"Šiandien tikrasis atmetimo reakcijos objektas yra ne krikščionybė kaip tokia, bet veikiau jos institucinis ir politinis lygmuo. Modernybė visais savo lygmenimis yra nusistačiusi prieš krikščionybę kaip civilizaciją, bet ne prieš krikščionybę kaip tokią. Ji yra nusiteikusi prieš religijos galią, bet ne pačią religiją“, - teigia Chantal Delsol, garsi filosofė, rašytoja ir politinės filosofijos profesorė, Prancūzų Akademijos narė. Balandžio 15 d. prof. Delsol skaitė paskaitą Romos Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio Universitete iš ciklo „Jono Pauliaus II paskaitos“, pavadintą „Krikčioniško pasaulio pabaiga“.

Nuo balandžio 20 d. Vilniaus paveikslų galerijoje ir Bažnytinio paveldo muziejuje veikia paroda „Sakralusis Vilnius: piligrimų kelias nuo Aušros vartų iki Kalvarijų“. Pasakoja parodos kuratorė Rasa Adomaitienė.

Vokiečių katalikiškos spaudos apžvalgą parengė Giedrius Tamaševičius.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Popiežius Pranciškus naujausioje knygoje „Pasvajokime“ kalba apie tai, kaip turėtų atrodyti pasaulis po Covid-19 pandemijos, taip pat ir ekonomika. Vienas jam rūpimų klausimų yra visuotinės bazinės pajamos, t. y. vyriausybės garantuojamas pajamų minimumas, kurį be jokių išankstinių sąlygų turėtų gauti kiekvienas pilietis. Siekiant aptarti šį popiežiaus siūlymą, prieš keletą savaičių Vatikane buvo surengtas seminaras, kuriame dalyvavo ekonomistai, finansų ekspertai, popiežiaus suburtos Vatikano Covid komisijos atstovai. Seminarą moderavo britų žurnalistas Austin Ivereigh, Pranciškaus knygos „Pasvajokime“ bendraautorius. Plačiau apie tai išgirsite vedamojo skiltyje po žinių.

Susitikime „Prie Naujojo Židinio“ - pokalbis apie čekų filosofą ir disidentą Janą Patočką. Dalyvauja politikos antropologas dr. Arvydas Grišinas.

Spaudos apžvalgą parengė Laurynas Peluritis.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Popiežius Pranciškus yra pasakęs, kad gyvename ne pokyčių laikais, o laiko pokytyje. Pandemija aiškiai parodė, kad skaitmeninė revoliucija pakeitė viską. Bažnyčios laukia jaudinančios naujos galimybės, tereikia jomis pasinaudoti ir jų pagalba stiprinti vienybę. Koks yra Bažnyčios kelias į skaitmeninių technologijų ateitį?
Apie balandžio 6 d. mirusį garsųjį šveicarų teologą ir nepaklusnumo oficialiajam magisteriumui simbolį Hansą Küngą kalbės filosofas Vytautas Ališauskas.
Velykines temas Danijos spaudoje apžvelgs Giedrius Tamaševičius.


Laidą parengė Rūta Tumėnaitė.

popiežiaus Pranciškaus liturgijų transliacijas ir sustiprino jo bendravimą socialinėje žiniasklaidoje.

Laidos metu klausytojus su Kristaus Prisikėlimu sveikina Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, popiežiaus nuncijus Baltijos šalyse arkiv.
Petar Rajič, sesuo Viktorija Voidogaitė iš Nukryžiuotojo Kristaus seserų bendruomenės ir Vilniaus liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis.

Pastabomis apie neapykantos kalbą ir žodžio laisvę savo komentare pasidalino Laurynas Peluritis.

Laidą parengė Rūta Tumėnaitė

Per pastaruosius 100 metų būta pastangų, daugiausia iš ortodoksų vyskupų pusės, nustatyti bendrą Velykų datą. Regis, dauguma krikščionių iš principo sutinka, bet kol kas nepavyksta sutarti dėl datos, kalendoriaus arba formulės. 2025 m. krikščionys minės 1700-ąsias Nikėjos Susirinkimo, tais laikais nustačiusio Velykų datą, metines. Gal tai taps akstinu ir šių dienų krikšičonims galutinai sutarti dėl bendro Kristaus Prisikėlimo šventės minėjimo?
Kodėl genialusis Dante Alighieris, sukūręs „Dieviškąją komediją“, net ir praėjus 700 m. po mirties, įkvepia popiežių laiškus?
Kovo 25 d. pakelbtame apaštaliniame laiške popiežius Pranciškus teigia, kad Dantė mūsų laikams turi svarbią žinią, galinčią paliesti visų širdis ir protus, ir įkvėpti pokyčius. Jo Dieviškoji komedija turėtų padėti suvokti, „kas mes esame ir kokia prasmė glūdi mūsų kasdienėse pastangose siekti laimės, išsipildymo ir mūsų galutinio tikslo, mūsų tikrosios tėvynės, kur visi būsime pilnutinėje bendrystėje su Dievu, begalybe ir amžinybe“.
Vokiečių katalikiškos spaudos apžvalgąparengė Giedrius Tamaševičius.


Ved. Rūta Tumėnaitė.

„Ji pati. Tiksliau, jos struktūrnis negebėjimas lanksčiai reaguoti į pokyčius visuomenėje ir kultūroje. Žinoma, griauna ir tokie dalykai kaip išnaudojimo skandalas“, - sako čekų sociologas ir teologas kun. Tomašas Halikas savo naujausioje knygoje „Tuščių bažnyčių metas“, apmąstančioje Bažnyčios patirtį pandemijos laikotarpiu. Perduosime antrąją kun. Haliko interviu vokiečių katalikų spaudai dalį.

Ką reiškia netikėta Vatikano doktrininė nota, skelbianti, jog Katalikų Bžanyčia nelaimins homoseksualių porų sąjungų? - pokalbis su filosofu Vytautu Ališausku.

Kaip visuomenė įsivaizduoja dorybių ir patriotizmo ugdymą? Lauryno Peluričio komentaras.


Ved. Rūta Tumėnaitė

Atsakymo į klausimą, ar Katalikų Bažnyčia gali radikaliai pasikeisti, ieško garsus čekų kunigas, sociologas ir teologas Tomašas Halikas, ką tik išleidęs knygą, apmąstančią Bažnyčios patirtį pandemijos laikotarpiu.

Tomašas Halikas pelnytai vadinamas šių dienų pranašu. Jo knygose svarstomi nūdienos tikintiesiems aktualūs klausimai. Ne išimtis, regis, bus ir naujausioji jo knyga „Tuščių bažnyčių metas“, svarstanti apie Bažnyčios atsaką į pasaulį sukausčiusią koronaviruso pandemiją. Jūsų dėmesiui siūlome ilgą interviu su kunigu Haliku, kurį jis savo knygos pasirodymo vokiečių kalba proga davė naujienų portalui Katholisch.de.

Kaip Katalikų Bažnyčia Lietuvoje užtikrina tautinėms mažumoms teisę praktikuoti tikėjimą gimtąja kalba. Jūratė Kuodytė kalbina Lietuvos Vyskupų konferencijos generalinį sekretorių kunigą Kęstutį Smilgevičių.

