ŠĮ KARTĄ: NE SPAUDAI IR NE PORTALAMS.

Šituos kaltinimus ir reikalavimus girdėjau ir anksčiau, bet ypač jie suintensyvėjo prasidėjus Palucko epopėjai ir socialdemokratams supratus, kad net ir gelžbetoninė dauguma ir amžina draugystė su Daukanto aikšte neišgelbėjo “geriausio jų premjero, duok Dieve, jam sveikatos”

Po kiekvienu straipsniu pasipylė komentarai - “pasakoji apie Palucką, bet papasakok Tapine apie savo turtus, kodėl neviešini savo milijonų”, “ištirkit kas nors iš kur pas Tapiną vila Nidoje ir superautomobiliai pirkti už ukrainiečių pinigus” ir taip toliau, ir panašiai.

Savaime aišku - čia ir Remigijus Žemaitaitis

Vila Nidoje jau išaugo iki trijų aukštų, tapo pusantro milijono vertės su vaizdu į jūrą ir į Parnidžio kopą ir dar su apsitverta valstybine žeme, dėl kurios man niekas nieko negali padaryti.

Šiaip labai sunku atrasti priežastinį ryšį tarp aukščiausias pareigas užimančių politikų maklių tyrimo ir privataus žmogaus turimo nekilnojamojo turto ar kitos nuosavybės, bet čia turbūt logikos ieškoti nereikia.

Teoriškai nors ir esu viešas žmogus, vis tiek išlieku privatus asmuo, neprivalau teikti viešų deklaracijų ir aiškinti, ką ir už kiek pirkau ar pardaviau. Jeigu teisėsaugai kiltų įtarimų, kad mano pajamos neatitinka įsigytų dalykų - namų, automobilių, jachtų ir briliantų - tada tikrai pakviestų pasikalbėti ir pasiaiškinti. Taip yra buvę ne kartą su labai privačiais verslininkais, kurie dirba už minimumą, bet važinėja su “Bentliais” ir yra nusipirkę vilas Monake.

Tai aiškintis ir teisintis niekam neprivalau.

Bet pagalvojau - o jeigu parodyčiau pavyzdį? Nes mūsų aukštas pareigas einantys politikai dažnai mėgsta pasislėpti už frazės - viską deklaravau, kaip liepė įstatymas. Ir tai tinka ir kairės, ir dešinės partijos grandams.

O gal būtų faina, jeigu pretenduoji į aukštas pareigas ir viešai surašai ne nieko nesakančius skaičius deklaracijoje, o tiksliai ir aiškiai - kokį turi NT, kokius automobilius, akcijas, kitus vertingus daiktus. Kol dar niekas neklausia. Ir tada ramiai dirbi žinodamas, kad niekas daugiau nieko neklaus.

Įsivaizduokim, kad aš šiandien einu į politiką, todėl noriu papasakoti apie mūsų su žmona turimus turtus.

Pradėkim nuo nekilnojamojo turto ir, aišku, įdomiausio dalyko - buto Nidoje. Taip, jis yra. Ir tikrai buvo įsigytas gan greitai. 2020 metų birželio pradžioje su Gabija diskutavom apie atostogas pajūryje ir aš karštai įrodinėjau, jog tai yra nesąmonė, nes niekada nežinai, koks bus oras, o pirkti būstą pajūryje gali tik visiški durniai. Įrodęs ir patenkintas savimi grįžau namo ir kažkodėl nusprendžiau pažiūrėti skelbimus, o kas gi parduodama Nidoje. Ir radau butą, į kurį iš karto įsimylėjau, o nuvažiavęs pažiūrėti supratau, kad tokio šanso praleisti negaliu.

Kreipiausi į kelis bankus dėl būsto paskolos, teigiamą atsakymą gavau iš SEB, bet net ir įdėjus visas turimas santaupas iki pradinio įnašo dar šiek tiek trūko, į pagalbą atėjo mano bičiulis Arūnas Valinskas, kuris išskyrė avansą už “Auksinio proto” laidas ir taip pavyko įsigyti butą, kurį laikom vienu sėkmingiausiu savo pirkiniu.

Butas pirktas 2020 metų liepą (labai sunku būtų buvę pirkimui panaudoti paramos kariaujančiai Ukrainai lėšas), jo kaina buvo 320 000 eurų, bankas suteikė 256 000 eurų paskolą, o pradinis įnašas su Arūno pagalba buvo 64 000 eurų.

Butas yra 75 kvadratinių metrų ir turi grandiozinį kiekį žemės, ant kurios yra teresa - keturi kvadratiniai metrai. Skirtingai nuo viską žinančių gandų, tai yra ne komercinė, o poilsio patalpa.

Keliaujam toliau - antras mūsų butas priklauso mano žmonai, kurį įsigijo jį irgi su būsto paskola, kai dar nebuvome vedę ir gyveno nuo 2019 metų. Tai nedidukas 60 kvadratinių metrų butas Naujamiestyje, kurį mes dabar nuomojam.

Trečias nekilnojamasis turtas, kurį turim, yra neseniai baigtas statyti namas, kuriame yra 140 kvadratų gyvenamojo ploto ir dar 40 kvadratų pagalbinių patalpų bei garažas, kurį statėmės beveik trejus metus. Jis taip pat pastatytas su būsto paskola, gauta iš Artea banko. Paskolos dydis - 540 000 eurų.

Namas yra sąlyginai netoli Gitano Nausėdos stiklainio, kas akivaizdžiai parodo mano politines ambicijas.

