Kai Sinkevičiaus “yes man” Juro Taminsko vadovaujama Susisiekimo ministerija nusprendė atleisti iš darbo turbūt vieną geriausių Lietuvos vadovų ir aviacijos specialistų Simoną Bartkų ir išvaikyti oro uostų valdybą pakeisdama ją savais, tikėjausi, kad gausime dar vieną šitiems valdantiesiems būdingą nekompetencijos, bet ištikimybės porciją.
Gavome dar įdomesnį variantą.
Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.
Vakar paskelbta nauja valdybos sudėtis ir už vieną esminių dalykų - strateginį planavimą ir aviacijos sritį bus atsakingas Oleksandr Laneckij, turintis 15 metų vadovaujamą patirtį civilinės aviacijos sektoriuje ir save pristatantis kaip ukrainiečių kilmės lietuvį.
Dabar toliau reikia eiti chronologiškai.
Greitai patikrinus Laneckij patirtį matosi, kad didžiąja dalimi ji susijusi su rusijos ir baltarusijos rinkomis. Bet reikia pabrėžti - iki 2022 metų.
Vienas įdomiausių biografijos momentų - Laneckij trejus metus nuo 2009 iki 2012 metų dirbo Žiemelio kompanijos “Avia Solutions Group” pardavimų viceprezidentu, atsakingu už rusijos ir NVS rinkas.
Vėliau septynerius metus bendrovėje “Linetech Aircraft Maintenance”, kuri rūpinosi orlaivių priežiūra Baltijos šalyse, Ukrainoje, Lenkijoje ir NVS šalyse.
Paraleliai nuo 2012 metų Laneckij vadovauja bendrovei “Friendly Avia Support”, kuri, kaip jis pats pristato LinkedIn, konsultuoja aviacijos verslo atstovus bei valstybines agentūras Ukrainoje ir Uzbekistane.
Tik paskelbus apie Laneckį viešai pasisako konservatorė, Seimo narė, buvusi Šimonytės Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, kuri meta Laneckiui greitus kaltinimus:
Oleksandr Laneckij savo viešoje Linkedin paskyroje rašo kaip jo įmonė konsultuoja baltarusijos vyriausybę padedant pritraukti pigių skrydžių oro bendroves (gal net tas kuriomis buvo skraidinami nelegalūs migrantai iš Vidurio rytu valstybių, kurie po to masiškai buvo siunčiami į Lietuvą?). O iki 2023 rugpjūčio (einant antriems rusijos karo prieš Ukrainą metams) jau kita jo įmonė taisė orlaivių variklius užsakovams iš rusijos.
Yra daugiau įdomių detalių. Antai 2026 liepos mėnesį naujasis Oro uostų valdybos narys teikia įžvalgas rusų žiniasklaidai apie tai, kaip geriau daryt su rusų oro uostais (nuoroda komentare). Atrodo išties patyręs kandidatas.
Oleksandr Laneckij tą patį vakarą jai irgi atsako viešai:
Seimo narė Giedrė Balčytytė savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė tikrovės neatitinkančią, manipuliatyvią ir mano reputaciją žeminančią informaciją. Todėl noriu pateikti aiškius ir faktais pagrįstus atsakymus.
1)Dėl bendradarbiavimo su Baltarusija ir „migrantų gabenimo“
Bendrovė „Friendly Avia Support“ 2018–2019 m. konsultavo Baltarusijos oro navigacijos įmonę išskirtinai dėl regioninių oro uostų (Gardino, Bresto ir kt.) patrauklumo didinimo bendrovei „Ryanair“.
Bet koks bendradarbiavimas su Baltarusijos subjektais buvo galutinai nutrauktas dar 2020 m. pavasarį, prasidėjus pandemijai, – likus daugiau nei metams iki 2021 m. migrantų krizės ir gerokai anksčiau, nei buvo įvestos atitinkamos sankcijos.
2)Dėl orlaivių remonto Rusijos užsakovams.
Metami kaltinimai dėl orlaivių variklių remonto Rusijos užsakovams yra visiškai melagingi. Lenkijos įmonė „Linetech“ ir jos dukterinės bendrovės nutraukė bet kokį Rusijos oro linijų orlaivių aptarnavimą 2022 m. vasario 24 d. – pačią pirmąją Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dieną, dar iki oficialių ES ir JAV sankcijų įsigaliojimo.
3)Dėl „patarimų Rusijos žiniasklaidai“
Mano bendravimas su rusakalbe žiniasklaida pastaraisiais metais apsiribojo komentarais Europoje veikiančioms nepriklausomoms ir Rusijos opozicinėms žiniasklaidos priemonėms, tokioms kaip „Novaja Gazeta“ ir „Meduza“, taip pat Europos žiniasklaidai, pavyzdžiui, „Deutsche Welle“.
Mano citatas, nenurodydamos pirminio šaltinio, ne kartą perspausdino ir Rusijoje veikiančios žiniasklaidos priemonės. Tai, kad mano komentarą ar citatą be mano žinios panaudojo kita žiniasklaidos priemonė, savaime nereiškia nei bendradarbiavimo su ja, nei juo labiau „patarimų“ jai.
Visų mano interviu ir komentarų pozicija buvo vienareikšmiška ir griežtai kritiška Rusijos režimo atžvilgiu.
Todėl bandymas tokius interviu ir ekspertinius komentarus pateikti kaip „pagalbą Rusijai“ yra grubus jų turinio ir konteksto iškraipymas.
Man, kaip ukrainiečių kilmės lietuviui, tokie nepagrįsti kaltinimai ir bandymai priklijuoti tariamo „palankumo režimams“ etiketę yra ypač žeidžiantys ir skaudūs. Nuo pat pirmųjų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą dienų mano pozicija buvo ir išlieka visiškai aiški.
Ir kaip įrodymą prideda kelias iš Ukrainos gautas padėkas.
Dėl pirmų dviejų teiginių Laneckij gali būti teisus, po 2020 ir 2022 metų jokio pėdsako, kad jo įmonė dirbtų su rusija ar baltarusija kol kasnėra.
Tačiau iki to Laneckij buvo itin glaudžiai susijęs su baltarusijos struktūromis. Jo įmonė dirbo su valstybine “Belareonavigatsia”, jos generalinio direktoriaus pavaduotojas ekonomikai ir ideologijai Ivan Gerlovskij 2019 metais kalbėjo, jog “kontaktuoja su Laneckij, nes jis žino, kaip į baltarusiją atvesti aviakompanijas valstybiniu lygmeniu”, jo pėdsakas matosi ir kelių regioninių baltarusijos oro uostų veikloje, šiek tiek anksčiau pats Laneckij parengia didelį interviu su “Belavia” aviakompanijos vadovu Igoriu Čerginecu.
Vėlgi - tai buvo iki 2020 metų, tačiau parodo, kad Laneckij buvo gan giliai susijęs su baltarusijos valstybės kontroliuojama avia pramone.
Dabar dėl trečiojo - bendravimo su rusijos žiniasklaida, kurį jis neigia.
Čia Laneckij akivaizdžiai meluoja.
Su prorusiška žiniasklaida - Komersant.ru, RBC.Ru, Vedomosti.ru - ir kitais portalais jis bendrauja dažnai ir noriai. Teiginys, kad jie tiesiog perspausdina jo citatas, yra irgi nesunkiai patikrinamas, nes jis komentuoja temomis, kurios įdomios tik ruskyno žiniasklaidai.
Vien per pastaruosius kelis metus radau daugiau kaip 20 jo komentarų. Štai konkretūs pavyzdžiai.
2024 rugpjūtis - rusiškame portale BFM.ru straipsnis apie tai, kad naujas ruskyno lėktuvas “Baikal” kainuos daugiau nei planavo ministerija.
Laneckij cituojamas labai išsamiai - jis aiškina, kad “Baikal” brango ne tik dėl logistikos, bet ir dėl nesustyguotos gamybos, kadangi Vakaruose nebegalima nusipirkti daugumos prietaisų ir atsarginių dalių.
Tikrai jokiam Deutche Welle, BBC ar netgi Meduza jis tokio komentaro nedavė, aiškiai cituojamas pačiame BFM. Dar du įdomūs niuansai - Laneckij sako “negalima nusipirkti Vakaruose”, tipiška ruskyno komentatoriams būdinga frazė. Ir, aišku, jis joks ne Oleksandr, o surusintas Aleksandr.
Šiek tiek anksčiau tame pačiame BFM Laneckij duoda interviu apie ruskyno lainerių kainas, sakydamas, kad jos teisingos ir atitinkančios rinkos kainą: https://www.bfm.ru/news/517050
Dar vienas įdomus BFM straipsnis prasideda Rostecho vado Čemezovo dialogu su putinu ir pažadu putinui kasmet išleisti po 20 Sukhoi Superjet lėktuvų. Tai komentuoja Laneckij, kuris sako, kad “tėvyniniai” lėktuvai kainuos dvigubai pigiau, bet jų nepakaks, kad pakeistų vakarietišką techniką.
Vėlgi įdomus niuansas - tėvyniniai. Galbūt galima gintis, kad čia iškraipyta citata, o gal ir ne.
2023 metais Laneckij pasirodo portale Vedomosti.ru. Tik ruskyną dominančiame straipsnyje apie tai, kad Aeroflot bendradarbiaus su kažkokiu ruskyno turoperatoriumi, Laneckij komentuoja, kad toks Aerofloto sprendimas logiškas ir į jį reikia žiūrėti, kaip į Aerofloto bandymą plėstis tarptautinių turistų pervežimų rinkoje.
Tie patys metai, tos pačios Vedomosti.ru. Straipsnis apie Šeremetjevo oro uosto sprendimą leisti kinams atlikti tranzito nusileidimus. Ir vėl komentuoja ekspertas - “Friendly Avia Support” generalinis direktorius Aleksandr Laneckij: https://www.vedomosti.ru/business/articles/2023/05/25/976758-sheremetevo-hochet-pyatuyu-svobodu-vozduha
Jau šie metai - dar vienas rusiškas leidinys Kommersant.ru rašo apie tai, kad Šeremetjevo oro uostas perka Domodedovo oro uostą ir Laneckij komentuoja, jog vieno savininko kontroliuojami du maskvos oro uostai gali būti efektyvūs. Laneckij duoda Vilniaus ir Kauno oro uostų pavyzdį, kurie susijungę tap pelningi - https://www.kommersant.ru/doc/8381025
Vėlgi - nei Deutche Welle, nei BBC, nei niekur kitur Vakarų spaudoje neradau susidomėjimo dėl dviejų ruskyno oro uostų susijungimo.
Ir tokių Laneckij ekspertinių komentarų ruskyne randu dešimtis - be mano jau minėtų portalų, jis dar aktyviai duoda interviu RBC.ru, Vedomosti.ru, Aviaport.ru ir kitiems portalams.
Ir įdomių akcentų vis daugėja
Štai Laneckij komentuoja Vedomosti.ru faktą, kad Aerofloto apimtys 2023 metais išaugo 55% ir pabrėžia, kad tai susiję tuo, jog kelionių bazė labai sumažėjo 2022 metais, kai Ukrainoje prasidėjo specialioji karinė operacija.
Taip, mūsų oro uostų valdybos narys karą Ukrainoje vadina speciąliaja karine operacija (SVO).
https://www.vedomosti.ru/business/articles/2023/05/12/974821-aeroflot-uvelichila-perevozki-passazhirov
Galbūt, sakykim galbūt, kad čia redakcija pati pataisė apie SVO.
2025 metais Laneckij pergyvena dėl hakerių atakos prieš “Aeroflotą”, vadina juos “piktadariais” ir skaičiuoja Aerofloto nuostolius.
Bene įdomiausias straipsnis yra išspausdintas šiemet portale RBC.ru. Jame Laneckij duoda patarimus, kaip apeiti vakarietiškas sankcijas, įvežant lėktuvus į rusiją pagal “iranietišką schemą”, kaip tai 2024 metais padarė “BelAvia”.
Ir Laneckij pateikia išsamų tokios schemos aprašymą - reikia pirkti padėvėtus lėktuvus kur nors Afrikoje ar Azijoje, duoti jiems pastovėti, perparduoti fiktyvioms įmonėms kur nors Madagaskare ar Tadžikistane, ten registuoti. Tada perskraidinti lėktuvus į “naują tėvynę”, išjungti atsakiklius ir nusileisti ruskyne.
Įdomus komentaras turint omeny, kad Laneckij įmonė “Friendly Avia Support” deklaruoja, jog teikia konsultavimo paslaugos įvairiose Vidurio Azijos valstybėse.
Koks paradoksas - būsimas Lietuvos oro uostų valdybos narys ruskyno auditorijai 2026 m. sausį gana detaliai aiškina, kaip per trečiąsias šalis, fiktyvias bendroves ir transponderių išjungimą į sankcionuotą valstybę patenka vakarietiški lėktuvai.
Klausimai du - iš kur Laneckij taip detaliai žino tokią sandorių mechaniką ir iš kur jis žino, taip tiksliai sakydamas, kad „Belavia“ 2024 m. jau pasinaudojo šia schema?
Vėlgi prisiminkime jo ryšius su baltarusijos aviacijos pramone.
Dar įdomiau, kad šita tema - kaip ruskynui apeiti sankcijas ir nelegaliai gauti atsarginių dalių - Laneckij domisi nuo karo pradžios ir 2022 metais to paties jo minimo Tadžikistano leidinys perspausdina jo komentarą apie neoriginalias atsargines dalis iš Irano ir ar saugu jas būtų naudoti rusijos aviakompanijoms.
Šita tema jis pasisakė ir 2023 metais portalui Aviaport.ru
https://dialog.tj/iran-pomozhet-rossii-s-zapchastyami-dlya-samoletov-bezopasnymi-li-budut-polety/
Šių metų balandį komentuodamas RBC.ru straipsnį apie tai, kad Air Tanzania ruošiasi atidaryti skrydį iš saskvos, Laneckij sveikina tokį sprendimą komentuodamas, kad Zanzibaras yra geidžiama rusų pliažinė kryptis, o kontinentinė Tanzanija tinka mėgstantiems safarį rusams.
Ir pats paskutinis Laneckio pasirodymas ruskyno medijoje yra birželio 19 dieną ir čia jau ne tik citatos, o visas interviu su klausimais/atsakymais, kur Laneckij rūpinasi augančiais ruskyno aviakompanijų kaštais
Tai du esminiai dalykai:
Pirmas. Sakydamas, kad jis nebendrauja su rusijos žiniasklaida Laneckij meluoja. Sakydamas, kad jo komentarų pozicija buvo vienareikšmė ir kritiška rusijos režimui, Laneckij irgi meluoja.
Antras. Taip, didžioji dalis jo komentarų yra ekspertiniai ir techniniai, bet tuo pačiu Laneckij karą Ukrainoje vadina specialiąja operacija, išsamiai pasakoja, kaip reikia apeiti vakarietiškas sankcijas ir džiaugiasi rusijos aviacijos verslo efektyvumu.
Dar iki karo pradžios duotuose interviu Laneckij Krymą vadino “regionu su abejotinu teisiniu statusu”, o komentuodamas verslo sąlygas “Luhansko liaudies respublikoje” jis nerimavo, dėl to, kad yra “neaiškus respublikos teisinis statusas”
Tai kaip ukrainiečių kilmės lietuviui gal užuot rodžius padėkas iš Ukrainos reikėtų išsitrinti ruskyno medijos numerius ir nebekomentuoti agresoriaus žiniasklaidai, kaip apeiti sankcijas.
Reziumuojant - Oleksandr Laneckij yra aukštos kompetencijos aviacijos verslo ekspertas, bet daugiau kaip 15 metų jis yra giliai integruotas į rusijos, baltarusijos ir kitų NVS šalių profesinę ir informacinę ekosistemą. Po 2022 metų vasario jis nenutraukė ryšių su rusijos žiniasklaida ir tapo vienu iš ekspertų, dažnai ir detaliai aiškinančių rusijos civilinės aviacijos veikimą ir netgi duodančių užslėptus patarimus, kaip jai reikia prisitaikyti ir apeiti taikomas sankcijas.
Dar primenu, kad strateginiame Vilniaus oro uoste iki šiol sėkmingai veikia įmonė “Gebr Heinemann”, kurios verslo partneriai yra baltarusijoje ir lukašenkos aplinkoje. Dabar oro uostą prižiūrės žmogus, turintis senų ryšių su baltarusija ir pasakojantis rusijai, kaip reikia apeiti aviacijos sankcijas.
Tad šiandien išsiunčiau klausimus Susisiekimo ministerijai:
* Ar atrankos į oro uostų valdybą metu atsakingiems asmenims buvo žinoma, kad Oleksandr Laneckij po 2022-02-24 reguliariai ir tiesiogiai teikė ekspertinius komentarus RBC, BFM, „Kommersant“, „Vedomosti“ ir kitai rusijoje veikiančiai žiniasklaidai?
* Ar buvo vertintas šių komentarų turinys, įskaitant jo viešai pateiktus sankcijų apėjimo mechanizmų ir alternatyvių aviacinių tiekimo kanalų paaiškinimus?
* Ar buvo patikrinti visi jo įmonės “Friendly Avia Support” klientai Rusijoje, Baltarusijoje ir Centrinėje Azijoje nuo 2022-02-24, jų galutiniai naudos gavėjai ir įmonės suteiktų paslaugų pobūdis?
* Ar buvo tikrinama, ar “Friendly Avia Support” teiktos aircraft acquisition/sale, delivery/redelivery, MRO, engine/component paslaugos trečiosiose šalyse niekada nebuvo susijusios su rusijos ar baltarusijos galutiniu naudotoju?
* Kokia institucija atliko nacionalinio saugumo patikrą ir kokios apimties ji buvo?
Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.
This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe
