Jau trisdešimt metų grąžiname į Lietuvos istoriją Vasario 16-osios Akto signatarus, bet dar per mažai žinome apie jų artimiausius žmones. Kviečiame susipažinti su Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašiusiųjų politikų žmonomis, tarp kurių: vokiečių operos primadona, prancūzų populiarių romanų autorė, žinoma baltarusių poetė, publicistė, fotografė, net kelios dvarų savininkės, visuomeninių draugijų dalyvės, pedagogės,
mecenatės. Ar jos pačios galėjo tapti signatarėmis? Ką po savęs paliko ateities kartoms? Kodėl apie kai kurias iš jų vis dar žinome itin mažai? Norėdami patraukliai papasakoti net aštuoniolika skirtingų istorijų, Signatarų namai pristato mobiliąją pogramėlę „Signoros“. Joje – retos, kartais dar nematytos šių moterų nuotraukos, svarbūs gyvenimo faktai, didžiausi pasiekimai.

Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus vyriausiąja fondų saugotoja Sandra Germanavičiūte.

Laida sukurta bendradarbiaujant su Signatarų namais.

Vedėja Stefanija Jokštytė

Vasario 16-osios Akto signatarų likimai po šios ypatingos dienos klostėsi skirtingai: vieni kopė akademinės karjeros laiptais, kiti prisidėjo prie Lietuvos pramonės plėtojimo, dalyvavo politiniame gyvenime, užėmė svarbias pareigas. Kai kuriuos signatarus ištiko asmeninės tragedijos. Laidoje sužinosite apie signatarų pomėgius ir netikėtus karjeros posūkius. Lemtingas 1940–1944 m. okupacijų laikotarpis Lietuvos valstybės kūrėjus privertė arba likti okupuotoje Lietuvoje ir patirti represijas, arba pasitraukti už „geležinės uždangos“, kas buvo ne mažiau skausmingas pasirinkimas.
Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresniuoju muziejininku, hum. mokslų daktaru Valdu Seleniu.

Laida sukurta bendradarbiaujant su Signatarų Namais.

Vedėja Stefanija Jokštytė

Remdamiesi rašytiniais šaltiniais (laiškais ir memuarais) sužinosime, ką vokiečiai galvojo apie Lietuvos gyventojus ir kiek su jais bendravo? Kokių išbandymų ir pagundų patyrė? Kur ieškodavo atgaivos nuo slegiančios karo meto tikrovės? O svarbiausia – ar vokiečiai tikėjosi Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo?

Laidoje svečiuojasi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, hum. mokslų daktaras, profesorius Vygantas Vareikis.

Lada sukurta bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namais.

Ved. Stefanija Jokštytė

Lietuvos nacionalinis muziejus turi daug Pirmojo pasaulinio karo metus liudijančių eksponatų: karybos ir buities daiktų, dokumentų, knygų, atvirukų, nuotraukų, Vokietijos okupuoto krašto pinigų ir pašto ženklų. Drastiškų istorijos lūžių laikas į Lietuvą atnešė daug naujovių, pavyzdžiui, pirmuosius
pasus su lietuviškais įrašais Lietuvos žmonėms 1915 m. pab.–1916 m. išdavė vokiečiai. Jie kruopščiai įamžino užimtą kraštą fotografijose ir fotoatvirukuose. Pasivaikščiokime po Signatarų Namų pastovią parodą ir išgirskime, ką eksponatai mena ir pasakoja mums apie Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje laikus.

Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus vyriausiuoju fondų saugotoju, hum. mokslų daktaras Žygintu Bučiu.

Ved. Stefanija Jokštytė

Pirmojo pasaulinio karo metais rašytų dienoraščių autoriai pasakoja apie vieną iš dramatiškiausių XX a. laikotarpių. Skirtinga autorių socialinė aplinka ir patirtis lemia šių mažai žinomų istorinių šaltinių įvairovę.

Dienoraščių puslapiuose atsiveria kitokia Vasario 16-osios Lietuva – ne politinės peripetijos, o kasdieniai žmonių iššūkiai: kaip išlikti mūšio lauke? kaip apsaugoti savo turtą? kaip apeiti gausybę draudimų ir reikalavimų? kaip sužavėti mylimąją/-į? kaip bendrauti su vokiečių kariais ir pareigūnais? kur gauti maisto ir kada pagaliau baigsis karas?
Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresniąja muziejininke, hum. mokslų daktare Vilma Bukaite.

Vedėja Stefanija Jokštytė

Senovės Egipto kultūra įdomi ne tik mumijomis ir sarkofagais. Kuo ypatingas senovės Egipto menas ir architektūra? Kaip juose atsispindėjo egiptiečių religija bei dualumas? Kas skatino ypatingą susidomėjimą senovės Egiptu – egiptomaniją ir nuo ko ji prasidėjo?
Pokalbis su Asta Junevičiene, buvusia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generaline sekretore, kuri per penkerius gyvenimo Egipte metus smalsiai tyrinėjo jo istoriją ir paveldą.

Ved. Kristina Savickytė

Muziejų kolekcijos pasaulyje ne tik džiugina lankytojus senoviniais eksponatais, tačiau teisėtai kelia klausimus – kur yra jų tikroji vieta? Kam priklauso senovės Egipto praeitis ir paminklai? Ar reikėtų grąžinti mumijas, esančias Lietuvoje? Kokios teisinės priemonės taikomos ES ir Lietuvoje, kovojant su nelegalia prekyba? Kodėl svarbus muziejų dekolonizavimas?
Laidoje kalbėsimės su egiptologu, Vytauto didžiojo universiteto lektoriumi, daktaru Tadu Rutkausku, Lietuvos nacionalinio muziejaus vyriausiuoju rinkinių kuratoriumi, daktaru Žygintu Būčiu, Lietuvos respublikos kultūros ministerijos kultūros paveldo politikos grupės vyriausiąja specialiste Neringa Dargyte, menotyrininku, muziejininku, šiuolaikinio meno parodų kuratoriumi ir kritiku Anders Kreugers.

Ved. Kristina Savickytė

Senovės Egipto mumijos įdomios pasauliui daugiau nei du šimtus metų. Kartu su mokslo progresu, auga ir galimybės mumijas tyrinėti skirtingais metodais. Kokie yra ir kokių naujų galimybių atveria šiuolaikiniai tyrimo metodai? Kokie etiniai principai svarbūs mumijas visame pasaulyje tyrinėjantiems mokslininkams? Ir kuo išskirtinis yra Lietuvos mumijų projektas?
Pokalbis su Istorijų namų parodos „Ką slepia sarkofagas? Senovės Egipto mumijų tyrimai“ kuratorėmis Simona Matuzevičiūte ir Vita Blažiūniene bei mumijų tyrėju, Vilniaus universiteto vyriausiuoju mokslo darbuotoju Dario Piombino–Mascali.

Ved. Kristina Savickytė

Marija Radzinskaitė-Arcimavičienė – egiptologė, dirbusi 20-tojo amžiaus pirmojoje pusėje, tarpukariu. Jos spalvinga asmenybė ir netikėta mokslo bei interesų kryptis įdomi ir šiandien.
Koks buvo jos gyvenimo ir senovės Egipto tyrinėjimų kelias? Koks jos vaidmuo egiptologijos mokslo vystymuisi Lietuvoje? Ir ar tikrai Marija parsivežtą mumiją laikė po lova?
Pokalbis su dailės istorike, daktare Aldona Snitkuviene, parašiusią išsamią knygą „Lietuva ir senovės Egiptas“.

Laida kuriama kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi.

Ved. Kristina Savickytė

Tyrinėtojas Mykolas Tiškevičius dar 19–ajame amžiuje rengė ekspedicijas ir pats keliavo į senovės Egiptą. Jo surinkti radiniai yra ne viename pasaulio muziejuje, įskaitant Luvrą Paryžiuje. Kaip klostėsi jo kelionės? Kaip jis pildė savo rinkinį? Ir ką atskleidžia jo ekspedicijų dienoraščiai?
Pokalbis su dailės istorike, daktare, knygų apie Biržų grafus Tiškevičius bei jų palikimą ir senovės Egiptą bei Lietuvą autore Aldona Snitkuviene.
Laida kuriama kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi.

Ved. Kristina Savickytė