Ir, žinoma, dar yra vila tolimoje egzotiškoje šalyje šalia vandenyno, kur aš gulėdamas prie baseino galvoju apie Lietuvą. Toje šalyje viskas vadinama vilomis, man atrodo labiau kaip vieno miegamojo loftukas kaip investicinis projektas be riešutmedžių plantacijų ir vietinių, kurie mojuoja virš tavęs lotoso lapais.

Palikim intrigą - ar ta vila iš tiesų egzistuoja ir ar kas nors išsiaiškins, kurioje ji tolimoje egzotiškoje šalyje :)

Tada yra superautomobilių tema ir “iš kur pririnkus labdaros pas tave atsirado naujutėlis elektrinis BMW už 100 tūkstančių”, dėl ko gan skaudžiai teisme užlėkė maestro Orlauskas.

Elektrinio BMW už 100 tūkstančių neturiu ir niekada neturėjau. Tai buvo metų trukmės bendradarbiavimo sutartis su “Krasta auto”, kurios metu aš gavau progą išbandyti kelis skirtingus BMW, įvertinti privalumus ir trūkumus, pasižiūrėti, ar patogu elektromobiliu važinėti į tolimesnes keliones.

Mūsų šeimos pagrindinis automobilis yra penkerių metų senumo “Toyota RAV”, nuvažiavęs jau 100K, bet labai geras ir beveik negendantis, tai gal ir klasifikuojasi kaip superautomobilis.

Kitas superautomobilis yra 1989 metų “Alfa Romeo Spider” kabrioletas, kurį pirkau už 6000 eurų, jis daugiau nieko nedarė tik gedo, tada pateko į TV3 realybės šou “Savi ratai” ir turėjo tapti elektriniu, bet dar iki galo netapo, bet, tikiuosi, kad rudenį jau galėsiu jį išbandyti.

O kol kas gan sėkmingai iš taško A į tašką B mane nuveža Bolt Drive automobiliai. Kartais atvažiavus su VW Up į kokį nors verslo susitikimą, kai kas nustemba, nes tikisi mažiausiai “Aston Martino”, bet visi mandagiai nutyli.

Kaip ir viskas. Kitų įmonių akcijų šiuo metu neturim iš viso (išskyrus savo “Laisvės media group” ir “Laisvės TV”), grynųjų turiu 80 eurų piniginėje, nesu niekam skolingas (išskyrus bankus), miegu ramiai, vertingiausias mano daiktas yra apie 1500 eurų kainuojantis “Meistersinger” laikrodis, kurį gavau iš žmonos per vestuves, o neįkainojami dalykai yra žmona, du vaikai ir keturi šunys.

O svajonė yra kada nors aukcione įsigyti kokį Senųjų Meistrų paveikslą.

Bet vis tiek reikia pripažinti, kad nekilnojamojo turto turime ir vertingo, todėl tada paprastam žmogui kyla klausimas - o tai iš kokių pinigų čia viskas, ar iš žurnalisto algos čia taip galima? Ar vis dėlto vagystės ir aferos?

Čia yra du momentai. Pirmas - suskaičiuokim mano darbus:

* Jau 12 metų esu populiariausios visų Lietuvos televizijų laidos vedėjas. Turbūt jau to užtektų paaiškinti savo pajamas ir galimybes.

* Bet aš dar turiu savo interneto televiziją ir jau dešimt metų ten vedu tikrai labai populiarias ir žiūrimas laidas.

* Ir dar rašau knygas, kurios tampa bestseleriais ir 6000 vienetų tiražai yra ta apatinė riba. Ir dabar tai darau dažnai - per pastaruosius metus parašiau ir išleidau 3 knygas, kurios visos puikiai parduodamos.

* Ir tuo pačiu man priklauso, kad ir nedidelė, bet sėkmingai kitus bestselerius leidžianti leidykla. Jos pajamos ir pelnas vieši: https://rekvizitai.vz.lt/imone/laisves_media_group/apyvarta/

* Dar yra mano šitas puslapis Substacke, kuriame žmonės mielai prenumeruoja ir gauna jiems įdomų ir naudingą turinį, į kurį įdedu labai daug širdies. Ir dabar galimybė pasiimti nemokamą 2 mėnesių bandomąją versiją:

* Ir dar esu tikrai neblogai apmokamas įvairių konferencijų ir seminarų vedėjas.

Tai aš dirbu. Ir dirbu daug. Ir uždirbu tiek, kad galiu skirti laiko visuomeninei veiklai visiškai nemokamai, nes tai mano skola valstybei, kuri man sudarė sąlygas dirbti ir uždirbti.

Gal galėčiau nusipirkti ir “Aston Martiną” (nes kaip Bondo fanui man tai yra mašina numeris vienas), bet kol kas užteks ir VW Up iš Bolt Drive.

O svarbiausias dalykas - beveik visi mano darbai yra susiję su reputacija. Jeigu aš ją susižlugdyčiau, netekčiau labai daug. Tiek žmonių pasitikėjimo, tiek pajamų.

Todėl pasisavinti bent eurą iš žmonių pinigų, skirtų Ukrainai ar kitoms labdaros iniciatyvoms, man neleistų ne tik moralės principai, bet ir sveikas protas. Nėra tokios sumos, kuri sugundytų apsivogti ir visam gyvenimui susigadinti savo vardą.

Tai tiek iš manęs. Manau, tikrai būtų neblogai, jeigu tokį rašinėlį sudėliotų visi į aukštas pareigas ateinantys Lietuvos politikai, o aš lipu į tą trečią savo vilos aukštą toliau žiūrėti į Parnidžio kopą ir Baltijos jūrą vienu metu

This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe