Su muzika ir smagiomis Žako Ofenbacho gyvenimo ir kūrybos istorijomis susipažins ir maži, ir dideli. Išgirsime ne tik patį smagiausią kompozitoriaus šokį kankaną. Kolombina papasakos Olimpijos istoriją ir apžvelgs menininko Orfėjaus nuotykius, kuriuos savo operetėje Žakas Ofenbachas pateikė kitaip bet ne mažiau išradingai, nei kompozitoriai, likę ištikimi antikos herojaus legendai. Šoksime ir dainuosime su interliudu, Karaliumi Morka bei smagiai minsime minkles pinkles.

„Muzikinėje dėžutėje“ linksmos istorijos su poetės Violetos Palčinskaitės eilėmis apie mįslingą rudenio tetą bei daržo augintinius: sielvartaujančią morką, nuotykių ieškotojus žaliuosius žirnelius, prisirpusį raudoną pomidorą, besiginčijančius burokėlį ir bulvę bei daržo chorą. Taip pat susipažinsime su nakties fėja, grojančia fleita, ir paminėsime Mikalojus Konstantino Čiurlionio 144-ąjį gimtadienį. Išgirsime svarbiausius kompozitoriaus ir dailininko gyvenimo faktus, o krentant rudenio lapams muzikos garsais persikelsime pabraidžioti po kompozitoriaus „Mišką”.

Ar teko kada girdėti dainuojant banginį? O tekančio vandens muziką? Kas yra triukšmo menas? Koks muzikos žanras vadinamas „prieš žaidimą“? Apie ką pasakoja vaikai, besimokantys groti violončele Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Susipažinkime su mokytoju Jonu Armonu ir jo mokiniais Sputniku Andojumi Ernandezu, Aiste Aukščiūnaite ir Ema Korvelaite.

Ar susimąstėte kada vaikai, kodėl pasaulyje tiek daug muzikos instrumentų, kodėl žmogus ėmė ir sukūrė juos: pučiamuosius, styginius, mušamuosius ir netgi gnaibomuosius.
Tikriausiai žmogus visada svajojo apie įvairių muzikos garsų pasirinkimą. Jeigu reikėtų tik užpildyti muzikinę erdvę, užtektų vienų vargonų, bet vargonų negalima vežiotis iš vienos vietos į kitą. O fortepijonas? Jo taip pat nepavežiosi iš vienos vietos į kitą, tad teko muzikos instrumentų kūrėjams „pasukti galvą“, kad išrastų aibę kitų muzikos instrumentų, galinčių išreikšti viską: minties plazdenimą, vėjo šiurenimą, jūros bangavimą, miško ošimą, juoką, liūdesį ir džiaugsmą. Tad jeigu ko nors nepajėgia perteikti vienas instrumentas, kitas muzikos instrumentas tai padarys kuo puikiausiai. Pasiklausykime linksmiausio pasaulyje orkestro, kuriame groja patys netikėčiausi muzikos instrumentai.

„Vienoje labai protingoje knygoje skaičiau, jog violončelė neturi humoro jausmo ir gali grodama tik kentėti. Niekada nesusimąsčiau, kad violončelę yra ištikęs toks skaudus likimas.
O dar toje pačioje knygoje sužinojau, jog pats didžiausias linksmuolis muzikos instrumentų pasaulyje yra saksofonas. Ar tai tiesa? Vedėja Fausta Savickaitė.

Apie muzikos emigraciją, „Grybų karą“ ,muzikuojančią Beinarių šeimą ir Johano Sebastiano Bacho keliones. Klausysimės muzikos ir žaisime. Vedėja Fausta Savickaitė.

Kas gali būti iškalbingiau už muzikos garsus, nebent gyvūnų ir paukščių skleidžiamos melodijos, temperamentingi, juokingi, o kartais ir nostalgiški jų pokalbiai. Šį kartą Kolombina prie radijo imtuvų pakvies pačius mažiausius klausytis bei pažinti supantį pasaulį per garsus. Čia dainuos ir koncertuos varlės, katės, asilai, kalakutai, vištos, balandžiai ir povai.

Svečiuosimės Vievio meno mokykloje. Susipažinsime su jaunaisiais muzikantais ir jų mokytojais

Šį šeštadienį laidoje svečiuosis drugeliai, žiogai, musės, nežinomi vabalai, uodai vapsvos ir bitės, jei ko nepaminėjau, tikiuosi neįsižeisite. Klausysimės sparnelių plazdenimo, įkyraus zyzimo ir bičių šokio. Mums talkins lietuvių bei užsienio šalių kompozitoriai.

„Šįryt vaikai eisime ieškoti plikojo „Raganų kalno“, kodėl? Ogi todėl, jog artėja paslaptingas Joninių metas, kai diena tampa labai labai ilga, o naktis trumpa trumpa, bet kupina burtų. O burtai vyksta ne bet kur, o ant ypatingo plikojo „Raganų kalno“? Kur jis, kokioje užburtoje šalyje? Gaidelis giesmininkas mums padės jį surasti. Leisimės į kelionę, kupiną muzikinių nuotykių.