Ved. Rūta Tumėnaitė

Vizito išvakarėse ne vieno žurnalisto klausiamas, kaip popiežius pateisina tokį rizikingą sprendimą tiek savo, tiek jį lydinčių žmonių atžvilgiu, Vatikano atstovas spaudai Matteo Brunis pabrėžė, kad daugumą Irako gyventojų sudaro jauni žmonės, tad sunkių koronaviruso atvejų rizika yra žema, be to, Vatikano įsitikinimu, kelionę galima suorganizuoti pagal visus saugumo reikalavimus. Popiežius keliaus ne atviru, o šarvuotu automobiliu, todėl minių būriavimasis bus mažesnis. Taip pat tikimasi, kad žmonės viešumoje laikysis saugaus atstumo. Brunio teigimu, Pranciškus kelionę į Iraką laiko „meilės darbu šiai žemei, jos žmonėms ir joje gyvenantiems krikščionims. Kiekvienas meilės darbas gali būti suprantamas kaip kraštutinis... Tai jokiu būdu nereiškia, kad užsimerkiama prieš savo poelgių pasekmes, bet šia prasme galima įvertinti kito poreikį priimti tą meilę, dėmesį ir atidumą".

Kovo 11-osios išvakarėse - apie Lietuvos meilę per atstumą, trunkančią jau 31-erius metus: Jūratė Kuodytė kalbina Vokietijoje gyvenantį evangelikų liuteronų kunigą Valdą Žielį.

Diskusijos dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo - kieno žaidimus žaidžiame? Lauryno Peluričio komentaras.


Ved. Rūta Tumėnaitė

Kovo 5-8 d. numatytas popiežiaus Pranciškaus vizitas Irake. Jis taps pirmuoju popiežiumi, kuriam pavyko aplankyti senąsias biblines žemes. Kokios nuotaikos Pranciškaus vizito išvakarėse sklando šioje daug iškentėjusiuoje šalyje? Irakas yra margaspalvė šalis, kurioje gyvena skirtingos bendruomenės: šiitai, sunitai, kurdai, krikščionys, jazidai, - ir visos su savo religine arba etnine kultūra. Tačiau Irakas niekada nebuvo tautų katilas, nes kiekviena bendruomenė kruopščiai saugojo savo tapatybę ir tradicijas. Irakietis gali būti sirų apeigų katalikas iš Karakošo Ninevės plynaukštėje netoli Mosulo šalies šiaurėje arba gentinis šiitas iš pelkių netoli Basros šalies pietuose. „Du irakiečiai, trys sektos“, - juokauja Irako kaimynai.

Apie pagalbos Lietuvos vaikams iniciatyvas pasakoja Amerikos lietuvių veikėja, buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Danguolė Marija Navickienė.

Vokietijos vyskupų konferencijos generaline sekretore pirmą karą paskirta moteris - šią ir kitas užsienio spaudos temas apžvelgia Giedrius Tamaševičius.

Ved. Rūta Tumėnaitė

Jono Pauliaus II pontifikato metais bet kuris Vatikano pranešimas, kad popiežius nepasirodys renginyje, užkurdavo tikrą audrą, žiniasklaidoje pasipildavo spėlionės, kad galbūt artėja pabaiga. Tačiau, kai Pranciškus mažiau kaip per mėnesį pakeitė bent dviejų aukšto lygio renginių darbotvarkę ir delegavo pareigas savo pavaduotojams, atrodo, kad niekam dėl to buvo nė motais. Didele dalimi taip yra dėl to, kad situacijos labai skirtingos. Jonas Paulius sirgo Parkinsono liga, kurios požymiai buvo aiškiai matomi ir be galo fiziškai alinantys, kol galop popiežius nebegalėjo nė prakalbėti. Išialgija, kuri vargina Pranciškų, tikrai nėra tokia sunki liga, tik ne mažiau skausminga. Tačiau negalima sakyti, kad tai nerimta liga, tad kyla klausimų, ar liga gali atsiliepti Pranciškaus gebėjimui vadovauti Bažnyčiai. Apie tai - vedamojo skiltyje.

Kol dėl pandemijos kelionės tebėra užgintas malonumas, kviečiame pasiklausyti pokalbio su naujos knygos „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ viena iš autorių menotyrininke Giedre Jankevičiūte.
Spaudos apžvalgoje- Lauryno Peluričio pastabos apie istorijos mokslo ir istorikų vertinimą viešumoje.

Ved. Rūta Tumėnaitė