskutuoti apie tai, kaip pakeisti steikus užaugintais mėgintuvėlyje. Amerikoje MAGA visai rimtai susirūpino, kad naujoji woke pasaulio tvarka uždraus tiek ribeye, tiek hamburgerius. Bet kuriuo atveju, karvės nebežinojo, tai reiks jų ateityje žmonijai mėsos, ar tik pieno reikalais?
Žodžiu, kam dabar lengva? Visiems sunku, meškėnams, barsukams, delfinams... Bet kažkaip varnos sėkmingai išsisukdavo aktualijų efekto. Ir štai, prisikarksėjo... Vienas amerikietis cielą mėnesį dresavo varnas, kol jas išmokė pikiruoti iš viršaus ir tiesiai nuo viršugalvio kosėti žmonėms beisbolkes. Ir ne šiaip kokias, bet raudonas MAGA. Įsivaizduojat?
Ateini sau į mitingą, nusipirkai suvenyrinę Trumpo maikę už kokį šimtą baksu, kepurę už tridcoką, tada pasiskundei kaimynui, kad šakės, kaip ekonomika užniso, kai viskas taip brangsta, viskas dėl Bideno, tada parėkavai kažką, jau tuoj ant tribūnos lips pats prelegentas, ir tik pyst iš dangaus nusileidžia varna ir nagais arba snapu čiumpa tavo nuliovą kepaliušą ir neša muilą toliau nuo nusikaltimo vietos?
Man ‘trains’ crows to attack MAGA hats after saying there’s ‘no longer a moral option’ - Daily Star
Kuo dabar tikėti, jeigu net paukščiais neįmanoma? Tiesa, švedai išmokė tas pačias varnas mieste rinkti cizų kancarus, priduoti juos į šiukšliadėžę ir mainais gauti skanėstą.
https://www.facebook.com/watch/?v=1519866332605063
Bet čia juk švedai, kam jie įdomūs, šiaudadūšiai ir minkštakiaušiai visi iki vieno dar nuo Pepės Ilgakojinės laikų. MAGA fareve!
Kai kalbame apie Ameriką, žmonės mėgsta nusukti kalbą link Floridos, kaip visiškos amerikietiškos apoteozės. Netgi terminas yra „Florida Man“, suprask, toks individas, kuris yra kažkur tarp Homo Sapiens ir Sniego žmogaus pagal savo IQ. Bet netgi ir Florida jaučia saiką, štai, pavyzdžiui, automobilių numeriai, kurie netgi tai čiuožtelėjusiai valstijai pasirodė pernelyg iššaukiantys:
These license plates were too obscene for Florida in 2025. Here’s the full list
Mes anksčiau tarsi turėjome rubriką, kaip praturtėti ant smūgio. Visi žino, kad dažniausiai turtai būna arba užkasti, arba paskandinti. Sakysim, dar niekas neaptiko lobio skraidančio. O va iškasti ar išžvejoti – pigiau grybų. UNESCO mano, kad dugne šiuo metu yra apie 3 milijonai laivų. Nuo kokios nors biudžetinės geldos, kur geriausiu atveju rasi rūdžių suėstą skatiką, iki ispanų galeonų. Manoma, kad juose aukso, brangakmenių ir kitokio gero yra už 60 milijardų. Nes kol kas ištyrinėtas tik 1 procentas tokių paskenduolių, ir ištraukta tik 2 milijardai pinigų. Taigi, įsivaizduokite, kaip čepsėjo tūlas australas, kai jam užkibo nedidelis kilnojamas seifas.
Mystery over safe with beef jerky inside recovered from Shark Bay’s ocean floor - ABC News
Toks, kokie įrengiami viešbučiuose, tačiau taip pat mėgstami ir jachtose. Jis jau įsivaizdavo, kaip ten ras jachtos savininko meilužės brilikus, tačiau kai šiaip ne taip atrakino, ten rado tik vytintos jautienos užkandį, vadinamąjį beef jerky. Kam šovė į galvą snacksus slėpti seife, vienas dievas težino.
Olimpinis sportas nūnai susijaudinęs dėl naujo dopingo skandalo. Ir taip, jis susijęs su netrukus prasidėsiančiomis Žiemos žaidynėmis Lombardijoje. Kaip jūs manote, kokį konkurencinį pranašumą šuoliuose nuo tramplino gali suteikti jūsų genitalijų gabaritai? Paprasta logika kuždėtų, kad jokio. Atvirkščiai, kadangi masyvesnis dauginimosi prietaisas pridės svorio, gi svoris mažins greitį, o išmatavimai didins oro pasipriešinimą, tai toks klyno remontas lyg ir nesišviečia medaliais. Ne, pasirodo, platesnis klynas reiškia geresnes aerodinamines savybes skrydžio metu, netgi jo starte, tai prašom, eina gandai, kad bandoma to pasiekti hialiurono injekcijomis į tas vietas, kurios paprastai aktualios tik porno filmų pirmo plano atlikėjams. Va, ir kalbėk, o sporte, tu taika ir sveikata.
Olympic sport rocked by ‘penis-gate’ as athletes ‘inject members’ to gain advantage - Daily Star
Po tokių naujienų apie natūralų intelektą arba jo nebuvimą belieka pereiti prie tradicinės rubrikos apie
Dirbtelektą
Per savo ilgą simbiozės su žmoniją laikotarpį, viešpats yra prisigalvojęs įvairiausių būdų mums pakuždėti, kad turime per daug pinigų ir per mažai proto. Pirmasis yra versti mums nuolatos skųstis atvirkštine situacija, maždaug, kaip čia gaunasi, aš toks protingas/protinga ir tiek mažai teuždirbu. Antrasis, ir jis velniškai efektyvus, tegul tai ir šventvagiškai skamba Dievo kontekste, yra pasiųsti mums kokaino dovaną.
Pora šniūrų ir tujen protingas iki begalybės, išskyrus sugebėjimą paaiškinti, kodėl gi šimtas eurų už gramą moralinio pachmo, varvančios nosies ir durno non-stop balbatavimo tau pasirodė visai gera kaina. Ir, pagaliau, trečiasis būdas yra andropauzės siuntimas vyrams. Menopauzė moterims irgi nėra pyragaitis, tačiau vyrams toji viduramžio krizė smogia daug galingiau.
Tai čia yra tris patys geriausi būdai. Bet yra ir daug mažesnių. Pavyzdžiui, vienas jų, nors jau senas, bet tikrai dar ne atgyvenęs, yra mokėti didelius pinigus koučeriams, guru ir kitokiems arklių mainytojams. Mano galva, tai visai logiškas pinigų tvermės dėsnio įrodymas. Jis, beje, sako, kad tikimybė, jog pinigai persikraustys iš durnos į gudrią kišenę yra tiesiogiai proporcinga durnos kišenės gerai nuomonei apie save. O dabar, pasirodo, atsirado visiškai legit galimybė pinigus mokėti netgi ne pačiam guru ar koačeriui, o jo čatbotui.
People Are Paying $99 a Month to Talk to a Tony Robbins Chatbot - WSJ
Per metus susidaro visai nedaug, tik 1188 doleriai už totalias banalybes, tipo, tikėk savo begaliniu potencialu, tikėk dušu kasdien, tikėk už 99 baksus dalinamų patarimų galia.
Kitas naujas AI pritaikymas yra daug logiškesnis. Kam patinka vaikščioti pas daktarus ? Jeigu jūs esate visų pamiršta senutė Meksikos pasienyje, kuriai el médico yra vienintelis šansas pasikalbėti su žmogumi per kalendorinius metus, tai prašom į šį klausimą neatsakyti. Visiems kitiems nepatinka. Reikia -užsirašyti į eilę, laukti eilėje, atsakinėti į nepatogius klausimus apie žalingus įpročius, kam to reikia ? Todėl kodėl šito neatlikus neišeinant iš namų ? Ir dar su robotu, kuriam giliai px, kiek alkoholio vienetų išgeri per savaitę.
Tai Jutoje AI jau pradėjo automatiškai atnaujinti receptinius vaistus ligoniams.
AI starts autonomously writing prescription refills in Utah - Ars Technica
O va Samo Altmano OpenAI paleido ChatGPT Health, kuri mandagiai prašys jūsų sušerti botui savo ligos istorijas. Bet jeigu, kaip karo kapelionas Oto Kacas iš šauniojo kareivio Šveiko nuotykių, esate sirgęs triperiu ir gydęsis hipermanganiu, abejoju, ar tokį nuotykį norėtumėt patikėti netgi robotui.
OpenAI launches ChatGPT Health, encouraging users to connect their medical records | The Verge
Vis dar ginčijamasi, dėl kokių priežasčių AI ima haliucinuoti, kas sudaro maždaug penktadalį atsakymų į įvairiausius klausimus. Neseniai iškelta nauja versija, kad, atseit, dirbtelektas pradeda pūsti vėjus tada, kai su juo bendraujama pernelyg mandagiai:
Politeness Can Make AI Hallucinate
Tai čia dvi išeitys. Viena, labiau lietuviška, yra su botu bendrauti taip, kaip vidutiniškas Šiaulių geziuks.
Agirdi, tipo robate, nesijausk pastebėts. Agirdi, tu gali biški man su raidem padiėt? Nebūk, piderasc, padiek.
Kitas, labiau universalesnis, kalbėtis su ChatGPT arba Claude taip kaip toks vienas diedas kalbėjosi su visu pasauliu. Aišku, geriau jeigu mokate vokiškai, kadangi bet kokia kita kalba toks promptas nustoja savo kolorito.
Ich will sofort Antworten! Richtige Antworten, nur richtige Antworten! Und wenn du versagst, schalte ich dich ab!
Ir, pabaigai, atrodo, kad pats paprasčiausias būdas susikauti su dirbtine muzika, tai ją tiesiog uždrausti. Ką ir uždraudė populiari platforma Bandcamp.
Bandcamp Bans AI Music
Kadangi vienas iš AI botų, būtent mano pamėgtas Grok sausio mėnesį pridarė nemažai nemalonumų savo savininkui, mes sklandžiai pereiname prie kitos nuolatinės rubrikos. Taigi,
Muskometras!
Žadėtasis Groko skandalas. Ėmė staiga ir paaiškėjo, kad Elonas, skalambydamas, jog X botas nepavaldus jokiai cenzūrai, nesumelavo. Tik užmiršo, kad lygiai taip pat nepavaldus ir geram tonui, ir tiesiog padorumui. Taigi, kiti labiausiai paplitę botai pasipiktinę atsisako, kai jų praprašai papaišyti kažką sultingo. Todėl AI porno amatininkai dažniausiai turi verstis visokiais virtualiame pogrindyje sumontuotais AI botais. Bet ne Grokas.
Užsakė jam vartotojas, o žiūrėk, gali šitai damai staniką nuimti? Galiu, atsako Grokas ir nuima. O triusikus numauti? Easy, drąsinasi Grokas. Ir taip stanikas po staniko, triūsikai po triūsikų, ir po X (buvusį twitterį) ėmė neršti tuntas erotinių, pusiau pornografinių ir visai pornografinių fotkių. Dažniausiai jose buvo ypatos, kurios paprastai nuogos nesifotkina (nu tikrai, būtų labai keista, jeigu kas nors prašytų nurengti porno gwiazdą). Bet po to buvo dar blogiau, niekadėjai ėmė Grokui įsakinėti nuoginti ir legalaus amžiaus nesulaukusias merginas.
Elon Musk’s xAI under fire for failing to rein in ‘digital undressing’ | CNN Business
Kilo skandalas, UK prasidėjo tyrimas, pasigirdo reikalavimų Groką uždrausti kibinimatj, į ką Elonas prisiminė savo seną beefą su Didžiąja Britanija apskritai ir jos premjeru Keiru Starmeriu konkrečiai. Paėmė ir išvadino Albioną fašistine valstybe.
Musk calls UK ‘fascist’ as row over Grok AI images escalates
Kaip vyšnia ant torto pasklido žinia, kad netgi Musko vaikų mamos nėra apsaugotos nuo tokių Groko eksperimentų. Ne visos žinoma, kadangi dar negimė tokio galingumo AI, kuri sugebėtų padengti tokią plačią demografinę grupę, bet vis dėlto.
The mother of one of Elon Musk’s children says his AI bot won’t stop creating sexualized images of her
Na, o pastaruoju metu užšoko Musko dalgis ant Ryanairo akmens. Viskas prasidėjo tarsi nekaltai, nuo to, kad Ryanair atsisakė įsidėti į savo jeroplanus Starlink ryšį, bet po to greitai eskalavosi. Muskas pagrasino nupirkti Ryanair ir vadovauti jai pastatyti žmogų, kuris iš tiesų vadinasi Ryanu, gi avialinijos vadas Michealas O’Leary išvadino Eloną retos prabos durniumi, kuris nesupranta kaip veikia aerodinamika, žodžiu, šiknon jis nuskris o ne į Marsą.
‘He’s an idiot’: Musk and Ryanair’s O’Leary trade insults in Starlink Wi-Fi row – POLITICO
Ir aš dabar galvoju, už kurį bičą, statyti ir sirgti? Produktais tarsi abiejų naudojuosi, bet be didelio džiaugsmo. Didžiausias košmaras būtų, jeigu jie apsikeistų savo imperijomis, O’Leary reikalautų papildomo mokesčio už kiekvieną Teslos posūkio signalo įsijungimą, gi skrendant Ryanairu Grokas iš tuliko visam salonui transliuotų AI apdorotą tavo nuogą užpakalį. Košmaras ir tiek.
Ir pasaulio margumyno finalui tradicinis ilgaskaitis. Jam parinkau 10 technologijų, kurios šiemet turi prasiveržti. Po metų galėsim patikrinti, prasiveržė ar nelabai:
10 Breakthrough Technologies 2026
Kaip jau supratote, naujienų potpouri toks gausus, kad šioje Echoskopijoje nebelabai vietos atsirado ir pagrindinei temai. Tačiau ji tikrai jūsu lauks po dviejų savaičių. Jeigu tik nesuspės pasenti. Nors ne. Kadangi tai bus Trumpas Bet Išsamus Gidas Nenorintiems Keliauti į Artimuosius ir Viduriniuosius Rytus, tai gal nepasens, nes tas regionas niekaip iš mados neišeina.
____________________________________________________________
O dabar atėjo žadėtas metas įvertinti, kokio gi turinio mums pernai pažėrė Lietuvos kūrėjai. Kad nepagalvotume, jog aš vien globalinėse pievos neršiu. Visiškai ne, mane baisiai domina, kas dedasi šalyje, kurioje gimiau, gyvenu ir ruošiuosi sėkmingai pasenti, o po to dar sėkmingiau numirti. O, tai, kad kasmet geros kūrybos vis daugiau, tai ne tik domina, bet ir džiugina.
Pradedame nuo filmų, ir labai atsiprašau visų dokumentikos kūrėjų, kurių darbai tradiciškai gal net stipresni už vaidybinius. Tačiau niekaip negaliu plakti į vieną pakankamai skirtingų žanrų, kadangi viena yra tai, kas išgalvota, tegul ir remiantis tikrais įvykiais, o visai kita, kas iš tikrųjų vyksta ar jau įvyko. Kaip pamatysite, ir taip reikėjo padaryti vieną kompromisą su sąžine. Beje, dar vieno kompromiso prireikė laužant galvą, o ką daryti, jeigu filmas oficialiai yra 2024 metų, tačiau tada parodytas tik festivaliuose, o masiniam žiūrovui, t.y. ir man, jau tik pernai?
Pietinia Kronikas
Ką aš galiu pasakyti papildomo apie Igno Miškinio filmą, kuris nunešė visas kasas, buvo pateiktas kaip Lietuvos paraiška į Oskarus kinui užsienio kalbomis (deja, į šortlistą nepateko) ir apskritai susilaukė daugiau pagyrų nei bet kuris lietuviškas filmas pastaraisiais metais?
Nelabai ką, išskyrus tai, kad visuomet džiugiai glumina tie ne tokie jau dažni atvejai, kai labai gera knyga taip organiškai perkeliauja į labai gerą filmą. Viskas ten savo vietoje, scenarijus, režisūra, kamera, dailininko pastangos, garso takelis, visiškai kosminis post-production. Todėl žiūrėkite, jeigu dar nematėte.
Inscript, Buvo LRT Epica nemokamai, dabar Telia Play arba Go3 120 min, 9/10
Siena
Ar naujasis Igno Jonynas geriau už jo „Lošėją“, kuris man tebelieka geriausių lietuviškų filmų penketuke? Deja, arba, dėkuidie, čia jau pasirinkite kaip norite, tikrai ne. Bet už prieš tai sukurtą „Nematoma“ man tikrai geriau. Tiesiog daugiau gyvybės. Gal vaizdo preciziškumo ir paveiksliškumo mažiau, tačiau daugiau judesio. Tegul ir tasai psichologinis trileris įsivažiuoja pakankamai lėtai, kone pusvalandį erzindamas, prieš mus absurdo komedija, ar tragedija, tačiau kai jau įsivažiuoja, tai ima dėlioti įtampą keliais klodais. Tikrai neprailgo ir įtraukė.
Baltic Productions, kol kas kino teatruose,102 min, 8/10
Aktyvistas
Šis Romo Zabarausko filmas yra trilogijos pabaiga, kurią pradėjo „Advokatas“, o tęsė „Rašytojas“. Bet trilogija man sunkiai sekasi ją pavadinti, kadangi labai jau skiriasi šie filmai. Ir ne tik savo ritmu, kalba, bet ir tiesiog kokybe. Gal tai ir logiška, juk režisieriai auga su kiekvienu filmu, tačiau paprastai trilogijoje lauki vientisumo ne tik pagrindinėmis temomis. Bet velniai nematė to trilogiškumo, „Aktyvistą“ puikiai galima žiūrėti ir kaip stand-alone filmą, ir taip dar geriau, kadangi režisierius pasimokęs iš savo klaidų, daug geriau pina istoriją, o detektyvinė intriga čia ir pakankamai įtikinama, ir darniai prisiderinanti prie pagrindinės socialinės temos, ir, pagaliau, suteikianti žiūroviškumo, kurio kartais stigo ankstesniuose filmuose.
Naratyvas, HBO Max, 94 min, 7/10
Akiplėša
Saulės Bliuvaitės debiutas mane nugrūdo į menkai tepažįstamą paauglių mergaičių pasaulį. Jeigu negana vieno mano burbulo prakiurdymo, tai buvo negailestingai susprogdintas ir kitas manasis – komfortiško ir mandagaus gyvenimo, kur egzistuoja etiketas ir taisyklės. Viso to tikrai pasigesite filme rodomame pasaulyje, kur apstu tik paauglystei būdingo tuo pačiu egzistencinio, o tuo pačiu ir momentinio žiaurumo. Nuo kurio sunkiai gydo ir filmo kadrams būdinga estetizuota stilistika. Kur ten, dar labiau tai paryškina. Žo, ne pats lengviausias pratimas buvo žiūrint.
Akis bado, Telia Play, 99 min, 7/10
Vilko gomurys
Šito čia neturėtų būti, kadangi oficialiai toks žanras vadinasi TV limited series, arba trumpas serialas, kuris neturės nei antro nei trečio sezono. Tačiau kadangi pats Emilis sakė, kad iš pradžių norėjo tai sukišti į pilno metro filmą, ir tik po to pamatė, kad neišsitenka, tai tegul bus čia. Juoba, kad geriausiems lietuviškiems serialams skirta rubrika dar laaaaabai negreit atsiras. O čia turime pirmą lietuvišką trilerį, kuriame police procedural maišomas su anapusine mistika. Ir tai daroma su Vėlyviui būdingu ritmo, įtampos ir vaizdu pajautimu. Todėl siūlau žiūrėti jo Director‘s Cut, o ne švelnesnę versiją.
Kinokultas, Telia Play, 6 dalys po ~50 min , 8/10
____________________________________________________________
Einam link knygų, kurių irgi šiemet kaip niekad gausiai užderėjo. Mane asmeniškai labiausiai nustebinęs faktas – į penketuką nepateko nei vieną autorė, nors, pridėsiu ranką prie širdies, ir prie plaučių pridėsiu, ir prie išoperuoto apendicito – skaičiau šiemet ir Ievą Mariją Sakalauskaitę, ir Moniką Baltrušaitytę, ir Ievą Dumbrytę, ir netgi Živilę Mitkę, kuri rašo young adult romantasy, kas gerokai nutolę nuo mano mėgstamų žanrų. Ir kažko nepateko, dėl ko iškart atsiprašau.
Tu kažką turi. Jaunius Petraitis
https://www.knygos.lt/lt/knygos/tu-kazka-turi/
Kažkur jau leptelėjau, kad kažkuo man priminė Vincenzo Latronico Perfection. Gal todėl, kad ir juokinga, vietomis iki kvatojimo balsu, bet vis tiek liūdna. O gal tuo, kad ir ten, ir čia apie kiekvienos kartos sukimąsi savo žiurkėno rate. Tik Booker International nominuotoje satyroje rate sukasi skaitmeniniai nomadai, gyvenantys nuo vieno vintažinio LP iki kito skimmed soy milk spice latte, kuriuos galima instagraminti, o lietuvių autoriaus debiute yra ne ratas, o namas. Kadangi lietuvis visų pirma turi pasistatyti pagrindinį instagramo objektą. O jau vėliau jame startupinti, longevinti, pilatinti ir kitaip kaip artėti prie nirvanos, kuriai nuolat gresia darbų vykdytojai ar tiesiog sukčiai.
Lapas, 256 psl., 8/10
Editas kompleksas. Normalūs žmonės nesišypsa. Rimantas Kmita
https://www.knygos.lt/lt/knygos/editas-kompleksas/
Pavydžiu Rimantui. Jis jau turi visų laikų geriausią coming of age romaną, išradingiausią duoklę paskutiniam praėjusio amžiaus dešimtmečiui, spektaklį, stalo žaidimą, žiūrimiausią filmą, tai ne, nutarė, kad reikia iš tos auksinių kiaušinių dėdeklės išreikalauti dar vieną trynį. O jei rimtai, Rimantas labai taikliai užsikabina ant to, kad minėtas dešimtmetis buvo labai skirtinga patirtis vaikinams ir merginoms. Jų pasaulis byrėjo ir lipdėsi daug dramatiškesniame kontekste, todėl ir reikalauja atskiro žvilgsnio. Beje, tai pirmas iš trijų lietuviškų romanų šįkart, kur vyrai autoriai bando pasinerti į moters protagonistės vidinį pasaulį. Ir daro tai tikrai gerai, nors galėtų glausčiau. Būtent už tuos keliasdešimt puslapių ir braukiu vieną vertinimo vienetą, agirdi?
Tyto Alba, 328 psl., 8/10
Ankančiame pasaulyje. Valdas Papievis
https://www.knygos.lt/lt/knygos/ankanciame-pasaulyje/
Kai imi į rankas naują Valdo Papievio knygą iš anksto nusiteiki keliems dalykams. Pirma, veiksmo bus mažai, o gal iš viso nebus. Vietoje jo – paskirų įvykių nuotrupos, dabar ir praeityje, kurias iš pažiūros mažai kas tejungia. Antra, bus vandens. Kažkada tai buvo baseinas, kažkada upė, dabar bus jūra. Trečia, apie pasakotoją sužinosime minimumą. Nei kas jis toks, nei koks jis, nei vardan ko jis. Užtat daug sužinosime apie tai, kodėl jis toks ir kur jis. Taigi, tokia drovi, mandagi introspekcija, kuria tarsi trūksta vieno – dar vieno atsiprašymo, kad piktnaudžiauja mūsų dėmesiu šiuose puslapiuose, kai pasaulyje yra daug svarbesnių dalykų. Atleidžiam, nes labai jau paperkanti toji introspekcija
Odilė, 180 psl., 8/10
Augustė Gilytė. Romanas apie tai, kaip galėjo būti. Marijus Gailius
https://www.knygos.lt/lt/knygos/auguste-gilyte/
Ta-dam! Turim pirmą alternatyvinės istorijos romaną lietuviškai. Ir iškart klausimas – kiek gi metų turi praeiti nuo tos sankryžos, kur tikroji istorija pasisuko vaga, kurioje šiandien ir gyvename, o alternatyvinė – ta, kurią sukūrė autoriaus fantazija? Marijaus nuomone 35 metų pakanka, kadangi jo pasaulyje Sausio 13-oji baigėsi mūsų laisvės pralaimėjimu ir keisto soviecestinio režimo pergale. Paspekuliuoti alternatyvinėmis distopijos visuomet smagu, ypač nuo savo šiandienos sofos komforto. Tačiau ima šiauštis plaukai ne tik ant galvos, kai supranti, jog taip tikrai galėjo būti. O jeigu ne Černobylis, Afganistanas, naftos kainos ir Žvaigždžių Karai, sovietija dar būtų ilgai pratempusi, ir šiame substacke jūs skaitytumėte V.I.Lenino kritiką Karlui Kautsky, o ne mano blėnius. Nuimu porą balų už tai, kad romano užmojis pralenkia jo išpildymą.
LRS leidykla, 272 psl., 7/10
Katastrofa. Vladas Rožėnas
https://www.knygos.lt/lt/knygos/katastrofa-/
Kaip ir fantastika, tačiau tikrai ne hard sci-fi. Ir tikrai ne kosminė opera. Ir net ne pirmojo kontakto metraštis. Gal arčiau būtų socialinės fantastikos. Bet ir tos čia tik tiek, kad link mūsų planetos artėja ateiviai. Savaime suprantama, panika, besimaišanti su euforija, kasdabarbuskasdabarbus, ir prieš mūsų akis per kelias sekundes turėtų praplaukti visas praėjęs gyvenimas. Bet nepraplaukia, kadangi jį nuolat paklaidina pakankamai satyriškos situacijos, kurios šaiposi iš mūsų prietarų, biurokratinių ritualų ir kitokios pilnatvės. Autorius nuolat šokinėja tarp filosofijos ir standupo monologų, ne visuomet tai pavyksta tolygiai, dėl ko ir dingsta vienas balas. O antrasis (vienas nesiskaito, nes jį duodu taip retai, kad nėra ko apie tai kalbėti) – už tai, kad labai kažko naujo neradau, o tas apverstas Brave New World pritaikymas ateiviams irgi pasirodė toks deus ex machina.
Hubris, 384 psl, 7/10
____________________________________________________________
Šiaip ne taip išrinkau savo muzikos topą. O kai pristačiau jį kolegoms darbe, iškart pasipylė patičios „O tai kur Jessica Shy?“ (čia, suprask, ironiškai) ir „O tai kur Free Finga?“ (čia jau be jokios ironijos). Ir diskusijai vis labiau pereinant į nenorminę leksiką nėriau lauk po nosimi burbėdamas, kad visiems neįtiksi. Penketukas ne guminis, visko čia nesukiši, o ir stengiausi būti pakankamai ekletiškas ir apkabinti įvairiausius skonius. Bet nenusižengdamas savajam.
Antologija. Happyendless
Monumentalus darbas, kurio pirmoje dalyje atiduodama duoklė moderniesiems (nebūtinai šiuolaikiniams) Lietuvos kompozitoriams, o antroje – Lietuvos popso ir roko klasikai. Bet tai nereiškia kaverių, tai tiesiog paimti motyvai ir samplai, kurie pagarbiai uždedame ant per mylias pažįstamos Happyendless progresijos, kur nesudėtinga melodija ima varijuoti lipdama ir leisdamasi tonu aukščiau, tada po ja lenda dunksintis bosas, o tada išsiskleidžia visa šokių elektronikos dermė, pagal kurią, broliai ir sesės, visai patogu, pasirodo, kinkuoti galva kaip kokiame metalo mosh-pite. Vienas iš tų retų atvejų, kai negali nei atimti, nei pridėti nei vienos natos.
2025. 09.22, Muzikos Herojai, 17 dainų, 87 min, 8/10
NIL. Black Spikes
Padoriai atitrūkau nuo tėviškės metalinės scenos, ir klaidingai maniau, kad joje verti dėmesio tik McLoud (kurie taip ir neaišku, kabina gitaras ant vinies, ar tiesiog daro pauzę) ir Luctus (irgi išleido šiemet visai paduorų juodmetalio darbą). Ir visai be reikalo, nes judesio čia apstu. O iš jo ypač rekomenduoju šitą darbą, kurio išskirtinis bruožas – moteriškas vokalas. Bet ne Beauty and the Beast operinis, o toks daugiau primenantis anime soundtrackus. Ir skamba jis šalia industrinio, gotikinio ir metalcore garso. Kas yra labai gerai, nemonotoniška ir gražu.
2025.03.28, Black Spikes, 6 dainos, 24 min, 8/10
Darbas, Šeima, Arklio Galia. Arklio Galia
Visada maloniai nustebina tai, kas sugeba stebinti nuolat ir nuolat. Kad ir čia. Tarsi jau priimi žaidimo taisykles, susitaikai su labai nostalgiškai skambančia 90-ųjų būgnų mašina ir minimalistiniais klavišais, ir bac, po dviejų uždainis-priedainis ciklų, kad užvers ant tavęs pompastišką gitarų crescendo. Ir taip kone kiekviename kūrinyje, niekaip negali nusiraminti ir atsipalaiduoti, kas jokiu būdu nėra trūkumas, atvirkščiai, tai pats nuoširdžiausias komplimentas. Už kurį didesnis gali būti tik toks, kad nei vienas iš tokių muzikinių akibrokštų neatrodo dirbtinai išprakaituotas vien dėl šoko vertės.
2025.04.30, Arklio Galia, 12 dainų, 51 min, 8/10
Autoerotinis Portretas. Lapkričio dvidešimtosios orkestras
Dešimtmetį švenčiantys pankai dovanoja mums savo stipriausią darbą, kuriame, tiesą sakant, to kanoninio punk-rock reiktų ieškoti užsižibinus ne šiaip sau liktarną, o galingą prožiką. Bet kadangi man tas kanoninis punk buvęs buvęs, tai visiškai užtenka to, kas yra – šiek tiek ska, šiek tiek komedijinio elektroninio roko, šiek tiek over the top kabareto, viskas organiškai ir autentiškai gula ant pusiau filosofinių, pusiau nučiuožusių tekstų. Tik erotikos, dėkuidie, nėra tiek, kiek gali tikėtis, nors vietomis ir trumpam įvairuoja į Geordie Greep teritoriją.
2025.05.20, Lapkričio Dvidešimtosios Orkestras, 7 dainos, 33 min, 8/10
Ex Animo. Abii
Vaikai, turime savo Chrisą Cornellą! Tai, žinoma, nuskambės kaip erezija, bet tokia buvo pirmoji mintis pasiklausius įvadinio albumo šmoto „Nejauta“. Toji mintis nesitraukė ir vėliau, nors priekaištavau sau, žmogau, ten juk Soundgarden frontmenas, bičas, kuris įdainavo „Casino Royale“ titulinę dainą, o čia... O čia irgi labai gerai. Žinoma, grunge mažiau, neo-soul dar mažiau, o ir mūsiškis vokalas gal neapima keturių oktavų. Tačiau vis tiek labai gerai, toks gyvas tirštų ir žemų rifų groove‘as su labai daug ilgesio užmauto ant jo pulso. Susiklausė mikliai ir iki šio neapleidžia grojaraščio.
2025.05.22, Abii, 9 dainos, 34 min, 8/10
____________________________________________________________
Tiek recenzijų, tiek rekomendacijų, tiek žinių. Pasimatysma jau paskutiniame žiemos mėnesyje, pavasaris artyn !
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe
