„Namai – tai ne namas. Yra daug pastatų, bet šiuose pastatuose nedaug namų. Namai – tai ne plytos, ne prabangūs interjerai ar dar kas nors. Namai – tai tam tikri tarpusavio santykiai, kuriuose žmonės jaučia, kad jie vieni su kitais susiję, kad ten jie laukiami, kviečiami, kad ten jie gali būti tokie, kokie yra – ar liūdni, ar laimingi, ar pikti, ar išsigandę – bet kokie. Kad jų poreikiai bus pripažinti ir vertinami. Viso to dabar vis mažiau ir mažiau. Šiandien daugeliu atveju žmonės nebepatiria to namų jausmo“, - sako Džėjus Levinas.
Apie namus, kuriuose nebėra namų ir mus, psichologinius benamius, ten gyvenančius – pokalbis su lietuvių kilmės klinikiniu psichologu, psichoterapeutu iš JAV Džėjumi Levinu.